Orionidų meteorų lietus: ryškūs šūviai spalio 21 d.

Orionidų meteorų lietus: ryškūs šūviai spalio 21 d.

Komentarai

7 Minutės

Aiškus dangus ir naujas Mėnulis suteikia idealias sąlygas vienam rudens dangaus reginių — Orionidų meteorų lietui. Spalio 21-osios naktį šis meteorų lietus pasiekia piką, o Mėnulio šviesai esant minimaliai, stebėtojai gali tikėtis aiškaus vaizdo, kuriame matyti greiti ir ryškūs meteorai, sklendantys iš Oriono žvaigždyno krypties.

Kas yra Orionidai ir iš kur jie kilę?

Orionidų meteorų lietus pasirodo kasmet vėlyvą spalį, kuomet Žemė kerta dulkių ir uolienos srautą, paliktą garsiosios Halley kometos. Halley kometa aplink Saulę skrieja maždaug kas 76 metus, palikdama savo orbitoje smulkių dalelių. Kai tos dalelės įsirėžia į mūsų atmosferą, jos įkaista ir išgaruoja, sukurdamos šviesius, trumpus takus — meteorų serijas, kurias pastebime žiūrėdami į naktinį dangų.

Kodėl šie meteorai atrodo tokie ryškūs

Orionidai išsiskiria ryškumu. Nors šis meteorų lietus nėra pats gausiausias — piko metu dažniausiai registruojama apie 15–20 meteorų per valandą — daugelis Orionidų būna neįprastai ryškūs. Ryškumas susijęs su jų dideliu įėjimo greičiu: maždaug 66 kilometrų per sekundę (apie 44 mylios per sekundę). Tokiu greičiu į aplink juos esančią orą suspaudžiamos ir įkaitinamos dalelės, o oras iš karto įgauna baltai karštą temperatūrą, todėl lieka ilgai matomos, švytinčios šviesos juostos.

Orionidai: fizinis paaiškinimas ir srauto savybės

Orionidų meteorų srautas yra meteoroidų srautas — ištisinis smulkių kietųjų fragmentų debesis, kuriuos kometa paliko praėjus per ją kelis kartus. Šių dalelių dydžiai svyruoja nuo milimetrų iki centimetrų, tačiau net ir maži dalelių gabalėliai, patekę į atmosferą dideliu greičiu, sukuria ryškias ugnines traškas ar takus. Radiantas — atrodanti iš kur sklinda meteorai vieta — yra netoli Oriono žvaigždyno, todėl meteorai atrodo sklindantys iš tos srities. Tačiau iš tikrųjų jie juda įvairiomis kryptimis, o tas „radiantas“ yra tik perspektyvinis efektas.

Kaip stebėti Orionidus: praktiniai patarimai

Geriausias metas stebėti Orionidus yra vietinis laikas po vidurnakčio spalio 21 dieną, kai Oriono žvaigždyno radiantas kyla aukščiau danguje. Nereikia teleskopo ar žiūronų — plačias dangaus sritis geriausia stebėti plikomis akimis. Norint padidinti šansus pamatyti ryškius meteorus, verta vadovautis keliais paprastais patarimais:

  • Raskite tamsią vietą toli nuo miesto apšvietimo ir gatvės šviesų, sumažinsite šviesos taršą.
  • Leiskite akims 20–30 minučių prisitaikyti prie tamsos; venkite naudoti baltą telefonų šviesą.
  • Atsigulkite ant pledo arba nukreipkite atlošiama kėde taip, kad matytumėte didelę dangaus dalį — tai padidins stebėjimo lauką.
  • Apsirenkite šiltai ir būkite kantrūs; matomumas gali keistis per kelias minutes ar valandas.

Vieta ir laikas

Rinkitės aukštas vietas ar atviresnes vietoves, be medžių ar pastatų, užstojančių horizontą. Nors Orionidų pačią intensyviausią dalį galima matyti visame pasaulyje, geriausi stebėjimo rezultatai bus vietose su mažesne šviesos tarša ir aiškesniu oru. Stebėjimo langas prasideda vakare, bet po vidurnakčio intensyvumas dažnai padidėja, kai radiantas pakyla aukščiau.

Akių adaptacija ir saugumas

Akių prisitaikymas turi didelę reikšmę — 20–30 minučių tamsos leidžia išryškėti silpnesniems meteorams. Venkite tiesioginio žibintų naudojimo; jei reikia įjungti šviesą, naudokite raudoną šviesą, kuri mažiau trikdo naktinį matymą. Be to, pasirūpinkite patogumu: šilti drabužiai, termosas su gėrimu ir plėvele ar pledas gali padaryti stebėjimą malonesnį ir ilgesnį.

Įranga ir fotografavimas

Nors meteorams pamatyti pakanka plikų akių, fotografijai reikės tam tikros įrangos. Jei norite fotografuoti Orionidus:

  • Naudokite plataus kampo objektyvą (14–35 mm ekvivalentas) ir tvirtą trikojį.
  • Atverkite diafragmą plačiai (mažesnis f skaičius), nustatykite aukštesnį ISO (pvz., 1600–3200, priklausomai nuo kamerų galimybių) ir pasirinkite atvirą užrakto laiką (20–30 sekundžių) — tai leis užfiksuoti tiek žvaigždes, tiek trumpus metoro takus.
  • Naudokite intervalinį užraktą arba nuotolinį paleidimą, kad fotografuotumėte nuosekliai per ilgą laiką.

