5 Minutės
Apžvalga: Kada oro kondicionavimo sistemos tampa sveikatos problema
Oro kondicionieriai (AC) užtikrina komfortą ir mažina patalpų drėgmę, tačiau netinkamai prižiūrimos arba sugedusios vėdinimo ir kondicionavimo (HVAC) sistemos gali kelti pavojų sveikatai. Pastatų oro kokybės specialistai ir mikrobiologai įspėja, kad užterštos HVAC sistemos gali skleisti alergenus, cheminius garus bei infekcinius mikroorganizmus, kurie prisideda prie vadinamo „nesveiko pastato sindromo“, o kai kuriais atvejais – prie kvėpavimo takų ar kitų infekcijų protrūkių. Čiame straipsnyje aptariami moksliniai įrodymai, pagrindiniai mikrobiniai ir cheminiai pavojai bei pateikiamos prevencijos rekomendacijos pastatų valdytojams ir gyventojams.
Kas yra nesveiko pastato sindromas ir kaip jis pasireiškia?
Nesveiko pastato sindromas (NPS) – tai nespecifinių simptomų visuma, kurią patiria žmonės, ilgai būnantys tam tikruose pastatuose. Simptomai dažniausiai pasireiškia darbo ar buvimo metu ir išnyksta išėjus iš patalpų. Įprasti nusiskundimai: galvos skausmas, svaigulys, nosies užgulimas ar sloga, pastovus kosulys arba švokštimas, odos dirginimas ar bėrimai, sunkesnė koncentracija ir nuovargis. Dažniau NPS fiksuojamas biurų darbuotojams bei ligoninių, mokyklų ar kitų uždarų įstaigų gyventojams, tačiau paveikti gali bet kokia patalpa su prasta oro kokybe.
Mokslinis kontekstas: NPS nėra viena liga – tai su patalpų oro kokybe, vėdinimo efektyvumu, drėgmės reguliavimu ir užterštumo šaltiniais susijęs sindromas. Įtaką daro keli veiksniai: biologiniai (pelėsis, bakterijos, virusai), cheminiai (lakiųjų organinių junginių garai iš valiklių ar šaltnešių) ir fiziniai (prasta ventiliacija, sausas oras).
Moksliniai tyrimai ir klinikiniai duomenys
Stebėjimo ir apklausų tyrimai parodė, kad oro kondicionuojamose darbo vietose NPS simptomai pasireiškia dažniau nei natūraliai vėdinamose patalpose. Pavyzdžiui, 2023 m. Indijoje atliktas tyrimas, kuriame stebėta 200 sveikų suaugusiųjų, 6-8 valandas kasdien dirbančių kondicionuojamuose biuruose, ir palyginta su tiek pat žmonių, dirbančių be AC. Per dvejus metus AC grupėje dažniau fiksuoti NPS simptomai, alergijos, mažesnis plaučių funkcionalumas ir daugiau pravaikštų. Šiuos rezultatus patvirtino ir kiti nepriklausomi tyrimai visame pasaulyje.
Rezultatai rodo, kad pavojų kelia ne pats oro kondicionavimas, o nulėmė prasta priežiūra, nepakankama ventiliacija ir užteršti sistemos elementai, kurie vėl paskleidžia teršalus oro sraute.
Mikrobiniai ir cheminiai pavojai, susiję su HVAC sistemomis
Legionelės ir kitų vandens bakterijų grėsmė
Legionella pneumophila, sukelianti legioneliozę, veši šiltose, drėgnose vietose – aušinimo bokštuose, kondensato padėkluose ar prastai prižiūrimose HVAC vandens sistemose. Legioneliozė – sunki pneumonija, plintanti per aerozolizuotus vandeninius lašelius. Protrūkiai dažnai nustatomi viešbučiuose, ligoninėse ar biurų pastatuose užteršus vandenį. Simptomai (kosulys, dusulys, krūtinės skausmas, karščiavimas) išryškėja per 2–14 dienų, dažnai prireikia gydymo ligoninėje.
Pelėsiai ir grybai
Dulkės ir drėgmės sankaupos ortakiuose, filtrų bei nutekėjimo vietose sudaro sąlygas grybams: Aspergillus, Penicillium, Cladosporium ir Rhizopus plisti. Sveikiems žmonėms šie sporos gali sukelti alergijas ir kvėpavimo takų dirginimą, o imunitetą turintiems – pavojingas, išplitusias infekcijas (plaučių uždegimą, pūlinius ar net vidaus organų pažeidimą).
Virusų plitimas
Daugelis virusų dažniausiai perduodami per artimą kontaktą, tačiau yra dokumentuotų atvejų, kai AC sistemos pernešė virusines daleles oro srautu. Vienoje Kinijos vaikų darželyje viruso protrūkis buvo susietas su AC tualete. Tuo tarpu tinkamai prižiūrimos ir filtracija užtikrintos sistemos, priešingai, padeda mažinti virusų kiekį ore, tarp jų ir SARS-CoV-2, efektyviau atskiedžiant uždarą orą ir surenkant virusų daleles.
Drėgmė, filtravimas ir chemikalų poveikis
Oro kondicionieriai sausina orą, todėl patalpose oras tampa gerokai sausesnis nei lauke. Žemas santykinis drėgnis džiovina nosies ir kvėpavimo takų gleivinę, silpnina natūralią apsaugą ir taip didina riziką užkrėsti sinusų ar apatinių kvėpavimo takų infekcijomis. Švarūs ir tinkamai parinkti filtrai (pvz., MERV arba HEPA) sulaiko daleles, sporas ir kai kurias bakterijas. Tačiau užteršti filtrai, drėgmės padėklai ir nevalyti šilumokaičiai tampa mikrobų šaltiniu ir vėl paskleidžiami į orą.
Galima ir cheminė tarša: valymo priemonių, dezinfekantų ar aušalo nutekėjimai gali skleisti lakiuosius organinius junginius (LOJ), tokius kaip toluenas ar formaldehidas, kurie didina kvėpavimo takų dirglumą ir prisideda prie NPS.
Prevencija, technologijos ir geriausia praktika
Siekdami sumažinti AC sąlygotus infekcijų ir NPS atvejus, pastatų valdytojai turėtų derinti techninę priežiūrą, oro kokybės kontrolę ir saugaus projektavimo sprendimus:
- Reguliarus HVAC priežiūra: numatytos apžiūros, filtrų valymas ir keitimas, padėklų ir šilumokaičių valymas, prevencinis vandens sistemų apdorojimas.
- Tinkama filtracija: filtrai su tinkamais MERV reitingais, rizikingose zonose rekomenduojama HEPA filtracija (pvz., ligoninėse).
- Drėgmės valdymas: palaikyti optimalią santykinę drėgmę (dažniausiai 40–60 %) – taip ribojamas pelėsių augimas, palaikoma gleivinių apsauga.
- Legionelių kontrolė: įdiegti vandens priežiūros, temperatūros valdymo ir dezinfekcijos protokolus aušinimo bokštuose ir vandens tiekimo sistemose.
- Ventiliacija ir oro kaita: kiek įmanoma didinti šviežio oro patekimą į patalpas, kad sumažėtų teršalų koncentracija.
- Pažangios technologijos: UV-C spinduliuotė ortakiuose, bipoliarinė jonizacija, IoT sprendimai bei nuolatiniai oro kokybės jutikliai padeda mažinti mikrobų kiekį ir suteikia pastato valdytojams duomenis reagavimui.
Pagrindinė išvada: aktyvi HVAC sistemų priežiūra sumažina tiek NPS simptomų, tiek rimtų infekcijų riziką. Investicijos į priežiūrą, oro kokybės stebėseną bei naudotojų švietimą pagerina visuomenės sveikatą, mažina pravaikštas ir didina produktyvumą.
„Oro kondicionavimo sistemos yra įrankiai: teisingai suprojektuotos ir gerai prižiūrimos – jos gerina sveikatą, tačiau apleistos – dauginasi tarša“, – pabrėžia visuomenės sveikatos specialistai, tyrinėjantys HVAC su oro kokybe susijusius klausimus.
Susiję tyrimai ir ateities perspektyvos
Šiuo metu tęsiami tyrimai, analizuojantys oro patogenų plitimą skirtingose HVAC sistemose, naujų filtravimo ir dezinfekcijos technologijų efektyvumą, bei intelektualius pastatų sprendimus, kurie jungia sensorių tinklus su automatizuota ventiliacija. Ateityje naudojant savaime išsivalančias medžiagas, pažangesnius UV-C sprendimus ir tvirtesnę vandens švaros kontrolę galima tikėtis gerokai mažesnių HVAC rizikų.
Išvada
Pats oro kondicionavimas nėra žalingas – pavojus kyla, jei AC ar HVAC sistemos laiku neaptarnaujamos ar sugenda. Tokios problemos gali prisidėti prie nesveiko pastato sindromo, bakterijų, grybų ir, rečiau, virusų plitimo. Epidemiologiniai tyrimai ir protrūkių analizės pabrėžia geros ventiliacijos, reguliarios priežiūros, tinkamos filtracijos, drėgmės reguliavimo ir vandens sistemos valdymo svarbą. Pastatų valdytojams, inžinieriams bei visuomenės sveikatos specialistams būtina prioritetą teikti HVAC higienai ir stebėsenai, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir sumažinti su oro kokybe susijusių ligų atvejus.
Šaltinis: theconversation
Komentarai