7 Minutės
Nauja kelių šimtų tyrimų analizė įspėja, kad cheminės medžiagos, randamos įprastai naudojamame plastike, gali „programuoti" visą gyvenimą trunkančias sveikatos problemas, jei poveikis prasideda nėštumo ar vaikystės metu. Tyrimai sieja plastiko priedus su nutukimu, nevaisingumu, astma ir net kognityviniais sutrikimais — ekspertai pabrėžia, kad reikalingi tiek namų ūkio sprendimai, tiek tarptautinės politikos pokyčiai.
Kasdienio plastiko cheminės medžiagos gali skatinti vaikystėje prasidėjusį nutukimą, nevaisingumą ir astmą. Ekspertai įspėja, kad būtina skubi veikla, siekiant apsaugoti ateinančias kartas. Credit: Shutterstock
Ką apžvalga nustatė ir kodėl tai svarbu
Niujorko universiteto NYU Langone Health mokslininkai apibendrino rezultatus iš išsamaus peržiūros straipsnio, paskelbto žurnale The Lancet Child & Adolescent Health, kuris sujungė dešimtmečių įrodymus. Tyrimai stebėjo tūkstančius nėščių asmenų, vaisių ir vaikų ir atskleidė nerimą keliančią tendenciją: poveikis tam tikroms su plastiku susijusioms cheminėms medžiagoms jautriomis vystymosi fazėmis, regis, didina lėtinių ligų riziką vėlesniame gyvenime.
Apžvalga koncentruojasi į tris pagrindines cheminių medžiagų grupes, dažnai pridedamas prie vartotojiško plastiko: ftalatus (naudojami plastiko lankstumui suteikti), bisfenolius (tokius kaip BPA, skirti plastiko sukietinimui) ir perfluoroalkilines medžiagas (PFAS, suteikiančias vandeniui ir karščiui atsparias savybes). Skirtinguose tyrimo dizainuose — nuo populiacijos kohortų iki laboratorinių bandymų — šios jungtys buvo susijusios su didesniais nutukimo, metabolinių ir širdies bei kraujagyslių sutrikimų, sumažėjusios vaisingumo, padidėjusios astmos ir alerginių ligų rodikliais, taip pat kai kuriais neurovystymosi aspektais, pavyzdžiui, intelekto rodiklių smukimu arba didesne dėmesio sutrikimų rizika.
„Mūsų išvados rodo plastiko vaidmenį daugelio lėtinių ligų ankstyvose ištakose, kurios tęsiasi per paauglystę ir suaugusį gyvenimą," sakė pediatras Leonardo Trasande, MD, MPP, apžvalgos vyriausias autorius ir NYU Grossman medicinos mokyklos profesorius. Trasande ir kolegos pabrėžia, kad apsauga vaikų nuo išvengiamų poveikių galėtų pakeisti visuomenės sveikatą po kelių dešimtmečių.
Kaip kasdieniai produktai išskiria kenksmingas chemines medžiagas
Minėtos cheminės medžiagos nėra ribotos tik įmonių pramoninėse linijose — jos randamos maisto pakuotėse, kosmetikoje, šiluminiuose kvituose ir daugelyje buities prekių. Šiluma, dilimas, pakartotinas naudojimas ir tam tikri valymo procesai gali pagreitinti išskyrimą: plastikai gali atleisti mikroplastiko fragmentus, nanodaleles ir ištirpusias chemines medžiagas, kurios patenka į maistą ir dulkes arba absorbuojamos per odą.
Laboratoriniai ir epidemiologiniai tyrimai pateikia keletą biologinių mechanizmų, paaiškinančių šias sąsajas. Kai kurie plastiko priedai veikia kaip endokrininiai disrupteriai — trikdo hormonus, atsakingus už augimą, medžiagų apykaitą ir reprodukciją. Kiti junginiai skatina lėtinį uždegimą, o vis didėjantis duomenų kiekis rodo, kad poveikis ankstyvame smegenų vystymosi etape gali pakeisti neuronalinius kelius ir sinapsių formavimąsi.
Atsižvelgus į minėtus mechanizmus, net mažo lygio poveikiai kritinėse vystymosi fazėse gali turėti santykinai didesnį poveikį nei toks pats poveikis suaugusiesiems. Tai paaiškina, kodėl prenatalinis ir ankstyvos vaikystės kontaktas su šiomis cheminėmis medžiagomis siejasi su sveikatos rizikomis, kurios pasireiškia tik po metų ar dešimtmečių.
Praktiniai žingsniai, kuriuos šeimos gali atlikti dabar
Nors vyksta diskusijos dėl plataus masto reglamentų nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, apžvalga žurnale The Lancet ir NYU ekspertai siūlo praktines ir nebrangias priemones, kurias tėvai ir globėjai gali pradėti taikyti nedelsdami. Šios kasdienės priemonės gali sumažinti vaikų cheminį krūvį ir ilgainiui padėti apsaugoti jų sveikatą:
- Pakeiskite plastikinius maisto indus stikliniais arba nerūdijančio plieno alternatyvomis, ypač kai talpinate karštą maistą ar skysčius — šiluma spartina cheminių medžiagų migraciją iš plastiko į maistą.
- Venkite plastikinių indų kaitinimo mikrobangų krosnelėje arba jų plovimo indaplovėje — šie veiksmai didina išsiskyrimą ir gali pagreitinti plastiko priedų patekimą į maistą.
- Ribokite kontaktą su terminio popieriaus kvitais; minimalus jų tvarkymas ir rankų plovimas po prisilietimo gali sumažinti absorbciją per odą. Jei įmanoma, pageidaukite elektroninių kvitų.
- Mazinkite aukštai perdirbtų ir intensyviai supakuotų maisto produktų vartojimą — tokios pakuotės dažnai yra cheminio užterštumo šaltinis.
- Rinkitės asmens priežiūros priemones, pažymėtas kaip be ftalatų ir parabenų, kai tik tai įmanoma; skaitykite ingredientų sąrašus ir ieškokite sertifikatų, patvirtinančių mažesnį cheminių medžiagų kiekį.
Gydytojai ir pediatrai taip pat gali vaidinti svarbų vaidmenį: teikti šeimoms konsultacijas, bendradarbiauti su mokyklomis ir darželiais, rengti edukacines programas apie plastiko poveikį, bei skatinti saugesnių alternatyvų diegimą bendruomenių erdvėse. Tokios intervencijos gali būti efektyvios mažinant vaikų poveikį ftalatams, bisfenoliams, PFAS ir kitiems pavojingiems junginiams.
Politika, lygybė ir pasaulinė panorama
Apžvalgos autoriai teigia, kad savanoriškos priemonės ir individualūs elgesio pokyčiai nėra pakankami spręsti plačias problemas. Šis tyrimas pateikiamas tuo metu, kai Ženevoje tęsiasi diplomatinių derybų procesas dėl Jungtinių Tautų Globaliosios plastiko sutarties. Daugiau nei 100 šalių yra pareiškusios paramą teisiškai įpareigojančioms priemonėms, ribojančioms plastiko gamybą ir nebūtinas jo vartojimo sritis.
Trasande ir kolegos pabrėžia netolygų poveikio naštos pasiskirstymą: žemesnes pajamas turinčios bendruomenės ir pažeidžiamos grupės dažniau gyvena arčiau taršos židinių ir labiau sąveikauja su pigiais, daug pakuočių turinčiais produktais. Tyrimo autoriai taip pat įvertino reikšmingas ekonomines išlaidas, susijusias su sveikatos pasekmėmis Jungtinėse Valstijose — matuojamas šimtai milijardų dolerių per metus — kas stiprina visuomenės sveikatos argumentus už reguliavimą.
Svarbu pažymėti, kad mokslininkai pripažįsta: plastikas išlieka svarbus medicinoje — nuo sterilios vamzdelinės įrangos ir ventiliatorių dalių iki vienkartinių prietaisų, gelbstinčių gyvybes. Autoriai nekviečia visiškai eliminuoti plastiko sveikatos priežiūroje, o siūlo mažinti išvengiamą komercinį ir buitį naudojimą, kuris kelia ilgalaikę riziką ir kurį galima pakeisti saugesnėmis medžiagomis.
Ekspertų įžvalgos
„Jau kurį laiką žinome, kad ankstyvo gyvenimo poveikiai gali formuoti visą gyvenimą trunkančią sveikatą, tačiau plastiko susijusių signalų mastas ir nuoseklumas yra varginantis," sakė dr. Maya Chen, aplinkos sveikatos mokslininkė ir mokslo komunikatorė. „Šeimos gali imtis reikšmingų pokyčių namuose, tačiau ilgalaikė apsauga reikalauja politikos, kuri ribotų pavojingą naudojimą ir skatintų saugesnes medžiagas — ypač ten, kur gyvena ir mokosi pažeidžiami vaikai."
Chen pridūrė praktinį pastebėjimą: „Maži pakeitimai kaupiasi. Pakeitus kelis plastikinius indus stikliniais, nusiprausus rankas po kvitų tvarkymo ir vartojant mažiau supakuoto maisto, galima palaipsniui sumažinti vaiko cheminį krūvį ir jo riziką per visą vaikystę." Šis požiūris skatina sąmoningą vartojimą ir kasdienes priemones, kurios kartu su platesnėmis politikos iniciatyvomis gali duoti reikšmingą poveikį.
Tyrimų ir inovacijų pasekmės
Už elgesio ir politikos ribų, apžvalga išryškina tyrimų spragas ir galimybes: būtina geresnė biomoenitoringo praktika stebint naujus pakaitalus, ilgalaikės kohortų studijos, kurios sektų eksponuotus vaikus perėjus į suaugusiųjų amžių, ir žaliųjų cheminių inovacijų vystymas, siekiant gaminti saugesnes medžiagas neaukojant funkcionalumo. Inžinieriai, medžiagų mokslininkai ir toksikologai turės glaudžiai bendradarbiauti, kad sukurtų plastiką, kuris būtų naudingas, bet nedarytų žalos žmogaus vystymuisi.
Be to, reikalinga stipresnė biomonitoringo infrastruktūra — reguliariai renkami duomenys apie ftalatų, bisfenolių ir PFAS koncentracijas motinų kraujyje, virkštelės kraujo mėginiuose ir vaikų šlapime bei kraujyje. Tokie duomenys leistų geriau suprasti ryšius tarp ankstyvo poveikio ir ilgalaikių sveikatos rezultatų, įskaitant metabolinius sutrikimus, reprodukcijos problemas, astmą bei neurovystymosi sutrikimus.
Kai šalys svarsto griežtesnę reglamentaciją, NYU ir bendradarbių surinkti įrodymai prideda svarbią visuomenės sveikatos dimensiją diskusijai — tai perspektyva, kurioje ankstyvo vystymosi apsauga galėtų užkirsti kelią ligoms po kelių dešimtmečių ir sumažinti dideles visuomenines išlaidas. Iš esmės, kompleksiškas požiūris — apimantis mokslinius tyrimus, pramonės inovacijas, visuomenės švietimą ir politikos priemones — yra būtinas norint žymiai sumažinti plastikų cheminį poveikį vaikų sveikatai bei būsimiems suaugusiųjų kartoms.
Šaltinis: scitechdaily
Palikite komentarą