4 Minutės
Žmogaus senėjimo nenuoseklumas: naujausios įžvalgos
Senėjimas yra natūralus biologinis procesas, tačiau naujausi tyrimai vis labiau abejoja, ar jis vyksta tolygiai. Skirtingai nei laiko tėkmė, žmogaus senėjimas pasižymi skirtingais etapais: greitos raidos periodais, stabilumo fazėmis ir, naujų duomenų šviesoje, staiga paspartėjančiais procesais vėlesniais gyvenimo metais. Kinijos mokslų akademijos mokslininkų lyderiaujamas tyrimas atskleidė, kad 50 metų amžiaus riba tampa esminiu tašku, kai organų ir audinių senėjimas staigiai pagreitėja.
Proteominės analizės atskleidžia senėjimo lūžio tašką
Išsamioje analizėje specialistai tyrė baltymų pakitimus – šios srities tyrimai žinomi kaip proteomika – įvairiuose organuose, pasitelkdami 76 donorų nuo 14 iki 68 metų amžiaus mėginius. Stebėdami tūkstančių baltymų pokyčius septyniose svarbiausiose fiziologinėse sistemose (įskaitant širdies ir kraujagyslių, virškinimo, imuninę, endokrininę, kvėpavimo, odos ir raumenų sistemas), tyrėjai atskleidė, kaip skirtingi audiniai sensta bėgant laikui. Taip pat buvo atlikta kraujo analizė, siekiant visapusiškai įvertinti sisteminį senėjimą.
Rezultatai parodė ryškų modelį: 45–55 metų laikotarpiu, ypač apie 50-uosius, keletas organų patiria reikšmingus molekulinius pokyčius. Šis laikotarpis atspindi spartų senėjimo suaktyvėjimą, ypač širdies ir kraujagyslių sistemoje. Ypač greitai sensta kraujagyslės, o aorta laikoma viena pažeidžiamiausių, dažnai pirmoji reiškianti amžiaus nulemtą degeneraciją. Panašių tęstinių pokyčių nustatyta ir kasos bei blužnies audiniuose.
Ryšys tarp baltymų pokyčių ir ligų rizikos
Norėdami įvertinti, kaip šie baltymų kitimai veikia sveikatą, mokslininkai palygino rezultatus su duomenų bazėmis, kuriose baltymai siejami su ligomis bei genetiniais rizikos veiksniais. Buvo nustatyta, kad 48 amžiui būdingi baltymai susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis, audinių fibrozėmis, nealkoholine riebiąja kepenų liga ir įvairiais kepenų navikais. Tai rodo, kad molekulinis organų senėjimas tiesiogiai padidina amžiaus nulemtų lėtinių ligų riziką.
Eksperimentinis patvirtinimas: aortos vaidmuo senėjime
Siekdami patvirtinti greito kraujagyslių senėjimo poveikį, tyrėjai išskyrė baltymą, kuris vyresnio amžiaus pelių aortoje buvo aptiktas dažniau, ir suleido jį jauniems graužikams. Pastarieji netrukus ėmė rodyti kraujagyslių senėjimo požymius, tokius kaip sumažėjęs sukibimo stiprumas, ištvermė, pusiausvyra ir koordinacija – visi jie būdingi fizinei senėjimo eigai. Be to, šios pelės išryškino aiškų biologinį kraujagyslių senėjimo žymenį, o tai pagrindžia, kad specifiniai baltymų pokyčiai daro tiesioginę įtaką senėjimo funkciniams padariniams.
Unikali žmogaus senėjimo kompleksiškumo žemėlapio reikšmė
Ankstesni tyrimai parodė, kad senėjimo procesas nėra vienodas – yra papildomų pikų, pavyzdžiui, apie 44 bei 60 metus, kurie rodo, kad senėjimas vyksta laipsniškai ir priklauso nuo konkrečios organizmo sistemos. Naujausi duomenys pabrėžia, jog būtina žemėlapiuoti proteominius bei organų senėjimo kelius, kad galėtume tiksliai suprasti, kaip skirtingos organizmo dalys kinta laikui bėgant.
Tyrimo autoriai tikina, kad išmatuojamas daugybės audinių proteominis atlasas, apimantis visą žmogaus amžių, gali atskleisti mechanizmus, ardančius baltymų pusiausvyrą – proteostazę – besenstant organams. Tai taip pat leidžia pasiūlyti universalius arba tik konkretiems audiniams būdingus žymenis ir pažeidžiamumus, tokiu būdu sukuriant pagrindą naujiems senėjimo sulėtinimo ar modifikavimo sprendimams.
Plačiosios pasekmės ir ateities perspektyvos
Tikslaus biologinio senėjimo lūžio taško įvardijimas atveria naujas galimybes kryptingiems mediciniškiems sprendimams. Žinant, kada ir kur audiniai tampa pažeidžiamiausi, tyrėjai bei gydytojai gali kurti strategijas, padedančias užkirsti kelią arba sumažinti amžines ligas, siekiant prailginti ne tik gyvenimo trukmę, bet ir sveiko gyvenimo metus. Šie tyrimai taip pat artina prie individualizuotos medicinos, paremtos kiekvieno žmogaus unikaliu senėjimo profiliu.
Atradimai žymi naują ilgaamžiškumo mokslo etapą, kuriame detaliai nagrinėjamas molekulinis senėjimo vaizdas, leidžiantis anksčiau nustatyti rizikas bei taikyti efektyvesnius gydymo metodus nuo amžiaus priklausomoms ligoms.
Išvada
Šis proveržinis tyrimas aiškiai rodo, kad 50 metų amžiaus riba yra esminė – būtent tuo metu žmogaus senėjimas molekuliniame ir organų lygmenyje ypač pagreitėja, ypač kraujagyslėse ir kituose svarbiuose audiniuose. Gilinantis į proteominius senėjimo pagrindus, suteikiamas pagrindas inovatyvioms terapijoms, kurios padės palaikyti organų funkcijas, užkirsti kelią lėtinėms ligoms ir gerinti suaugusiųjų gyvenimo kokybę pasauliniu mastu. Tolimesni tyrimai žada ne tik pailginti žmogaus gyvenimą, bet ir pagerinti sveikatos, gyvybingumo bei ilgaamžiškumo kokybę ateities kartoms.
Šaltinis: cell
Komentarai