Laikas, matomumas ir ilgesnis stebėjimo langas

Piko naktis (spalio 21 d.) sutampa su nauju Mėnuliu, taigi Mėnulio šviesa beveik netrukdys ir leis geriau matyti silpnesnius meteorus. Tačiau net jeigu debesys ar asmeniniai planai užkirstų kelią mėgstamai piko naktijai, nerimauti neverta: Orionidų aktyvumas paprastai tęsiasi nuo vėlyvo spalio iki vidurio lapkričio. Tai suteikia kelias galimybes per kelias savaites, ypač jei oras vietoje kinta arba norite pabandyti stebėti antrą ar trečią naktį.

Kaip Orionidai dera į meteorų kalendorių

Kiekvienais metais danguje matyti keletas ryškių meteorų lietų. Pavyzdžiui, sausio mėnesį Quadrantidai gali pasiekti daugiau nei 100 meteorų per valandą idealiose sąlygose. Lyginant, Orionidai išsiskiria ne tiek kiekybe, kiek greičiu ir ryškumu — tai daro juos mėgstamais tarp mėgėjų astronomų, dangaus stebėtojų ir naktinės fotografijos entuziastų. Vienas iš Orionidų privalumų yra tas, kad jie pasirodo patogiu rudens metu, kuomet dangus dažnai būna ramesnis ir oras vėsesnis, o stebėjimui nereikia ekstremalių žiemos sąlygų.

Istorinis ir mokslinis kontekstas

Halley kometa yra gerai ištirta ir istoriškai reikšminga — jai priskiriami pastebėjimai dar iš antikinės istorijos laikų. Kiekvieną kartą, kai kometa praeina arčiau Saulės, jos paviršius garuoja ir atlaisvina daleles, kurios vėliau suformuoja meteorų srautus. Mokslininkai stebi šiuos srautus, kad suprastų kometos sandarą, evoliuciją ir kosminių dulkelių dinaminius procesus. Orionidai yra vertingi ne tik kaip gražus reginys, bet ir kaip informacijos šaltinis apie Saulės sistemos praeitį ir kometų procesus.

Praktiniai stebėjimo ir fotografavimo patarimai

Norint padidinti sėkmės tikimybę stebėti ryškius Orionidų meteorus, verta sumažinti klaidas ir pasiruošti technine prasme:

  • Stebėkite orų prognozes ir mėnulio fazes; aiškus dangus ir naujas Mėnulis – geriausia kombinacija.
  • Naudokite žemėlapius ar programėles (pvz., planetarium apps), kad surastumėte Oríoną ir jo radianto vietą danguje.
  • Jei fotografuojate, eksperimentuokite su ISO, diafragma ir užrakto trukme: kiekviena kamera reaguoja skirtingai, todėl testiniai kadrai prieš pradedant nuoseklią seriją padės rasti optimalias reikšmes.
  • Užfiksuoti meteorą gali padėti ir keli skirtingi kadrų kampai — jeigu turite galimybę, nufotografuokite kelias kryptis vienu metu.

Stebėjimo etika ir saugumas

Stebint danguje svarbu gerbti gamtą ir kitus žmones: venkite kreipiančios šviesos į visuomeninius takus, neblokinkite prieigų ar takų ir nepalikite šiukšlių. Taip pat atminkite, kad ilgas buvimas lauke gali sukelti hipotermiją, todėl pasirūpinkite tinkama apranga. Jei stebite grupėje, susitarkite dėl konfidencialumo ir bendro požiūrio, kad visi galėtų mėgautis reginiu.

Kiti aspektai: stebėjimo technologijos ir duomenų rinkimas

Šiuolaikinės technologijos leidžia ne tik stebėti, bet ir moksliškai fiksuoti meteorų įvykius. Automatizuotos kameros ir tinkliniai stebėjimai renka duomenis apie trajektorijas, greičius ir ryškumus, kurie vėliau naudojami skaičiavimams apie meteoroidų orbitas bei jų kilmės vietas. Jei domitės dalyvauti tokiuose projektuose, verta susisiekti su vietinėmis astronomijos organizacijomis ar universitetais, kurie kartais organizuoja bendrus stebėjimus arba priima mėgėjų atsiųstus duomenis.

Išvados ir kodėl verta žiūrėti į dangų spalio 21 naktį

Nepriklausomai nuo to, ar esate patyręs dangaus stebėtojas, ar tik pradedate domėtis meteorais, Orionidų meteorų lietus suteikia unikalią galimybę pamatyti gražius, greitus ir ryškius meteorų takus iš Oríoną primenančios krypties. Tai trumpas, bet ryškus priminimas apie mūsų ryšį su kometomis ir laisvomis kosminėmis dalelėmis — trumpas ryškus siautas danguje, rodantis, kad net mažas dulkės grūdelis gali sukelti stulbinantį reginį, įėjęs į atmosferą dideliu greičiu. Pasiruoškite tinkamai, pasirinkite tamsią vietą, leiskite akims prisitaikyti ir mėgaukitės rudens nakties stebuklu.

Orionidai yra vienas iš tų dangaus reginių, kurie ne tik džiugina akį, bet ir skatina smalsumą apie kosmoso procesus, kometų evoliuciją bei mūsų pačių vietą Saulės sistemoje. Spalio 21 naktį pažvelkite į viršų ir, jei oras leis, palikite sau laiko — kelių valandų stebėjimas gali atnešti kelis įsimintinus momentus, kuriuos verta užfiksuoti ar tiesiog prisiminti.

Šaltinis: sciencealert

Palikite komentarą

Komentarai