7 Minutės
Nauji tyrimai, panaudojant viso kūno MRT ir dirbtinį intelektą, atskleidžia, kad visceralinis riebalinis audinys — gilus, nematomas riebalų sluoksnis, supantis pilvo ertmės organus — susijęs su spartesniu širdies ir kraujagyslių biologiniu senėjimu. Tyrime analizuoti 21 241 savanorio duomenys iš UK Biobank: panaudota AI pagrįsta audinių standumo ir uždegimo įverčių sistema, pagal kurią apskaičiuojamas žmogaus „širdies amžius“ ir lyginamas su chronologiniu amžiumi. Pagrindinė išvada: didesnis visceralinių riebalų kiekis koreliuoja su priešlaikiniu širdies senėjimu, tuo tarpu riebalai, kaupiasi ant klubų ir šlaunų, moterims atrodo apsauginiai.
Tyrimo dizainas, metodai ir pagrindinės išvados
Mokslininkai iš Medical Research Council Laboratory of Medical Sciences ir jų bendradarbiai panaudojo MRT skenavimus daugiau nei 21 000 UK Biobank dalyvių, kad žemėlapyje nustatytų riebalų pasiskirstymą kūne ir užfiksuotų aukštos raiškos širdies bei kraujagyslių vaizdus. Mašininio mokymosi modeliai, apmokyti aptikti vaizdinius organų sveikatos žymenis, kiekybiškai įvertino audinių savybes, tokias kaip miokardo standumas ir perivaskulinis uždegimas. Kiekvienam dalyviui apskaičiuotas kompiuterinis „širdies amžius“, kurį galėjo būti lyginamas su jų realiu amžiumi skenavimo metu.
Analizė parodė, kad didesnis visceralinis riebalinis audinys — giliai pilvo ertmėje kaupiami riebalai aplink kepenis, skrandį ir žarnyną — nuosekliai siejosi su vyresniu širdies amžiumi. Dalyvių, turinčių daug visceralinių riebalų, kraujo žymenys taip pat rodė padidėjusį sisteminį uždegimą, kas yra tikėtinas biologinis mechanizmas siejantis visceralinius riebalus su audinių senėjimu. Svarbu paminėti, kad kūno masės indeksas (KMI) buvo prastesnis širdies amžiaus prognozuotojas, palyginti su tiesioginiais riebalų pasiskirstymo matavimais, pabrėžiant KMI kaip vienintelio sveikatos rodiklio ribotumą.
Kas yra visceralinis riebalinis audinys: kodėl vieta svarbi
Visceralinis riebalinis audinys skiriasi nuo po oda esančio riebalų sluoksnio: jis yra po pilvo siena ir supa vidinius organus. Šis riebalų depas yra metabolitiškai aktyvus ir išskiria uždegimines citokinas bei hormonus, kurie gali paveikti tolimus organus, keisti lipidų ir gliukozės metabolizmą ir skatinti aterosklerozę. Laikui bėgant tokie procesai gali didinti arterijų standumą ir sukelti lėtinį žemo laipsnio uždegimą — tai yra spartaus širdies ir kraujagyslių senėjimo požymiai.
.avif)
Kadangi visceraliniai riebalai kaupiasi viduje, jie dažnai yra nematomi net ir žmonėms, turintiems normalų kūno svorį. Tyrimo vaizdinimo metodas pabrėžia, kodėl svarbu vertinti ne tik kiek riebalų yra, bet ir kur jie kaupiami — tai kritiška vertinant kardiometabolinę riziką.
Lyties skirtumai: obuolio ir kriaušės forma bei hormonų vaidmuo
Tyrėjai pastebėjo aiškius lyčiai būdingus modelius. Vyriškas riebalų pasiskirstymas (centrinis arba „obuolio“ tipo), pasižymintis didesniu pilvo ir visceraliniu riebalų kiekiu, stipriai prognozavo ankstesnį širdies senėjimą vyrams. Priešingai, linkstumas į moterišką tipą (riebalai kaupiasi aplink klubus ir šlaunis, „kriaušės“ forma) atrodė apsaugantis nuo širdies senėjimo moterims. Tyrėjai taip pat nustatė ryšį tarp didesnio estrogeno kiekio prieš menopauzę ir lėtesnio širdies senėjimo, kas rodo, kad lytiniai hormonai gali tarpininkauti kai kuriais apsauginiais moteriškos riebalų paskirstymo efektais.
Profesorė Declan O'Regan, pagrindinis autorius iš MRC Laboratory of Medical Sciences ir Imperial College London, pažymėjo: „Mes žinojome apie obuolio ir kriaušės riebalų skirtumą, bet nebuvo aišku, kaip tai lemia blogesnes sveikatos pasekmes. Mūsų tyrimas parodo, kad 'blogi' riebalai, paslėpti giliai aplink organus, spartina širdies senėjimą. Tačiau kai kurie riebalų tipai gali būti apsauginiai — ypač riebalai aplink klubus ir šlaunis moterims.“
Profesorė Bryan Williams OBE, British Heart Foundation vyriausioji mokslo ir medicinos vadovė, pabrėžė platesnes pasekmes: „Jau žinome, kad pertekliniai visceraliniai riebalai aplink širdį ir kepenis gali didinti kraujospūdį ir padidinti cholesterolio kiekį, todėl neramina, kad jie taip pat gali pagreitinti širdies ir kraujagyslių senėjimą.“
Kliniškos ir visuomenės sveikatos išvados
Šie rezultatai turi kelias praktines pasekmes. Pirma, jie kelia iššūkį pasikliovimui tik KMI vertinant širdies ir kraujagyslių riziką; vaizdinimas arba pakaitiniai pilvo adipoziteto matavimai (juosmens apimtis, juosmens ir klubų santykis) suteikia papildomos, klinikinės reikšmės informacijos. Antra, ryšys tarp visceralinių riebalų ir sisteminio uždegimo palaiko šio depo tikslinį mažinimą prevencinėse strategijose.
Gyvenimo būdo intervencijos — sveikesnė mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir svorio mažinimas, kai to reikia — išlieka pagrindas mažinant visceralinius riebalus. Tačiau tyrimas taip pat parodė, kad net fiziškai aktyvūs žmonės gali turėti kenksmingą visceralinių riebalų kiekį, todėl būtinas individualizuotas atrankos ir intervencijų požiūris.
Galimos farmakologinės galimybės tiria: autoriai nurodo planus ištirti, ar GLP-1 receptorių agonistai (klasė vaistų, į kurią įeina semaglutidas ir kiti, skirti diabetui bei svorio kontrolei) gali sumažinti visceralinius riebalus ir atstatyti jų neigiamą poveikį širdies audiniams. Jei tokie vaistai sumažintų uždegimą ir pagerintų MRT aptiktas audinių savybes, jie galėtų tapti strategijos dalimi, lėtinančia širdies senėjimą.
Susijusios technologijos ir tolimesnės kryptys
Šis darbas iliustruoja augantį dirbtinio intelekto vaidmenį vaizdų analizėje populiacijos sveikatos ir precizinės kardiologijos srityse. Automatizuotas audinių sudėties ir organų „amžiaus“ kiekybinis įvertinimas iš didelių vaizdinių duomenų bazių, tokių kaip UK Biobank, leidžia mokslininkams susieti anatominius modelius su molekuliniais žymenimis ir ilgalaikėmis pasekmėmis. Ateities tyrimų prioritetai apima longitudinalinį vaizdavimą, kad būtų nustatyta, ar visceralinių riebalų pokyčiai prognozuoja vėlesnius kardiovaskulinius įvykius; atsitiktinių imčių tyrimus, kad būtų patikrinta, ar tikslinės terapijos gali sulėtinti ar apversti širdies senėjimą; ir neinvazinių biomarkerių tobulinimą platesnei populiacijos atrankai.
Ekspertų įžvalgos
Dr. Maya Alvarez, širdies ir kraujagyslių epidemiologė ir mokslo komunikatorė, komentavo: „Šis tyrimas yra stiprus pavyzdys, kaip vaizdavimas ir DI gali pakeisti mūsų rizikos supratimą. Jau seniai įtarėme, kad visceralinis riebalinis audinys yra daugiau nei kosmetinė problema — šie rezultatai kiekybiškai parodo, kaip jis siejamas su audinių lygiu širdyje. Klinicistams praktinė išvada: vertinkite riebalų pasiskirstymą ir uždegimą, o ne tik bendrą svorį. Tyrėjams iššūkis — pereiti nuo asociacijos prie intervencijos: ar sumažinus visceralinius riebalus galime realiai sumažinti širdies amžių?“
Apribojimai ir svarstymai
Nors tyrimas didelis ir gerai apibūdintas, jis yra stebimas pobūdžio ir negali vien tik patvirtinti priežastinio ryšio. DI gautas „širdies amžius“ yra perspektyvus pakaitinis žymuo, tačiau jo prognozinė vertė griežtiems rezultatams (miokardo infarktas, širdies nepakankamumas, mirtingumas) reikalauja papildomos patikros longitudinaliniuose rinkiniuose. Genetinės analizės, nurodančios lyčiai specifiškas kelių įtakas, generuoja hipotezes ir turėtų būti papildytos mechanistiniais tyrimais žmonėms ir modelių sistemose.
Išvados
MRT duomenys iš daugiau nei 21 000 UK Biobank dalyvių rodo, kad visceralinis riebalinis audinys — paslėptas riebalų sluoksnis, supantis vidinius organus — siejasi su pažengusiu širdies senėjimu, nepriklausomai nuo bendros nutukimo ar fizinio pasirengimo lygio. Klubų ir šlaunų srityje kaupiami riebalai gali suteikti apsaugą moterims, galbūt tarpininkaudami per estrogeną. Šios išvados pabrėžia svarbą matuoti, kur kaupiami riebalai, o ne tik kiek žmogus sveria, ir atveria naujus prevencijos bei gydymo kelius, nukreiptus į visceralinių riebalų mažinimą ir jų uždegiminio poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai sušvelninimą. Tolesni tyrimai, jungiantys DI integruotą vaizdavimą, genetiką ir klinikinius tyrimus, bus būtini šiems įžvalgoms paversti strategiškomis priemonėmis, lėtinančiomis širdies senėjimą ir prailginančiomis sveiką gyvenimo trukmę.
Šaltinis: sciencedaily
Komentarai