5 Minutės
Didžiąją XX a. dalį neandertaliečiai buvo vaizduojami kaip primityvūs homininai, neturintys pažintinio pajėgumo simbolinei mintijai ir sudėtingai kultūrinei raiškai. Per pastaruosius du dešimtmečius šis vaizdinys gerokai pasikeitė, kai archeologai ir paleoantropologai aptiko vis daugiau įrodymų, kad neandertaliečiai gamino ir naudojo ornamentus, pigmentus bei abstrakčius ženklus. Atrasti objektai apima nudažytas kriaukles ir pakabukus, geometrinius motyvus ir rankų šablonus Pietų Iberijos urvuose, taip pat kitus paprastus, bet sąmoningus ženklus ant uolienų paviršių.
Naujas tyrimas prideda intriguojantį elementą prie šio formuojamo vaizdo: mokslininkai identifikavo taktilinį pėdsaką ant uolos iškyšos, kuris gali reikšti neandertaliečių prisilietimą arba tyčinį kontaktą su senovine uolos veido dalimi. Interpretuojama kaip tikslingas veiksmas, o ne atsitiktinis nusidėvėjimas, ši taktilinė sąveika sustiprina argumentą, kad neandertaliečiai užsiiminėjo simboline ar socialiai reikšminga praktika.
Mokslinis fonas ir kontekstas
Neandertaliečiai gyveno visoje Eurasijoje maždaug nuo 400 000 iki 40 000 metų prieš dabar. Ilgą laiką diskusijos apie jų pažintinius gebėjimus dažniausiai sukdavosi apie įrankių technologijas ir išlaikymosi strategijas. Per pastaruosius du dešimtmečius kelios nepriklausomos įrodymų linijos paneigė pasenusias prielaidas. Modifikuotos kriauklės ir pakabukai su pigmento pėdsakais rodo asmeninę ornamentaciją. Urvo vietovės Pietų Ispanijoje ir kitur atnešė geometrinius raštus ir rankų atspaudus, kurie kai kuriose srityse anksčiau arba tuo pačiu metu atsirado kaip ankstyvas šiuolaikinio žmogaus menas.
Šie radiniai yra reikšmingi, nes simbolinė elgsena yra pagrindinis šiuolaikinės pažinties požymis. Simboliniai veiksmai gali apimti vaizdų kūrimą, objektų žymėjimą abstrakčiais raštais, pigmentų sąmoningą naudojimą ir ornamentų gamybą, kurie signalizuoja socialinę tapatybę ar grupinę priklausomybę. Paprasti motyvai, tokie kaip taškai, linijos ir tepimai, galbūt atrodo kuklesni, palyginti su vėlesne figūratyvine kūryba, tačiau jie struktūriškai panašūs į ankstyviausias simbolinės veiklos formas visame pasaulyje.
Metodai ir kaip tyrėjai interpretuoja įrodymus
Archeologai derina kelis metodus, kad įvertintų, ar ženklas ar objektas yra tikslingas ir ar jį sukūrė neandertaliečiai. Dažniausi metodai apima mikroskopinę analizę įrankių žymėms ir pigmento likučiams dokumentuoti, stratigrafinius tyrimus, siekiant susieti radinius su datuotomis sluoksniais, bei tiesioginio datavimo technikas. Urano serijų datavimas mineraliniams sluoksniams, dengiantys tapybą, radiokarboninis datavimas susijusiems organiniams mėginiams, kai jie prieinami, ir kontekstinė stratigrafija yra dažnai naudojami nustatyti minimalią ar maksimalią radinio amžių ribą.
Taktiliniams pėdsakams ir subtiliems paviršiaus pokyčiams aukštos raiškos 3D skenavimas ir skaitmeninė mikroskopija gali atskleisti nuoseklias raštų ypatybes, kurios skiria tikslingas gestas nuo natūralios abrazijos. Eksperimentinė archeologija — ženklų atkūrimas rankomis, įrankiais ir pigmentais kontroliuojamomis sąlygomis — padeda interpretuoti elgesį, galėjusį sukurti aptiktus archeologinius požymius.
Pagrindiniai atradimai ir reikšmė
Augalėjantis neandertaliečiams priskiriamų meno ir simbolinių artefaktų korpusas leidžia daryti kelias svarbias išvadas. Pirma, neandertaliečiai galėjo kurti ir atpažinti abstrakčius vizualinius motyvus. Antra, jie naudojo pigmentus ir ornamentus būdais, kurie greičiausiai perteikė socialinę informaciją. Trečia, paprastų ženklų urvuose ir ant nešiojamų objektų nereikėtų atmesti kaip atsitiktinių; jie gali atspindėti simbolinės komunikacijos ankstyvąsias stadijas.
Taktilinis pėdsakas ant uolos iškyšos suteikia papildomą įrodymų tipą. Vietoj to, kad remtųsi vien pigmentu ar matomais ženklais, kontakto pėdsakai rodo įsivaizduojamą kūno sąveiką su uolos paviršiumi. Nesvarbu, ar veiksmas buvo žaismingas, ritualizuotas ar komunikacinis, jis nurodo paviršiaus ypatybių suvokimą ir tikslingą sąsają su aplinka, kuri galėjo turėti socialinę reikšmę.
Platesnis poveikis žmogaus evoliucijos studijoms
Peržiūrėjus neandertaliečių pažintį, keičiasi tyrėjų modeliai, kaip vystėsi šiuolaikinio žmogaus elgsena. Jei neandertaliečiai nepriklausomai vystė simbolines praktikas, simbolinė pažintis gali turėti gilias ištakas homininų linijoje nei manyta anksčiau. Be to, keitimasis tarp neandertaliečių ir Homo sapiens galėjo apimti ne tik genetinį, bet ir kultūrinį mainą, formavusį technologijas, ornamentiką ir galimai simbolines konvencijas.
Susijusios technologijos ir tolimesnės tyrimų kryptys
Vaizdavimo, nešiojamosios elementinės analizės ir datavimo pažanga spartina priešistorinio meno tyrimus. Nešiojamoji rentgeno fluorescencija (XRF) leidžia identifikuoti pigmentų sudėtį vietoje be mėginių paėmimo. 3D fotogrametrija ir lazerinis skenavimas dokumentuoja subtilias paviršiaus ypatybes kiekybiniam vertinimui. Urano serijų ir kitų datavimo metodų patobulinimai didina chronologinio pagrindo patikimumą.
Ateities tyrimai bus nukreipti į neandertaliečiams priskiriamų ženklų ir ornamentų duomenų bazės plėtrą skirtinguose regionuose ir laike. Lyginamosios studijos, analizuojančios motyvų dažnumą, jų lokalizavimą ir gamybos technikas, gali padėti nustatyti, ar panašios pažintinės procedūros lėmė paralelias išraiškas neandertaliečių ir ankstyvųjų šiuolaikinių žmonių tarpe.
Ekspertų įžvalgos
Dr. Elena Marquez, paleoantropologė, besispecializuojanti Pleistoceno mene, pažymi, kad paprasti ženklai gali būti itin informatyvūs tiriant pažinties evoliuciją. Ji aiškina, kad taškai, linijos ir tepimai turėtų būti vertinami kaip tikslingi vizualinės kalbos vienetai, o ne kaip menkaverčiai meno formos. Ji priduria, kad aukštos raiškos vaizdavimo derinimas su eksperimentiniu atkūrimu bus esminis siekiant atskirti tikslingus žmogaus veiksmus nuo natūralių procesų.
Dr. Michael Thorne, kognityvinis archeologas, pabrėžia metodinį atsargumą. Jis rekomenduoja remtis keliais nepriklausomais įrodymų šaltiniais prieš priskiriant simbolinę intenciją: nuoseklius raštus, kartojamas gamybos technikas, pigmentų naudojimą ir aiškų stratigrafinį ryšį su homininų apgyvendinimais. Kai šie kriterijai sutampa, argumentas už simbolinę elgseną tampa patikimas.
Išvada
Naujausi nudažytų kriauklių, pakabukų ir urvų motyvų radiniai kartu su taktiliniais pėdsakais ant uolienų permąsto mūsų supratimą apie neandertaliečių pažintines ir kultūrines galimybes. Vietoje to, kad neandertaliečius būtų laikoma pažintinai menkesniais, tyrėjai juos dabar mato kaip agentus, gebėjusius atlikti paprastus, bet reikšmingus simbolinius veiksmus. Tolimesnis pažangių vaizdavimo, datavimo ir analizės metodų taikymas dar labiau tikslins šį vaizdą, atverdami mūsų evoliucinių giminaičių kultūrinės raiškos gylį ir įvairovę.
Šaltinis: snexplores
Palikite komentarą