7 Minutės
Nauji laboratoriniai tyrimai rodo, kad didelės vitamino C dozės gali sumažinti dalį ląstelių pažeidimų, kuriuos sukelia smulkios dalelės ore (PM2.5). Eksperimentai, atlikti su patinėliais pelių modeliais ir laboratorijoje auginamomis žmogaus kvėpavimo takų audinių kultūromis, rodo, kad antioksidantų papildymas padėjo išsaugoti ląstelių funkciją ir sumažinti uždegimą po poveikio užterštam orui.
Ką tyrimas tirto ir kodėl tai svarbu
PM2.5 žymi ore sklandančias daleles, kurių dydis mažesnis nei 2,5 mikrometro — tokios dalelės yra pakankamai smulkios, kad prasiskverbtų giliai į plaučius ir patektų į kraujotaką. Šios dalelės atsiranda dėl automobilių išmetamųjų dujų, miškų gaisrų, pramoninės veiklos ir smėlio audrų, ir jas sieja su astma, širdies ir kraujagyslių ligomis bei plaučių vėžiu. Sidnėjaus technologijų universiteto (University of Technology Sydney, UTS) mokslininkai siekė išsiaiškinti, ar vitaminas C — gerai žinomas antioksidantas — gali apsaugoti plaučių audinį nuo ląstelių pažeidimų, kuriuos paprastai sukelia PM2.5.
Tyrimo metu kontroliuojamomis sąlygomis komanda patinėlius pelių eksponavo PM2.5 koncentracijoms, atitinkančioms lygius, fiksuotus daugelyje urbanizuotų, išsivysčiusių regionų. Kai kuriems gyvūnams ir laboratorijoje auginamoms žmogaus kvėpavimo takų audinių kultūroms prieš ekspoziciją buvo skiriamos didelės vitamino C dozės. Po poveikio tiriantieji vertino uždegimo žymenis, oksidacinio streso rodiklius ir mitochondrijų — ląstelės energetinių struktūrų — būklę, siekdami nustatyti pažeidimo laipsnį.
Pagrindiniai pastebėjimai: mitochondrijos, uždegimas ir oksidacinis stresas
Viena ryškiausių išvadų buvo ta, kad vitaminas C sumažino kelis pagrindinius taršos sukeltos žalos požymius. Audiniai, kuriems buvo suteikta vitamino C apsauga, rodė mažesnį mitochondrijų praradimą, silpnesnį uždegiminį atsaką ir mažiau oksidacinio pažeidimo požymių — t. y. mažiau grandininių, baltymams, DNR ar ląstelių membranoms kenksmingų reakcijų, kurias sukelia reaktyviosios deguonies rūšys (RDR arba ROS). Trumpai tariant, vitaminas C, pasak tyrėjų, slopino ląstelių reakcijų grandinę, kuri gali baigtis audinių disfunkcija.
Iš mechanistinės perspektyvos antioksidantai, tokie kaip vitaminas C, neutralizuoja reaktyvias molekules prieš joms padarant žalą baltymams, DNR ar lipidų membranoms. Tyrėjai pastebėjo, kad ši antioksidacinė veikla padėjo išsaugoti ląstelės struktūrą ir funkciją tokiais būdais, kurie teoriškai galėtų reikšti mažiau simptomų arba lėtesnį ligos progresavimą, jei panašus efektas būtų pastebėtas ir žmonėms. Be to, buvo aptarta, kad apsauga nuo oksidacinio streso gali turėti įtakos ląstelių signalizacijos keliams, uždegiminių citokinų gamybai ir imuninių atsakų intensyvumui, todėl poveikis gali būti platesnis nei vien mitochondrijų išsaugojimas.
Įrodymų ribotumai ir realaus pasaulio klausimai
Nors rezultatai yra skatinantys, būtina atkreipti dėmesį į kelis svarbius apribojimus. Laboratorijoje auginami audiniai ir pelių modeliai yra esminiai ankstyvieji biomedicininių tyrimų etapai, tačiau jie negarantuoja tokio pat poveikio gyviems žmonėms. Gyvūnų fiziologija skiriasi nuo žmogaus — tiek metabolizmo, tiek imuninės sistemos ir vitamino patekimo į audinius atžvilgiu. Be to, laboratorijoje PM2.5 koncentracijos ir vitamino C dozavimas buvo tiksliai sureguliuoti; šios sąlygos nebūtinai atspindi kasdienes žmogaus ekspozicijas, mitybos įpročius ar papildų vartojimo modelius.
UTS magistrantas Xu Bai ir kolegos savo modeliuke konstatuoja, kad antioksidantų papildymas buvo veiksmingas prieš mažo lygio PM2.5 ir teigia, jog tai „gali būti rekomenduojama didelės rizikos asmenims.“ Tačiau klinicistai ragina atsargumą: molekulinės biologijos specialistas Brian Oliver (UTS) atkreipia dėmesį, kad žmonės turėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju prieš pradedant dideles vitamino dozes, kad būtų išvengta sąveikų su kitais vaistais ar netyčinių perdozavimo atvejų dėl daugiaingredienčių papildų. Taip pat svarbu paminėti, kad per didelės vitamino C dozės gali turėti nepageidaujamų poveikių, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimų arba inkstų akmenų rizikos didėjimą tam tikroms populiacijoms.
Praktiniai pastebėjimai
- Vitamino C preparatai yra pigūs ir plačiai prieinami, o didelės dozės šio tyrimo sąlygomis parodė apsauginius efektus.
- Įrodymai, gauti iš pelių modelių ir audinių kultūrų, negarantuoja identiškų rezultatų žmonėms; reikalingi klinikiniai tyrimai su asmenimis, kuriems realiai taikomas oro taršos poveikis.
- Bet kuris svarstantis apie didesnį papildų vartojimą turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, ypač jei vartojami kiti medikamentai arba egzistuoja inkstų, virškinimo ar metaboliniai sutrikimai.
Viešosios sveikatos implikacijos ir tolimesni žingsniai
Už individualų papildymą šis tyrimas akcentuoja platesnę žinią: nėra visiškai „saugaus“ oro taršos lygio, ir net žemo lygio PM2.5 ekspozicija gali sukelti matomą ląstelių žalą. Tad visuomenės sveikatos priemonės — emisijų mažinimas, oro kokybės gerinimas, priemonės sumažinti poveikį įvykus miškų gaisrams (pvz., perspėjimai, patalpų filtravimas) — išlieka pirmine gynyba. Tačiau jei tolesni žmonių tyrimai patvirtins laboratorinius rezultatus, tikslingos antioksidantų strategijos galėtų tapti pigiu ir lengvai prieinamu papildomu apsaugos sluoksniu pažeidžiamesnėms grupėms, pavyzdžiui, asmenims su lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, senyvo amžiaus žmonėms ar gyventojams didelio užterštumo regionuose.
Vienas iš tyrimo autorių pabrėžė: „Pirmą kartą mes siūlome viltį dėl mažos kainos prevencinės priemonės globaliai problemai spręsti,“ atkreipiant dėmesį, kad, jeigu klinikiniai bandymai pateiks panašių įrodymų, paprasta intervencija galėtų pasiekti daug žmonių. Vis dėlto tyrimo komanda ir nepriklausomi ekspertai sutaria, kad pirminė ir būtina tolimesnė stotelė yra atsitiktinių imčių kontroliuojami žmogaus tyrimai ir gerai suplanuotos klinikinės studijos prieš plačiai rekomenduojant papildymą visuomenei.
Klinikinių tyrimų etapai turėtų apimti: optimalių dozių nustatymą (tiek vienkartinių, tiek ilgalaikių santykiu), farmakokinetikos ir farmakodinamikos analizę žmonėms, rizikos ir naudos vertinimą įvairiose populiacijose (pvz., vaikams, nėščioms moterims, asmenims su inkstų ligomis) bei ilgalaikius stebėjimus dėl galimų nepageidaujamų poveikių. Taip pat prasminga tirti kombinacijas su kitais antioksidantais (pvz., vitaminu E, n-acetilcisteinu) ir jų poveikį biomarkeriams bei klinikiniams rezultatams, nes sinerginiai efektai arba antagonizmai gali turėti įtakos galutinėms rekomendacijoms.
Ekspertų įžvalgos
Dr. Maya Reed, plaučių toksikologė iš didelio mokslo centro ligoninės, komentavo: „Šie laboratoriniai rezultatai yra intriguojantys, nes jie sujungia aiškų biocheminį mechanizmą — antioksidacinę apsaugą — su ląstelių pažeidimų tipais, kuriuos matome po taršos ekspozicijos. Tačiau dozių perskaičiavimas iš pelių į žmones yra sudėtingas. Klinikiniai tyrimai pasakys, ar įprastinis vitamino C vartojimas gali sumažinti realaus pasaulio ligų riziką arba tiesiog slopinti biomarkerius kontroliuojamomis sąlygomis.“
Be to, epidemiologiniai specialistai ragina, kad net jei ateityje pasirodytų, jog antioksidantai teikia tam tikrą apsaugą, tai neturėtų sumažinti pastangų spręsti oro taršos šaltinių problemą. Oro kokybės gerinimas yra politikos, infrastruktūros ir pramonės vadybos uždavinys, kuris turi išlikti prioritetu siekiant ilgalaikio poveikio visuomenės sveikatai. Prevencija tiesiogiai pašalina riziką, tuo tarpu papildai gali tik sušvelninti pasekmes tam tikroms grupėms.
Iš medicininės ir mokslo perspektyvos svarbu pažymėti kelis tyrimų ir komunikacijos aspektus: tiksliai informuoti visuomenę apie tai, kas jau yra įrodyta ir kas dar ne; vengti perteklinių pažadų dėl vieno antioksidanto „apsauginio“ poveikio; ir skatinti tolimesnį darbą, apimantį biologinius mechanizmus, optimalias intervencijas ir veiksmingas viešosios politikos priemones oro kokybei gerinti.
Galiausiai, nors vitaminas C ir kiti antioksidantai gali pasirodyti kaip prieinama papildoma priemonė, sprendimai mažinti oro taršą ir toliau turi išlikti pagrindine strategija sveikatos apsaugai. Mokslininkų bei sveikatos politikos formuotojų bendradarbiavimas — nuo laboratorinių tyrimų iki didelio masto klinikinių bandymų ir politikos įgyvendinimo — bus esminis, siekiant realių, ilgalaikių rezultatų visuomenės sveikatai.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą