5 Minutės
Šimpanzės ir kasdienis alkoholio vartojimas
Mokslinis lauko tyrimas, paskelbtas žurnale Science Advances, nurodo, kad laukinės šimpanzės nuolat vartoja nustatomus kiekius etanolio valgydamos prinokusius, fermentuojančius vaisius. Afrikos šimpanzių buveinėse dirbę tyrėjai surinko gyvūnų mėgstamus vaisius, išmatavo natūralios cukrų fermentacijos metu susidariusius etanolio kiekius ir įvertino kasdienį etanolio suvartojimą. Vidutiniškai vienas šimpanzė per dieną suvartoja apie 14 gramų (maždaug pusė uncijos) alkoholio. Apskaičiavus pagal kūno dydį, toks kiekis atitinka žmogui sunaudoto aliejaus (etanolio) kiekį, kuris būtų maždaug vieno bokalo alaus — tai praskiestas, bet pastovus poveikis, susijęs su gyvūnų vaisine mityba.
Šie duomenys sustiprina ilgai gvildentą evoliucinę idėją: mažos koncentracijos natūralus etanolis galėjo formuoti primatų pojūčių preferencijas ir medžiagų apykaitos kelių evoliuciją, pateikdamas galimą paaiškinimą, kodėl žmonės linkę į alkoholio patrauklumą ir geba jį fermentiškai apdoroti, nepaisant toksinio poveikio didesnėse dozėse.
Tyrimo metodai, matavimai ir mokslinis kontekstas
Mėginių ėmimas ir etanolio kiekybinimas
Tyrėjų komanda surinko vaisių pavyzdžius, kuriuos buvo pastebėta valgant šimpanzių, įskaitant pernokusius ir iš dalies fermentuotus egzempliorius. Etanolis susidaro, kai raugšlės mielės metabolizuoja vaisiuose esančius cukrus; mokslininkai kiekybiškai nustatė etanolio koncentracijas naudodami standartinius cheminius tyrimus ir apskaičiavo suvartojimą derindami koncentracijos duomenis su stebėjimais bei vaisių vartojimo greičio įvertinimais.
Lyginamoji ir evoliucinė perspektyva
Darbas tiesiogiai nagrinėja „apsvaigusių beždžionių“ hipotezę (angl. drunken monkey), kurią pirmasis pasiūlė biologas Robertas Dudley — ši hipotezė teigia, kad trauką fermentuotiems vaisiams ir gebėjimą metabolizuoti etanolį pirminiame primatų evoliucijos etape galėjo skatinti natūralūs veiksniai. Ankstesni elgesio tyrimai parodė, kad kai kurios primatų rūšys teikia pirmenybę nektarui arba sultims su didesne etanolio koncentracija, o genomikos analizės aptiko variantus alkoholio metabolizuojančiuose fermentuose primatų ir žmonių genomuose. Šis naujas lauko etanolio inventorius sustiprina ekologinį pagrindą hipotezei, parodydamas nuolatinę, fiziologiškai reikšmingą ekspoziciją artimo žmogaus giminaičio mityboje.
Pagrindinės išvados, pasekmės ir neišspręsti klausimai
Pagrindinė išvada — laukinėse sąlygose šimpanzės kasdien gauna mažas, bet nuolat pasikartojančias etanolio dozes per savo mitybą. Pagrindinis autorius Aleksey Maro ir jo bendraautoriai teigia, kad šios dozės yra „fiziologiškai reikšmingos“ — pakankamos, kad būtų verta tirti lėtinio, mažo lygio etanolio poveikį elgsenai, sveikatai ir evoliucijai. Nepriklausomi specialistai pagyrė duomenų aprėptį ir indėlį aišinant ginčus dėl to, kiek paplitęs etanolis yra tropiniuose vaisiuose.
Vis dėlto tyrimas palieka svarbius klausimus atvirus. Dar nežinoma, ar šimpanzės aktyviai ieško labiau fermentuotų vaisių, ar tiesiog valgo tai, kas yra prieinama. Ilgalaikės lėtinio mažo dozavimo etanolio pasekmės žinduoliams dar nėra apibūdintos: galimi poveikiai kepenų funkcijai, žarnyno mikrobiomui, socialiniam elgesiui bei reprodukcinei sėkmei — tai vis sritys, kurias verta tirti ateityje. Norint atskirti selektyvų elgesį nuo oportunistinio maitinimosi, reikės kontroliuojamų pasirinkimo eksperimentų arba išsamių maitinimosi stebėjimų, susietų su etanolio analizėmis.
Eksperto įžvalga
Dr. Elena Park, evoliucinė ekologė (fiktyvus asmuo), komentuoja: "Šis tyrimas sukuria svarbų tiltą tarp laboratorinio ir lauko požiūrių. Kiekybiškai nustatyti etanolį tikruose laukinių primatų vartojamuose maisto produktuose — tai kritinis žingsnis, siekiant suprasti, kaip mitybos ekspozicijos formuoja pojūčius ir medžiagų apykaitos adaptacijas per evoliucinį laiką. Tolimesni žingsniai turėtų integruoti elgesio pasirinkimo duomenis su ilgalaikiais sveikatos rodikliais, kad būtų įvertinti tiek kaštai, tiek galimos adaptacinės mažo lygio etanolio ekspozicijos naudos."
Tyrimas taip pat turi platesnę reikšmę mitybos ekologijos, evoliucinės genomikos ir gamtosaugos biologijos disciplinoms. Žinios apie natūralią mitybinę etanolio ekspoziciją gali padėti interpretuoti genetinę įvairovę alkoholio dehidrogenazės ir susijusių fermentų srityje primatų gentyse. Gamtosaugai ir gyvūnų gerovei pripažinus fermentuotus vaisius kaip nuolatinę šimpanzių dietos dalį, bus galima tiksliau vertinti buveinių būklę ir maitinimosi šaltinių reikšmę.
Išvados
Lauko matavimai rodo, kad laukinės šimpanzės reguliariai suvartoja mažus, bet reikšmingus etanolio kiekius per fermentuotus vaisius — maždaug tiek, kiek atitiktų bokalą alaus, jei būtų atsižvelgta į kūno dydį. Šie rezultatai suteikia ekologinį pagrindą "apsvaigusių beždžionių" hipotezei ir atveria naujas tyrimų kryptis apie elgesio pasirinkimus, fiziologinius padarinius bei evoliucines pasekmes lėtinės, mažo lygio etanolio ekspozicijos primatams. Siejant natūralios mitybos cheminę sudėtį su primatų elgsena ir medžiagų apykaita, tyrimas aiškiau parodo, kaip laukinė alkoholio ekspozicija galėjo prisidėti prie evoliucinių trajektorijų, svarbių ir žmonėms.
Šaltinis: sciencealert
Komentarai