7 Minutės
Įsivaizduokite, kad kiekvieną dieną įkvepiate miesto orą ir svarstote, ar tokia paprasta priemonė kaip obuolys galėtų turėti įtakos jūsų sveikatai. Nauja beveik 200 000 dalyvių analizė rodo, kad didesnis vaisių vartojimas siejamas su mažesniu plaučių funkcijos sumažėjimu, susijusiu su smulkiosiomis dalelėmis (PM2.5). Šis radinys prideda mitybos perspektyvą prie diskusijų apie kvėpavimo takų sveikatą, oro taršą ir viešąsias politikas.
Paprastas ryšys: vaisiai, antioksidantai ir švaresni plaučiai
Tyrėjai, pranešę apie rezultatus Amsterdame vykusioje Europos respiracinių ligų draugijos (European Respiratory Society) konferencijoje, aiškinosi, ar mityba gali modifikuoti gerai žinomą oro taršos žalą. Pimpika Kaewsri, doktorantė Leicesterio universiteto Aplinkos sveikatos ir tvarumo centre (Centre for Environmental Health and Sustainability), vadovavo tyrimui, kuriame buvo nagrinėjami vaisiai, daržovės ir pilno grūdo produktai bei jų sąsajos su plaučių talpumu ir funkcija. Tyrėjų komanda neapsiribojo vienu paprastu teiginiu, jie išanalizavo platesnį mitybos modelį, atsižvelgdami į maisto įvairovę, porcijų dydžius ir bendrą augalinės kilmės maisto vartojimą, siekdami įvertinti galimą apsauginį poveikį nuo oro teršalų.
Darbo pagrindė duomenys iš UK Biobank, apimančių maždaug 200 000 suaugusių asmenų. Plaučių funkcija buvo matuota naudojant FEV1 — kiekį oro, kurį žmogus gali priverstinai iškvėpti per vieną sekundę. FEV1 yra standartinis klinikinis ir epidemiologinis rodiklis, atspindintis oro srautą ir plaučių talpą. Tyrimo komanda palygino FEV1 rezultatus su apskaičiuotu PM2.5 poveikiu: smulkiosiomis dalelėmis, kurių skersmuo mažesnis nei 2,5 mikrometro — jos kyla iš transporto išmetamųjų dujų, pramonės ir degimo procesų. Analizėje taip pat buvo atsižvelgta į gyvenamosios vietos oro kokybės modelius ir ilgalaikio poveikio vertinimus, nes PM2.5 koncentracijos gali skirtis net ir tose pačiose miestų zonose.
Pagrindiniai rezultatai: ryškesnė asociacija tarp moterų, vartojančių daugiau vaisių
Analizės rezultatai parodė, kad kiekvienam papildomam 5 mikrogramų kubiniam metrui (µg/m3) padidėjus PM2.5 koncentracijai, moterys, valgančios mažiau nei keturias vaisių porcijas per dieną, patyrė vidutinį FEV1 sumažėjimą apie 78,1 ml. Tuo tarpu moterys, vartojančios keturias ar daugiau porcijų per dieną, turėjo mažesnį vidutinį nuostolį — apie 57,5 ml. Šis skirtumas leidžia manyti, kad vaisių vartojimas gali iš dalies kompensuoti oro taršos sukeltą plaučių funkcijos pablogėjimą ir demonstruoja potencialią mitybos apsaugos rolę rizikos sąveikose.
Kodėl poveikis aiškesnis moterims? Tyrėjai pažymi, kad vyrų imtis tiriamoje grupėje iš esmės vartojo mažiau vaisių, todėl statistinė galimybė aptikti apsauginę sąsają galėjo būti mažesnė. Be to, lyties skirtumai gali būti susiję su kitais gyvenimo būdo veiksniais, profesine ekspozicija, rūkymo istorija ar hormoninėmis variacijomis, kurios taip pat gali paveikti plaučių reakciją į oro teršalus. Kaewsri ir kolegos planuoja tęstinius tyrimus, kad įvertintų, ar mityba daro įtaką plaučių funkcijos pokyčiams bėgant laikui ir ar panašios naudos matomos kitose populiacijose bei skirtinguose taršos kontekstuose.
Kaip antioksidantai ir priešuždegiminės medžiagos gali padėti
Vaisiai yra turtingas vitaminų, polifenolių ir kitų antioksidacinių junginių šaltinis. Šios medžiagos mažina oksidacinį stresą ir uždegimą — dvi pagrindines mechanizmas, per kuriuos smulkiosios dalelės (PM2.5) daro žalingą poveikį kvėpavimo takams. PM2.5 sukelia uždegimines reakcijas ir oksidacinį pažeidimą plaučių epitelio ląstelėse; antioksidantai gali slopinti šiuos procesus, mažindami ląstelių oksidaciją, uždegiminių citokinų sintezę ir imuninį aktyvavimą, kuris prisideda prie lėtinių kvėpavimo takų ligų progresavimo. Tokia biologinė tikimybė sustiprina stebimuosius rezultatus iš epidemiologinių duomenų, nors tai neužtikrina tiesioginės priežastinės sankcijos — tam reikėtų intervencinių tyrimų ir mechanistinių eksperimentų.
Ką reiškia FEV1 ir PM2.5?
- FEV1: priverstinis iškvėpimo tūris per vieną sekundę — objektyvus plaučių funkcijos rodiklis, plačiai naudojamas klinikinėse ir populiacijos studijose vertinti oro srautui ir obstrukcijai.
- PM2.5: smulkiosios kietosios dalelės, mažesnės nei 2,5 mikrometro, kurios gali gilintis į kvėpavimo takus ir prasiskverbti į kraujotaką; PM2.5 yra susijusios su kvėpavimo, širdies ir kitų sistemų ligomis.
Politika ir lygybė: mityba nėra pakaitalas švaresniam orui
Ekspertai pabrėžia, kad mitybos patarimai negali pakeisti būtinybės mažinti taršą jos šaltiniuose. Profesorė Sara De Matteis, Europos respiratorinių ligų draugijos profesinė ir aplinkos sveikatos ekspertų grupės pirmininkė, pažymi, kad tyrimas palaiko augalinės mitybos naudas kvėpavimo sistemai, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į socialines nelygybes. Prieiga prie šviežių vaisių ir daržovių smarkiai skiriasi pagal socioekonominį statusą, vietovę ir infrastruktūrą, o tai reiškia, kad populiacijos lygmens politika, mažinanti emisijas ir gerinanti maisto prieinamumą, išlieka esminė.
Vadinasi, individualūs maisto pasirinkimai gali padėti sumažinti kai kuriuos rizikos veiksnius, bet vyriausybių veiksmai, nukreipti į struktūrinius oro kokybės gerinimus, yra būtini visuomenės sveikatai apsaugoti. Tyrimas koregavo rezultatus pagal amžių, ūgį ir socioekonominį statusą, tačiau lieka galimybė, kad tam tikri likutiniai arba neišmatuoti trukdžiai (konfounderiai) paveikė rezultatus. Nepaisant to, mitybos ir plaučių funkcijos ryšių nuoseklumas tarp skirtingų grupių bei žinomi antioksidantų biologiniai poveikiai daro šį rezultatą pastebimą ir naudingą klinikinei praktikai bei visuomeninei sveikatos komunikacijai.
Gydytojams ir sveikatos komunikatoriams šis tyrimas sustiprina esamas rekomendacijas skatinti vaisių ir daržovių vartojimą kaip vieną iš priemonių, prisidedančių prie plaučių sveikatos palaikymo. Tai ne tik skatina antioksidantų ir skaidulų suvartojimą, bet ir prisideda prie bendro sveikatos stiprinimo — mažina širdies ir kraujagyslių riziką, gerina metabolinę sveikatą ir mažina uždegiminę apkrovą organizme.
Pasekmės kasdienei gyvensenai ir tolimesniems tyrimams
Miestų gyventojams žinia yra praktiška: jeigu įmanoma, valgykite daugiau vaisių — tai gali suteikti matomą kvėpavimo takų naudą regionuose su aukštesne oro tarša. Viešosios sveikatos programos galėtų derinti mitybos iniciatyvas su taikomais oro kokybės gerinimo sprendimais, ypač bendruomenėse, kurios patiria didelę taršą ir ribotą prieigą prie sveiko maisto. Tai gali apimti mokymus apie sezoninius ir vietinius vaisius, subalansuotą mitybą, bendruomenines daržoves, mokyklų maitinimo programas ir subsidijas, skatinančias vaisių prieinamumą mažesnes pajamas gaunančiose šeimose.
Ateities tyrimų kryptys apima longitudinalines analizes, siekiant nustatyti, ar mityba lėtina plaučių funkcijos mažėjimą per ilgą laiką; intervencinius tyrimus, kur būtų tiriami mitybos papildai, maisto receptai ar programos, skatinančios vaisių ir daržovių vartojimą; bei tyrimus platesnėse ir įvairesnėse populiacijose bei skirtinguose taršos kontekstuose. Reikalingi eksperimentiniai ir mechanistiniai tyrimai, kurie leistų identifikuoti, kurios vaisių rūšys, specifiniai polisacharidai, vitaminai ar polifenoliai suteikia didžiausią naudą, ir kokia yra dozės-atsako priklausomybė. Toks supratimas padėtų parengti praktines rekomendacijas ir maisto politiką, orientuotą į prevenciją.
Eksperto įžvalga
Dr. Elena Rossi, respiracinės epidemiologijos specialistė, nedalyvavusi tyrime, komentuoja: "Tai elegantiškas didelių duomenų panaudojimo pavyzdys, kuris nagrinėja realistišką klausimą. Apsauginė sąsaja su vaisių vartojimu yra biologiniu požiūriu tikėtina ir džiuginanti iš visuomenės sveikatos perspektyvos. Tačiau nereikėtų pateikti mitybos kaip švaraus oro pakaitalo — reikalingos abi strategijos: gerinti maisto prieinamumą ir vienu metu mažinti emisijas, kad būtų apsaugoti visi gyventojai."
Tyrėjai, sveikatos komunikatoriai ir politikos formuotojai lauks tolimesnių studijų, kurios tikrintų priežastinius ryšius ir detaliau aiškintų veikimo mechanizmus. Kol kas papildomos kelios vaisių porcijos per dieną išlieka mažos rizikos ir potencialiai naudingas žingsnis plaučių sveikatai saugoti užterštose aplinkose. Be to, verta atkreipti dėmesį į platesnį gyvenimo būdą: rūkymo vengimas, reguliari fizinė veikla, sveikas svoris ir darnaus judumo sprendimai miestuose (pvz., mažesnis automobilių eismas ir daugiau žaliųjų zonų) kartu su mitybos priemonėmis gali reikšmingai sumažinti kvėpavimo ligų naštą.
Šaltinis: scitechdaily
Palikite komentarą