6 Minutės
Nauji tyrimai rodo, kad lėtinių šaknų kanalų infekcijų gydymas gali pagerinti gliukozės kontrolės žymenis ir sumažinti sisteminį uždegimą — tai atradimas, kuris netikėtai susieja burnos sveikatą su metaboline ir širdies bei kraujagyslių rizika.
Mažas tyrimas, didelės pasekmės: burnos infekcijos ir kraujo chemija
Kings College London ir Helsinkio universiteto mokslininkai stebėjo 65 pacientus, sergančius apikaliniu periodontitu — lėtine infekcija danties šaknies viršūnėje — ir analizavo pokyčius jų kraujo rodikliuose dvejus metus po endodontinio (šaknų kanalų) gydymo. Tyrimo autoriai pranešė apie išskirtinį pagerėjimą uždegimo ir metabolizmo žymenų profilyje, įskaitant reikšmingą serumo gliukozės sumažėjimą po dvejų metų nuo sėkmingo gydymo.
Nors tyrimas buvo stebimasis ir neturėjo atsitiktinės kontrolinės grupės, rezultatai papildo augančią įrodymų bazę, susiejančią burnos mikrobus ir lėtines dantų infekcijas su sisteminėmis ligomis. Jei tokie pastebėjimai bus patvirtinti didesniuose, kontroliuojamuose tyrimuose, tai gali pakeisti klinikinį požiūrį į odontologinę priežiūrą, diabetą ir kardiovaskulinės rizikos valdymą.
Kaip tyrėjai matavo pokyčius
Tiriant ryšį tarp infekuotų danties šaknų ir metabolinės sveikatos, mokslininkai ėmė kraujo mėginius penkiose laiko atkarpose: prieš endodontinį gydymą, po 3 mėnesių, po 6 mėnesių, po 1 metų ir po 2 metų. Buvo išmatuota 44 metabolitų grupė, susijusi su uždegimu ir metabolizmu, įskaitant aminorūgštis, lipidus, gliukozę ir junginius, dalyvaujančius energijos apykaitos keliuose. Tai leido sudaryti plataus spektro metabolominį profilį ir stebėti laipsniškus pokyčius per ilgą laiką.
Pagrindiniai pastebėjimai apėmė laikinas cholesterolio pokyčius — trumpalaikį sumažėjimą po 3 mėnesių — ir ankstyvą tam tikrų aminorūgščių grupės, susijusios su atsparumu insulinui, sumažėjimą. Platesni gliukozės pagerėjimai pasirodė vėliau, tapdami statistiškai reikšmingi dvejų metų ženkle. Taip pat stebėtas piruvato sumažėjimas — metabolinis tarpinis produktas, kuris dažnai siejamas su uždegiminiais signalais — kartu su gliukozės rodiklių gerėjimu. Tokie duomenys leidžia įvertinti ne tik pavienius biomarkerius, bet ir platesnę metabolinę pertvarką po infekcijos eliminavimo.
Kodėl šie biomarkeriai yra svarbūs
- Serumo gliukozė: Ilgalaikiai aukšti gliukozės rodikliai yra pagrindinis 2 tipo diabeto rizikos veiksnys ir didina miokardo infarkto bei insulto tikimybę.
- Aminorūgštys, susijusios su insulino atsparumu: Padidėjęs izoleucino, leucino ir valino (šakotosios grandinės aminorūgštys, BCAA) bei kitų aminorūgščių lygis gali rodyti sutrikusią metabolinę apykaitą ir predisponuoti hiperglikemijai.
- Piruvatas ir uždegimo žymenys: Šios medžiagos atspindi, kaip infekcija sukelia uždegiminius signalus, kurie gali paveikti metabolinius kelius ir insulino signalizaciją.
Nuo burnos iki metabolizmo: biologinis ryšys yra pagrįstas
Apikalinis periodontitas leidžia bakterijoms išlikti giliai danties audiniuose ir formuoti lėtinius uždegiminius židinius. Tyrėjai siūlo, kad mikroorganizmai arba jų išskiriami uždegimo mediatoriai (pvz., endo-toxidai, lipopolisacharidai) gali patekti į kraują, sukeldami sistemines imuninės sistemos reakcijas, kurios trikdo metabolinį balansą ir insulino jautrumą. Tokia hipotetinė grandinė — lėtinė burnos infekcija, sukelianti žemo laipsnio sisteminį uždegimą — yra biologiniu požiūriu pagrįsta ir dera su kitais tyrimais, kuriuose rastos burnos bakterijos ateroskleroziniuose plokštelių audiniuose.
Mechanistiškai sisteminis uždegimas gali paveikti riebalų ir gliukozės apykaitą per citokinų signalizaciją (pavyzdžiui, IL-6, TNF-α), sutrikdydamas insulino receptorių veikimą ir prisidedant prie insulino atsparumo. Be to, lėtinė bakterinė infekcija gali skatinti endotelio disfunkciją, prisidedant prie aterosklerozės progresavimo ir didinant širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Tokie ryšiai paaiškina, kodėl odontologinės problemos gali turėti tolimesnių pasekmių visam organizmui.
