4 Minutės
Išsivaizduokite vaistą, kuriuo milijonai pasitiki, kad apsaugotų širdį ir sumažintų kraujospūdį, tačiau jis tyliai stumia pažeidžiamus inkstus link nepakankamumo. Tokia rūpestį kelianti galimybė kilo iš didelio realaus pasaulio tyrimo, kuriame sekami žmonės su 2 tipo cukriniu diabetu, jau gaunantys šiuolaikinę inkstus saugančią terapiją.
Tyrėjai peržiūrėjo sveikatos įrašus 31 031 suaugusiojo su 2 tipo cukriniu diabetu 2016–2021 m. Visiems dalyviams buvo paskirti du šiuolaikinės priežiūros kertiniai vaistai: renino‑angiotenzino sistemos (RAS) inhibitoriai ir natrio gliukozės kotransporterio 2 (SGLT2) inhibitoriai. Vis dėlto daugeliui pacientų vis tiek prireikė papildomo vaisto, kad būtų pasiekti kraujospūdžio tikslai. Maždaug 12 200 tokių atvejų, tai yra apie 39 proc., gydytojai pridėjo dihidropiridininius kalcio kanalo blokatorius (DCCB), plačiai naudojamą antrinės eilės pasirinkimą, kuris atpalaiduoja arterinį lygiuosius raumenis ir mažina kraujospūdį.
Stebėjimas truko vidutiniškai apie 3,5 metų. Apskaičiavus amžių, ligos sunkumą ir kitus klinikinius skirtumus, komanda nustatė, kad asmenys, vartojantys DCCB, susiduria su pastebimai didesne didelio nepageidaujamo inkstų įvykio rizika: 33 proc. padidėjimas (rizikos santykis 1,33, 95 proc. pasikliovimo intervalas 1,03–1,73). Tyrime tokie įvykiai apibūdinami kaip arba bent 40 proc. sumažėjęs estimuotas glomerulų filtracijos greitis (eGFR), arba progresavusi galutinė inkstų liga, reikalaujanti dializės arba transplantacijos.
Kodėl kraujospūdį mažinantis vaistas, skirtas organų apsaugai, gali veikti priešingai inkstams? Tyrėjai nurodo inkstų hemodinamiką. Diabetinėje inkstų ligoje smulkūs filtravimo vienetai, arba glomerulai, dažnai veikia esant nenormaliam slėgiui dėl hiperfiltracijos. DCCB daugiausia išplečia į glomerulą tiekančias arterioles (afferentinės arteriolės), mažiau veikdami jas ištekančias kraujagysles (efferentinės arteriolės). Toks disbalansas gali padidinti intraglomerulinį slėgį ir palaikyti tą pačią įtampą, kuri skatina progresuojančią inkstų randėjimą.
„DCCB dažnai naudojami kaip antrinės eilės vaistai pacientams su diabetine inkstų liga“, sakė dr. Timna Agur, analizės vyriausioji autorė. „Mūsų išvados kelia svarbių klausimų, ar šie vaistai išlieka saugiausias pasirinkimas pacientams, kurie jau vartoja RAS ir SGLT2 slopinimo terapiją.“
Šis tyrimas yra stebimasis ir negali įrodyti priežastinio ryšio; jis nurodo riziką, kurią būtina skubiai ir kruopščiai ištirti. Stebėjamosios analizės yra labai vertingos pastebint įpročius kasdienėje priežiūroje, ypač kai trūksta atsitiktinių imčių tyrimų, tačiau negalima visiškai atmesti likutinių iškraipymų. Realioje praktikoje DCCB gydyti pacientai gali skirtis nuo kitų taip, kad tai subtiliai paveiktų rezultatus.
Vis dėlto pasekmės toli gražu nėra menkos. Diabetinė inkstų liga yra viena pagrindinių inkstų nepakankamumo priežasčių pasaulyje, o kraujospūdžio kontrolė jau seniai yra pagrindinis instrumentas, kuriuo gydytojai lėtina pažeidimus. RAS ir SGLT2 inhibitorių atsiradimas pakeitė gydymą ir sulėtino funkcijos nykimą daugeliui pacientų. Tačiau kraujospūdis dažnai išlieka nekontroliuojamas vartojant tik šiuos vaistus, todėl gydytojams tenka pasirinkti papildomą terapiją iš kelių klasių, kurių pasirinkimai šiuo metu gali turėti skirtingus inkstų saugumo profilius.
Ką iš to turėtų pasisvečiuoti gydytojai ir pacientai? Ne skubios panikos, o atsargi persvarstyma. Autoriai ragina atlikti prospektyvinius tyrimus ir atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus, kad būtų patikrinta, ar alternatyvūs antrinės eilės vaistai suteikia saugesnius inkstų rezultatus nei DCCB pacientams, kurie jau vartoja RAS ir SGLT2 inhibitorius. Tuo tarpu svarbu individualizuotas sprendimų priėmimas: kruopštus inkstų funkcijos stebėjimas, dėmesys kraujospūdžio pokyčiams ir rizikos bei naudos aptarimas su pacientais išlieka esminiai.
Mokslas retai pateikia galutinius atsakymus viename straipsnyje. Tačiau kai įprastas gydymo pasirinkimas gali pakeisti pusiausvyrą tarp inkstų funkcijos išsaugojimo ir spartesnio nykimo, jis nusipelno greito tęstinumo, diskusijų ir, svarbiausia, daugiau įrodymų iš tyrimų, skirtų išspręsti šį klausimą.
Šaltinis: scitechdaily
Palikite komentarą