4 Minutės
Didesnis druskos vartojimas siejamas su smegenų uždegimu ir hipertenzija
Naujas tarpdisciplininis tyrimas, kurį vadovauja McGill universiteto mokslininkė Masha Prager-Khoutorsky, rodo, kad didelis druskos kiekis racione gali sukelti uždegiminius pokyčius smegenyse, prisidedančius prie padidėjusio kraujospūdžio. Kreditas: Shutterstock
Tyrimą atliko komandos iš McGill ir McGill University Health Centre tyrimų instituto, o rezultatai publikuoti žurnale Neuron; jis dalį dėmesio hipertenzijai nukreipia nuo periferinių organų į centrinę nervų sistemą. Nors ilgai manyta, kad aukštą kraujospūdį daugiausia lemia inkstai ir kraujagyslės, šis tyrimas rodo, kad smegenys gali veikti kaip priežastinis centras tam tikroms hipertenzijos formoms, ypač atsparioms įprastiems gydymo būdams.
"Tai nauji įrodymai, kad aukštas kraujospūdis gali kilti smegenyse, atverdami kelią gydymams, veikiančiams nervų sistemą", – sakė M. Prager-Khoutorsky, McGill fiziologijos katedros docentė. Šis atradimas svarbus, nes hipertenzija paveikia maždaug dvi trečdalis vyresnių nei 60 metų žmonių ir yra susijusi su maždaug 10 milijonų mirčių pasaulyje kasmet. Daugeliu atvejų liga būna besimptomė, bet žymiai padidina širdies priepuolio, insulto ir inkstų ligų riziką.
Tyrimo dizainas ir eksperimentiniai rezultatai
Siekiant atkartoti žmogaus mitybos įpročius, komanda žiurkėms davė gerti vandenį su dviem procentais druskos — tai turėjo atitikti natrio kiekį dietose, kuriose gausu perdirbto maisto, pavyzdžiui, greito maisto, šoninės, greitų makaronų ir perdirbto sūrio. Tyrimui pasirinktos žiurkės, nes jų druskos ir vandens reguliacija fiziologiškai artimesnė žmonėms nei dažnai naudojamų pelių, todėl rezultatai yra labiau pritaikomi žmonėms.
Naudodami pažangius smegenų vaizdavimo metodus ir šiuolaikines molekulines technikas, tyrėjai pastebėjo mikroglijų — smegenų vietinių imuninės sistemos ląstelių — aktyvaciją lokaliai regione, kuris reguliuoja skysčių pusiausvyrą ir širdies bei kraujagyslių funkciją. Ši imuninė aktyvacija sukėlė uždegimą ir išmatuojamą vazopresino kiekio padidėjimą — hormono, skatinančio vandens sulaikymą ir vazokonstrikciją, kas abu didina kraujospūdį. Tyrime derinti gyvo vaizdavimo, ląstelių tyrimų ir neurofiziologiniai matavimai, kurie leido atsekti kelią nuo mitybos druskos prie neurouždegimo ir tolesnių hormoninių bei kardiovaskulinių atsakų.
Mechanizmai: mikroglijos, astrocitai ir vazopresinas
Tyrimas pabrėžia sąveikas tarp mikroglijų, astrocitų ir neuronų. Aktyvuotos mikroglijos, atrodo, pertvarko gretimus astrocitus — žvaigždės formos atramines ląsteles, reguliuojančias neuronų aplinką — o tai savo ruožtu pakeitė neuronų sujaudinimą grandinėse, kontroliuojančiose vazopresino išsiskyrimą. Atsiradusi hormoninė banga ir autonominės sistemos pokyčiai lėmė ilgalaikį kraujospūdžio padidėjimą druskai veikiamose gyvūnų grupėse.
Šios mechanistinės įžvalgos paaiškina, kaip periferinis dirgiklis (mitybinė druska) gali sukelti centrinės nervų sistemos uždegimą, kuris vėliau grįžtai veikia kardiovaskulinę reguliaciją. Publikuotame straipsnyje, pavadintame „Mikroglijos reguliuoja neuronų aktyvumą per astrocitų struktūrinį pertvarkymą" (Ning Gu ir kt.), nurodomi Kanados sveikatos tyrimų institutų, Heart and Stroke Foundation of Canada ir Azrieli fondo suteikti finansai.
Gydymo ir visuomenės sveikatos pasekmės
Maždaug trečdalis žmonių su hipertenzija nepasiekia kontrolės naudodami standartines terapijas, kurios daugiausia taikomos kraujagyslėms ir inkstams. Tyrimas rodo, kad tokiais gydymui atspariais atvejais gali padėti intervencijos, mažinančios neurouždegimą arba moduliuojančios smegenų grandines, reguliuojančias vazopresiną ir autonominį atsaką. Galimos strategijos apimtų tikslinius priešuždegiminius preparatus, neuromoduliacijos metodus arba gyvenimo būdo pokyčius, mažinančius natrio suvartojimą.
Reikės papildomų tyrimų, kad būtų patvirtinta, ar tas pats smegenų centrinis kelias veikia žmonėms ir skirtingų tipų hipertenzijos atvejais. Tyrėjai planuoja tolesnes studijas, kad patikrintų, ar neurouždegimo žymenys pasirodo kituose gyvūnų modeliuose, ir ištirtų farmakologines priemones, nutraukiančias druska → mikroglijos → astrocitai → vazopresinas ašį.
Eksperto įžvalga
Dr. Elena Morales, klinikinė neurofiziologė: "Šis tyrimas primena, kad sisteminės ligos, tokios kaip hipertenzija, dažnai yra daugiaorganiškės problemos. Neuroimuninio kelio, siejančio mitybą su kraujospūdžiu, identifikavimas atveria perspektyvas diagnostikai ir gydymui, tačiau prieš taikant klinikinėje praktikoje būtinas patvirtinimas žmonėms."
Išvada
McGill vadovaujamas tyrimas pateikia įtikinamų išankstinių duomenų, kad didelis druskos vartojimas gali sukelti smegenų uždegimą, pakeisti neuroglijų tarpusavio santykius, padidinti vazopresiną ir taip didinti kraujospūdį. Jei tai bus patvirtinta žmonėms, šie atradimai galėtų išplėsti gydymo tikslus hipertenzijai, ypač pacientams, nereaguojantiems į dabartinius inkstams ir kraujagyslėms skirtus vaistus. Kol kas rezultatai dar kartą patvirtina visuomenės sveikatos rekomendacijas riboti natrio vartojimą kaip praktinį žingsnį mažinti širdies ir kraujagyslių riziką.
Šaltinis: sciencedaily
Komentarai