Vyriausioji tyrimo autorė ir endodontologė Sadia Niazi iš King's College London pabrėžė platesnę reikšmę: «Mūsų rezultatai rodo, kad šaknų kanalų gydymas ne tik gerina burnos sveikatą – jis taip pat gali sumažinti rimtų ligų, tokių kaip diabetas ir širdies ligos, riziką. Tai stiprus priminimas, kad burnos sveikata yra glaudžiai susijusi su bendrąja sveikata.»
Vis dėlto tyrėjai išlieka atsargūs. Kadangi tyrimas buvo stebomasis ir be kontrolinės grupės, priežastinį ryšį nustatyti negalima: sėkmingas šaknų kanalų gydymas galėjo sutapti su kitais sveikatos elgesio pokyčiais ar intervencijomis (pvz., pagerėjusia mityba, svorio redukcija, padidintu fiziniu aktyvumu arba sisteminiu medikamentiniu gydymu), kurie prisidėjo prie geresnių metabolinių rodiklių.
Klinikinės ir visuomenės sveikatos pasekmės
Jei būsimi atsitiktinių imčių, kontroliuojami tyrimai patvirtins, kad lėtinių dantų infekcijų išgydymas tiesiogiai pagerina metabolinius rezultatus, pasekmės bus plačios. Odontologai gali tapti aktyvesniais lėtinių ligų prevencijos partneriais; šeimos gydytojai ir kardiologai galėtų atsižvelgti į burnos uždegimą vertinant paciento širdies ar diabeto riziką; sveikatos priežiūros sistemos galėtų integruoti odontologinius ir medicininius duomenis, kad iš anksto identifikuotų pacientus, kuriems yra didesnė sisteminė rizika dėl neišgydytų dantų infekcijų.
Kai kurie epidemiologiniai duomenys jau rodo, kad asmenys, turintys infekcinių pažeidimų aplink dantis, gali turėti daugiau nei dvigubą koronarinės širdies ligos riziką ateityje. Šis tyrimas sustiprina idėją, kad burnos sveikata nėra izoliuota sritis: ji gali būti ankstyvas, modifikuojamas veiksnys, lemiantis kelią link metabolinių sutrikimų. Tokia perspektyva skatina platesnį požiūrį į prevenciją, kuris jungtų odontologinę priežiūrą prie bendros sveikatos strategijų.
Ekspertų įžvalgos
«Šis tyrimas yra reikšmingas signalas, kad lėtinės dantų infekcijos gali turėti matomą poveikį už burnos ribų», — sako dr. Miriam Holt, klinikinė epidemiologė, specializuojanti uždegime ir lėtinėse ligose. «Metaboliniai pokyčiai, čia aprašyti — aminorūgščių, susijusių su insulino atsparumu, sumažėjimas ir vėlyvas serumo gliukozės kritimas — dera su modeliu, kuriame ilgalaikė imuninė aktyvacija blaivina metabolinius procesus link disfunkcijos. Reikia atsitiktinių, kontroliuojamų tyrimų, tačiau praktinė žinia jau aiški: laiku gydykite lėtines dantų infekcijas ir atsižvelkite į burnos sveikatą vertinant metabolinę riziką.»
Ką toliau tyrimams ir priežiūrai?
Tyrimo autoriai ragina vykdyti didesnius, kontroliuojamus tyrimus, kad būtų galima tiesiogiai įvertinti, ar šaknų kanalų terapija sukelia metabolinį pagerėjimą, ar pastebėtas ryšys atspindi konfounderius. Reikalingi atsitiktinių imčių tyrimai su standartizuotomis intervencijomis ir kontrolinėmis grupėmis, ilgesnėmis stebėjimo trukmėmis ir platesniais klinikiniais rezultatais — įskaitant ilgalaikį diabetinių komplikacijų ar kardiovaskulinių įvykių stebėjimą.
Be to, autoriai siūlo integruotus priežiūros modelius: odontologų ir bendrosios praktikos gydytojų bendradarbiavimą, kurio metu būtų stebimi kraujo žymenys, vykdoma rizikos vertinimas ir pacientų valdymas holistiškai. Tokia sinergija galėtų apimti naujas sveikatos priežiūros protokolų schemas, elektroninių sveikatos įrašų sinchronizavimą ir pacientų švietimą apie burnos infekcijų sistemines pasekmes.
Tiek pacientams, tiek klinikams išvada yra aiški: burnos infekcijos nėra vien tik odontologinė problema. Jos gali prisidėti prie sisteminio uždegimo ir metabolinių pokyčių, kurie turi reikšmės diabetui ir širdies ligoms. Dėmesys dantų infekcijų diagnostikai ir laiku atliktam gydymui — įskaitant endodontinį gydymą — gali būti nedidelis, bet reikšmingas žingsnis link geresnės bendros sveikatos, mažinant ilgalaikę metabolinę ir kardiometabolinę riziką.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą