7 Minutės
Naujas ilgalaikis tyrimas sieja lėtinį, plačiai pasiskirsčiusį skausmą su žymiai didesne tikimybe susirgti aukštu kraujospūdžiu. Tyrimas nurodo depresiją ir žemo laipsnio sisteminį uždegimą kaip dalinius mechanizmus, jungiančius nuolatinį skausmą su padidėjusia kardiovaskuline rizika, todėl akcentuoja būtinybę skausmą vertinti ne tik kaip simptomą.
Studija sieja lėtinį skausmą su padidėjusia hipertenzijos rizika
Didelė populiacinė analizė, publikuota žurnale Hypertension, apžvelgė daugiau nei 200 000 suaugusiųjų duomenis ir nustatė, kad žmonės, gyvenantys su lėtiniu skausmu — ypač jeigu skausmas apima kelias kūno zonas — per laiką dažniau išsivysto aukštą kraujospūdį. Rizika didėjo priklausomai nuo skausmo paplitimo: tie, kurie nurodė skausmą daugelyje kūno regionų, patyrė didžiausią hipertenzijos rizikos padidėjimą, palyginti su tais, kurie nurodė jokio skausmo ar trumpalaikį diskomfortą.
Aukštas kraujospūdis (hipertenzija) pasireiškia, kai kraujo jėga prieš arterijų sieneles tampa per didelė, o tai didina miokardo infarkto, insulto ir kitų kardiovaskulinių įvykių tikimybę. Naujos gairės, kurių laikosi pagrindinės medicinos draugijos, apibrėžia 1-ojo ir 2-ojo laipsnių hipertenziją nuo 130/80 mm Hg, slenkstį, taikomą beveik pusei JAV suaugusiųjų. Atsižvelgiant į lėtinio skausmo ir hipertenzijos paplitimą, ryšio tarp jų supratimas turi didelę visuomenės sveikatos reikšmę: prevencijos strategijos, diagnostika ir gydymo gairės gali pasikeisti remiantis tokiais rezultatais.
Kaip tyrėjai matavo skausmą, depresiją ir uždegimą
Analizė naudojo duomenis iš UK Biobank — didelio tyrimų ištekliaus, kuriame 2006–2010 m. buvo įtraukti daugiau nei pusė milijono 40–69 metų suaugusiųjų. Šiam konkrečiam tyrimui mokslininkai išnagrinėjo 206 963 dalyvių duomenis, kurių vidutinis amžius buvo 54 metai, ir kurie buvo stebimi maždaug 13,5 metų laikotarpiu. Ilgalaikis stebėjimas leido įvertinti naujai atsirandančių širdies ir kraujagyslių rizikos žymenų pasiskirstymą ir susijusius veiksnius.
Pradiniame etape dalyviai užpildė anketą, kurioje nurodė, ar skausmas pastarąjį mėnesį trukdė kasdienei veiklai, ir kurioje vietoje skausmas pasireiškė — galva, veidas, kaklas/pečiai, nugara, pilvas, klubas, kelis arba visame kūne. Žmonės taip pat pažymėjo, ar skausmas tęsėsi tris mėnesius ar ilgiau, o tai yra dažnai taikomas klinikinis slenkstis lėtinio muskuloskeletinio skausmo klasifikacijai. Tokie kriterijai padeda atskirti laikinas traumas ir ūminį skausmą nuo ilgalaikių būklių, kurioms priskiriami lėtinis skausmas ir skausmo sindromai.
Depresijos simptomai buvo atrenkami naudojant klausimus apie nuotaiką, susidomėjimą, neramumą bei energijos lygį per pastarąsias dvi savaites. Žemo laipsnio sisteminis uždegimas buvo įvertintas matuojant C reaktyvųjį baltymą (CRP) kraujo mėginiuose — šis rodiklis yra plačiai naudojamas kaip uždegimo žymuo epidemiologiniuose tyrimuose. Tyrėjai vėliau sekė naujus aukšto kraujospūdžio atvejus naudodami ligoninių įrašus ir diagnostinius kodus (ICD-10), kad nustatytų naujas hipertenzijos diagnozes stebėjimo laikotarpiu.
Pagrindiniai rezultatai ir jų prasmė
Per stebėjimo laikotarpį beveik 10 % tiriamųjų išsivystė aukštas kraujospūdis. Palyginti su žmonėmis be skausmo, tie, kurie patyrė lėtinį, plačiai paplitusį skausmą, turėjo žymiai didesnes vėlesnės hipertenzijos diagnozės tikimybes. Santykiniais rodikliais:
- Lėtinis plačiai paplitęs skausmas padidino aukšto kraujospūdžio riziką maždaug 75 %.
- Trumpalaikis skausmas buvo susijęs su maždaug 10 % didesne rizika.
- Lėtinis skausmas, ribojamas vienos vietos, padidino riziką apie 20 %.
Tyrimas taip pat analizuodamas riziką pagal skausmo vietą parodė, kad lėtinis pilvo skausmas, lėtinės galvos skausmai (įskaitant dažnus galvos skausmus) ir kaklo/pečių skausmai buvo tarp vietinių nusiskundimų, susijusių su didesne hipertenzijos rizika, tuo tarpu klubo ir nugaros skausmai parodė santykinai kuklesnes asociacijas. Visapusiškai įvertinus, depresija ir CRP per uždegimą tarpininkaujantis mechanizmas paaiškino maždaug 11,7 % ryšio tarp lėtinio skausmo ir vėlesnio aukšto kraujospūdžio — tai rodo, kad ir psichologiniai, ir biologiniai mechanizmai prisideda, tačiau didelė ryšio dalis lieka nepaaiškinta vien šiais veiksniais.
Pagrindiniai tyrimo autoriai pastebėjo, kad žmonės, sergantys lėtiniu skausmu, dažniau turėjo ir kitų hipertenzijos rizikos veiksnių: didesnį kūno masės indeksą (KMI), platesnę juosmens apimtį, mažiau sveikus gyvenimo įpročius bei daugiau lėtinių sveikatos problemų. Analizėje mokslininkai atsižvelgė į rūkymą, alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą, sėdimo laiko trukmę, miego trukmę ir vaisių bei daržovių vartojimą, siekiant izoliuoti skausmo nepriklausomą indėlį į hipertenzijos riziką. Tokie statistiniai koregavimai sumažina šališkumą, tačiau visiškai pašalinti galimus konfounderius yra sudėtinga.
Ekspertų įžvalgos
"Šis tyrimas atskleidžia aiškią tendenciją: kuo plačiau išplitęs lėtinis skausmas, tuo didesnė tikimybė susirgti aukštu kraujospūdžiu," teigė dr. Maya Thompson, klinikinė epidemiologė, besispecializuojanti skausme ir kardiometabolinėje sveikatoje. "Šis ryšys iš dalies gali būti tarpininkaujamas nuotaikos sutrikimais ir uždegimu, tačiau greičiausiai egzistuoja ir kiti keliai — autonominės nervų sistemos pokyčiai, streso hormonų atsakai bei ilgo termino nuskausminamųjų vaistų vartojimo pasekmės — kuriems reikalingi išsamesni tyrimai."
Dr. Thompson pridūrė: "Klinicistai turėtų laikyti nuolatinį skausmą kaip kardiovaskulinės rizikos žymenį. Depresijos simptomų patikra ir kraujospūdžio stebėjimas pacientams su lėtiniu skausmu gali padėti anksti identifikuoti tuos, kuriems reikalinga ankstyvesnė intervencija." Tokios rekomendacijos skatina integruotą požiūrį, jungiantį skausmo valdymą su prevencinėmis kardiologinėmis priemonėmis.
Pasekmės pacientams, klinikams ir būsimam tyrimui
Šie rezultatai turi kelias praktines išvadas. Pirma, geresnis skausmo valdymas gali sumažinti ne tik pacientų kančias, bet ir ilgalaikę kardiovaskulinę riziką. Intervencijos, jungiančios kineziterapiją, psichologinę pagalbą (tokias kaip kognityvinė elgesio terapija), gyvenimo būdo pokyčius ir atsakingą vaistų pasirinkimą, gali turėti dvigubą naudą: mažinti skausmą ir riboti rizikos faktorius, susijusius su hipertenzija. Antra, nuolatinė psichikos sveikatos patikra žmonėms su ilgalaikiu skausmu gali padėti anksti nustatyti depresiją — jos gydymas gali sumažinti dalį padidėjusios hipertenzijos rizikos.
Vaistų pasirinkimas yra svarbus. Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NVNU), įskaitant dažnai vartojamus be recepto preparatus, tokius kaip ibuprofenas, žinomi dėl to, kad kai kuriems žmonėms gali padidinti kraujospūdį ir sąveikauti su antihipertenziniais vaistais. Tyrimo autoriai ir kardiologijos ekspertai rekomenduoja klinikams atsižvelgti į skausmo vaistų poveikį kraujospūdžiui gydant lėtinį skausmą, ypač pacientams, kurie jau turi padidintą kardiovaskulinę riziką. Alternatyvos NVNU, tokios kaip tam tikri analgetikai, fizioterapija ar multimodalinės skausmo valdymo programos, gali būti svarstytinos, siekiant sumažinti nepageidaujamą poveikį kraujospūdžiui.
Iš tyrimų perspektyvos, stebimasis (observacinis) dizainas negali įrodyti priežastinio ryšio. Kohorta daugiausia atstovavo vidutinio amžiaus ir vyresnius baltos rasės JK gyventojus, todėl išvados gali būti nevisiškai pritaikomos jaunesnėms populiacijoms arba etniškai ir rasistiškai įvairesnėms grupėms. Savarankiškai deklaruotas skausmas vienu laiko momentu ir priklausomybė nuo ICD-10 kodo hipertenzijai nustatyti yra papildomi tyrimo apribojimai. Ateities randomizuoti kontroliuojami tyrimai, tirsiantys, ar konkrečios skausmo gydymo strategijos gali sumažinti naują aukšto kraujospūdžio atsiradimą, būtų logiškas žingsnis siekiant nustatyti priežastinį mechanizmą ir patvirtinti intervencijų efektyvumą.
Išvada
Sąsaja tarp lėtinio skausmo ir aukšto kraujospūdžio pabrėžia fizinės, psichologinės ir kardiovaskulinės sveikatos tarpusavio ryšį. Lėtinis skausmas — ypač kai jis yra plintantis arba apimantis kelias kūno vietas — turėtų skatinti klinikus atlikti išsamesnį rizikos vertinimą, įskaitant depresijos patikrą ir kraujospūdžio monitoravimą. Pacientams verta aktyviai spręsti nuolatinį skausmą ir aptarti su gydytojais galimus kardiovaskulinius skausmo vaistų poveikius, kad būtų imamasi priemonių ilgalaikės rizikos mažinimui.
Galiausiai, skausmo valdymo strategijos, kurios orientuojasi į žmogų kaip visumą, o ne vien į konkretų simptomą, gali suteikti geriausią galimybę apriboti sveikatos problemų grandinę, atsirandančią dėl lėtinio skausmo — nuo pablogėjusios nuotaikos ir uždegimo iki padidėjusios hipertenzijos ir kitų kardiovaskulinių ligų tikimybės. Kompleksinis, tarpdisciplininis požiūris, apimantis medicinos, fizinės reabilitacijos ir psichosocialinės pagalbos elementus, yra perspektyvus kelias mažinti tiek skausmo naštą, tiek su ja susijusią kardiometabolinę riziką.
Šaltinis: scitechdaily
Palikite komentarą