7 Minutės
Nauji tyrimai rodo, kad ta pati mRNR technologija, naudojama COVID-19 vakcinose, gali būti daugiau nei tik infekcijų prevencijos priemonė — kartu su esamomis imunoterapijomis ji gali padidinti imuninės sistemos gebėjimą atakuoti vėžines ląsteles. Šis netikėtas rezultatas, išaugęs iš laboratorinių eksperimentų ir retrospektyvios klinikinių įrašų analizės, atveria perspektyvą naudoti pigų ir pasauliniu mastu prieinamą įrankį, kuris galėtų išplėsti gyvybę gelbstinčių vėžio gydymo galimybių spektrą.
Netikėtas persidengimas: virusinės vakcinos ir navikų imunitetas
Plėtojant mRNR vakcinas pediatriniams smegenų navikams 2016 metais, mokslininkai pastebėjo įdomų reiškinį: pati mRNR — net jei ji neenkoduoja navikams būdingų antigenų — gali aktyvuoti imuninę sistemą taip, kad ji imtųsi priešvėžinių veiksmų. Šis pastebėjimas privertė tyrėjus užduoti ryžtingą klausimą: ar plačiai skiriamos COVID-19 mRNR vakcinos galėtų sukelti panašų antitumorinį atsaką pacientams, kurie tuo pačiu metu gauna imunoterapiją?
Tiriant šią galimybę, mokslininkų komanda išanalizavo klinikinius duomenis daugiau nei 1 000 pažengusio melanomos ir plaučių vėžio pacientų, kuriems buvo skiriami imuninio užrakinimo (checkpoint) inhibitoriai. Šie vaistai atleidžia „stabdžius“ imuninėse ląstelėse blokuodami baltymus, kuriais navikai slopina imuninę ataką. Sustiprinta imuninė atsvara kartu su šiais vaistais sudaro šiuolaikinės vėžio imunoterapijos pagrindą: imunoterapija, įskaitant PD-1, PD-L1 ir CTLA-4 inhibitorių klases, pakeitė gydymo paradigmas tam tikroms pacientų grupėms.
Klinikinis signalas: geresnė išgyvenamumo statistika po mRNR vakcinacijos
Analizė atskleidė ryškų sąryšį: pacientai, gavę Pfizer-BioNTech arba Moderna COVID-19 mRNR vakciną per 100 dienų nuo imuninio užrakinimo inhibitoriaus gydymo pradžios, turėjo daugiau nei dvigubai didesnį trijų metų išgyvenamumo rodiklį, palyginti su panašiais pacientais, kuriems mRNR vakcina nebuvo skirta. Dar įspūdingiau, pacientai su navikais, kurie tradiciškai yra atsparūs imunoterapijai — vadinamieji „šalti“ (cold) navikai — parodė beveik penkis kartus geresnį trijų metų bendrą išgyvenamumą.
Šie rezultatai išliko reikšmingi net ir koreguojant pagal ligos stadiją, gretutines sveikatos būkles, demografinius duomenis ir kitus įprastus klinikinius kintamuosius, kas rodo tikėtiną ir klinikiniu požiūriu svarbų sąveikos tarp mRNR vakcinacijos ir imuninės sistemos užrakinimo blokavimo efektą. Toks radinys skatina tolimesnius prospektyvinius tyrimus ir pasirengimą randomizuotoms klinikinėms studijoms, tačiau jau dabar pateikia pagrįstą hipotezę: nepersonalizuota mRNR vakcina gali veikti kaip imuninis stimuliatorius, pagerinantis atsaką į checkpoint inhibitorius.
Kaip virusui paruošta vakcina galėtų padėti naikinti navikus?
Norėdami išsiaiškinti mechanizmus, tyrėjai atliko bandymus su gyvūnų modeliais. Eksperimentai parodė, kad COVID-19 mRNR vakcinos veikia kaip imuninį signalą stiprinantis „alarmas“: jos aktyvina tiek įgimtas, tiek adaptacines imuninio atsako grandis, didina navikinių antigenų pristatymą antigeną pristatančioms ląstelėms (APC) ir padeda įveikti navikų gebėjimą užtildyti imunes ląsteles. Trumpai tariant, vakcinos, atrodo, gali „paversti“ imunologiškai šaltus navikus į „karštus“, padarydamos juos pastebimus imuninei sistemai ir jautresnius checkpoint inhibitorių poveikiui.
Kai šios dvi intervencijos derinamos kartu, jos sukuria papildomus ir sinerginius efektus: mRNR vakcina pritraukia ir aktyvuoja T ląsteles bei kitus imuninės sistemos komponentus, tuo tarpu checkpoint inhibitoriai užtikrina, kad navikai negalėtų šių ląstelių išjungti. Galutinis rezultatas yra geriau koordinuotas ir tvirtesnis priešvėžinis atsakas, kuris gali reikštis ilgesniu remisijos periodu, sumažėjusiu recidyvų dažniu ar padidėjusiu bendru pacientų išgyvenamumu.
Fliuridijos universiteto vaikų onkologas Elias Sayour, vadovavęs tyrimui, paaiškina, kad mRNR vakcinos, kurios nėra pritaikytos konkretaus paciento vėžiui, gali „pažadinti miegantį gigantą — imuninę sistemą — kad ji kovotų su vėžiu“. Tokia metafora atspindi idėją, jog bendras imuninės sistemos suaktyvinimas gali pagerinti naviko aptikimą ir sunaikinimą net be specifinės naviko antigenų navikų programos.
Kodėl tai gali pakeisti vėžio priežiūrą
Imuniniai checkpoint inhibitoriai per pastarąjį dešimtmetį kardinaliai pagerino daugelio pacientų prognozes, suteikdami ilgalaikes remisijas, kurios anksčiau buvo retos. Vis dėlto didelė dalis navikų išlieka atspari, nes sugeba išvengti imuninio aptikimo arba sukuria slopinančią mikroaplinką. Jei nebrangi ir plačiai prieinama mRNR vakcina gali paruošti (prime) imuninę sistemą ir išplėsti atsaką į checkpoint inhibitorius, tai gali reikšti, kad efektyvi imunoterapija būtų prieinama milijonams pacientų visame pasaulyje.
Yra ir praktinis privalumas: priešingai nei personalizuotos terapeutinės vėžio vakcinos — kurios reikalauja naviko sekoskaitos, individualios gamybos ir dažnai yra brangios bei sudėtingos logistikai — COVID-19 mRNR vakcinos jau gaminamos masiškai, plačiai paskirstomos ir paprastai yra santykinai pigios. Tokios vakcinos galėtų būti taikomos kartu su standartiniu vėžio gydymu be didelių logistikos kliūčių, susijusių su visiškai pritaikytomis terapijomis. Tam reikalingas tik aiškus klinikinis protokolas, saugumo įvertinimai ir optimizuota laiko seka tarp vakcinacijos ir imunoterapijos dozavimo.
Vykstantys ir būsimi tyrimai
Norint galutinai nustatyti priežastinį ryšį ir klinikinį naudą, tyrėjai rengia randomizuotas klinikines studijas. Viena planuojama nacionalinio masto studija atsitiktinai paskirstys plaučių vėžio pacientus, gaunančius checkpoint inhibitorių, į dvi grupes: vieni gaus COVID-19 mRNR vakciną gydymo metu, o kiti seksis įprastą priežiūrą be papildomos vakcinacijos. Ši studija tikrins, ar retrospektyviuose duomenyse pastebėta išgyvenamumo nauda gali pasikartoti prospektyviame, kontroliuojamame kontekste ir tapti gydymo standartu.
Be klinikinių išgyvenamumo rodiklių, mokslininkai intensyviai analizuoja imunologinius pokyčius pacientuose ir gyvūnų modeliuose, kad identifikuotų svarbiausias signalines grandis ir ląstelių populiacijas. Tyrėjai tiria tokius parametrus kaip T ląstelių infiltracija į naviką, citokinų profilis, antigenų pristatymo efektyvumas, imuninės atminties formavimasis ir naviko mikroaplinkos remodeliavimas. Supratimas apie laiką (laikotarpį tarp vakcinacijos ir imunoterapijos), dozes ir ar tam tikros vakcinų platformos ar lipidinių nanopartikulių formulės veikia geriau, padės klinikams sukurti derinimo strategijas, kurios maksimalizuos naudą ir minimalizuos nepageidaujamus reiškinius.
Imunoterapijos ir mRNR vakcinų derinimas gali leisti daugiau pacientų pasinaudoti šia gydymo galimybe. (Thom Leach/Science Photo Library via Getty Images)
Ekspertų įžvalgos
„Tai, kas ypač patrauklu šiame darbe, yra galimybė pernaudoti jau įsitvirtinusią vakcinų platformą siekiant pagerinti vėžio pacientų rezultatus,“ sako immunologė ir klinikinė tyrėja dr. Maya Patel, nedalyvavusi minėtame tyrime. „Jei randomizuotos studijos patvirtins šiuos signalus, gydytojai turės pasauliniu mastu prieinamą priemonę, kuri padidintų imunoterapijos efektyvumą — ypač tų pacientų, kurių navikai šiuo metu neatsako į gydymą, atvejais.“
Dr. Patel priduria: „Vis dar reikia tikslinti, kas gauna didžiausią naudą ir koks yra optimalus laikas, tačiau idėja naudoti plačiai prieinamą mRNR vakciną priešnavikinės imuninės reakcijos paruošimui yra tiek elegantiška, tiek praktiška.“ Tokios ekspertų nuomonės padeda suformuoti tolimesnius tyrimų prioritetus ir spręsti reguliacinių institucijų bei sveikatos priežiūros praktikų klausimus.
Kur tai gali vesti toliau
Jeigu klinikinės studijos patvirtins retrospektyvinius radinius, pasekmės gali būti reikšmingos: pažįstama pandemijos metu sukurta vakcina galėtų tapti įprasta priedine priemone prie vėžio imunoterapijos, išplėsiančia gydymą pacientams, kurie šiuo metu turi ribotas galimybes. Šis mokslinių tyrimų pavyzdys atspindi vertę, kurią teikia translacinė medicina: įrankis, sukurtas vienam globaliam iššūkiui spręsti, gali būti peradresuotas kitam — taip išgelbant papildomus gyvybių kiekius.
Be to, šis požiūris atveria naujų galimybių sveikatos priežiūros politikai ir prieinamumo strategijoms: masinė mRNR vakcinacija gydymo kontekste galėtų būti ekonomiškai efektyvesnė alternatyva brangiems personalizuotiems sprendimams, ypač besivystančiose šalyse, kur prieiga prie sudėtingų personalizuotų terapijų yra ribota. Svarbu ir tai, kad platesnis imuninės sistemos paruošimas priešnavikiniam atsakui gali sumažinti gydymo nelygybę ir suteikti daugiau pacientų galimybę pasiekti ilgalaikę remisiją ar pagerinti gyvenimo kokybę.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą