.webp)
7 Minutės
Giliai po Pietų vandenynu tyrėjai aptiko šaltą naują gyventoją: mėsėdę kempinę, kuri atrodo kaip burbulų krūvelė, bet elgiasi tarsi spąstai. Šis atradimas, užfiksuotas Nippon Foundation–Nekton Ocean Census ekspedicijos metu, prisideda prie vis ilgėjančio netikėtų ir kartais svetimėlėmis atrodžiusių rūšių sąrašo, atrandamų Žemės mažiausiai ištirtuose vandenyse.
Burbuliu primenantis medžiotojas iš bedugnės
Iš pirmo žvilgsnio kempinė primena žaismingą pingpongo kamuoliukų dydžio gumbelių rinkinį, pritvirtintą prie kotelių — apgaulingai nekaltą. Mokslininkai naują rūšį priskyrė Chondrocladia genties grupei, kurią liaudiškai kartais vadina „ping pong ball" kempinėmis. Tačiau išvaizda klaidina: šių gumbelių paviršius padengtas smulkiais kabliškais spikulėmis, kurios pagavo ir įsikabina į mažus gyvūnus, tikėtina, į kriauklių ir kitų vandenyno bestuburių atstovus, plūduriuojančius netoli jų.
Skirtingai nuo filtrus maitinamų kempinių, kurios pasyviai sruvena mikroskopinį maistą iš vandens, šios mėsėdės kempinės savo medžioklės strategija smarkiai skiriasi. Jos atsisako tradicinio sūrio tipo mitybos ir pagavo didesnę grobį naudodamos lipnius audinius ir kabliškas struktūras. Sugavusios grobį, kempinės jį virškina vietoje — tai tarsi tekstūruota ir lėtinė plėšrūnystės forma, pritaikyta gyventi dideliame gylyje, kur maisto labai trūksta.
Tokios adaptacijos — tai išskirtinis pavyzdys, kaip evoliucija gali perrašyti pagrindines ekologines roles, kai aplinka varžo energijos prieinamumą. Mėsėdžių kempinių morfologija, įskaitant užpakalines plėveles, gumbų formą ir spikulų geometriją, yra tyrimų objektas, kuri gali atskleisti, kaip struktūrinės savybės padeda užtikrinti pasyvų grobio sugavimą ir vėlesnį vietinį virškinimą aukštos slėgio bei žemos temperatūros sąlygomis.
.avif)
Nauja mėsėdės „mirties-burbulo" kempinės rūšis
Biologinė analizė tokių organizmų reikalauja kelių disciplinų — nuo morfologijos ir elektroninės mikroskopijos, skirtos ištirti spikulų formą, iki molekulinės taksonomijos, kuri padeda nustatyti genų sekas ir phylogenetines giminystes su kitomis Chondrocladia genties rūšimis. Tokie duomenys leidžia ne tik aprašyti rūšies savybes, bet ir įvertinti jos evoliucinę kilmę, galimus vystymosi kelius ir ekologinę nišą giluminėse ekosistemose.
Kur ir kaip buvo atrasta ši keista kempinė
Atranka įvyko 2025 metų ekspedicijos metu, kuri buvo pradėta 2023 metais siekiant katalogizuoti gyvybę Pietų vandenyne — regione, kurį mokslininkai ilgai vadino ypač nepakankamai ištirtu. Naudodami nuotoliniu būdu valdomą įrenginį (ROV) SuBastian, tyrėjai užfiksavo kempinę 3 601 metro (11 814 pėdų) gylyje tranšėjoje rytinėje Montagu salos dalyje — tai viena iš planetos tolimiausių salų grandinių.
Tikslios vietos nustatymas ir nuolatinės video bei fotomedžiagos įrašai iš ROV yra labai svarbūs. Jie leidžia susieti organizmų pasiskirstymą su geologinėmis savybėmis — pvz., tranšėjų profiliais, skeleto morfologija, dumblėjimo procesais ir vietinėmis srovėmis, kurios gali reguliuoti maisto paketų tiekimą į dugną. Tokie duomenys padeda suprasti ne tik vienos rūšies ekologiją, bet ir platesnį giluminės biocenos sudėtingumą.
.avif)
Ekspedicijos metu aptikta nauja blizgių skalių sliekų rūšis
Nippon Foundation–Nekton Ocean Census misija turėjo tikslą dokumentuoti nežinomas rūšis ir ekosistemas aplink Antarktidą. Komanda iš šios kelionės praneša apie mažiausiai 30 kandidatinių naujų rūšių, į kurias įeina šarvuoti blizgūs skalių sliekai, anksčiau nedokumentuoti vėžiagyviai ir neįprastos jūrų žvaigždės. ROV kameros taip pat užfiksavo pirmąją kada nors įrašytą jaunų milžiniškų kalmarų video medžiagą ir registravo gyvybę po milžinišku ledkalniu, neseniai atsiskyrusiu nuo Vakarų Antarkties ledyno.
Tokių ekspedicijų metu surinkti vaizdo įrašai ir nuotraukos yra esminiai ne tik rūšių aprašymui, bet ir ekologinių sąveikų fiksavimui—pvz., predatorinių ir grobio santykių, asociacijų su hidrotermalinėmis ar organiniais substratais, bei sezoninių ar stochastinių įvykių, tokių kaip ledynų atskilimai, poveikio dokumentavimui. Vaizdinė medžiaga padeda nustatyti elgsenos modelius, kuriuos vėliau galima patvirtinti eksperimentais laboratorijoje ar tolesnėmis ekspedicijomis.
Kodėl šis atradimas yra svarbus
Nors mėsėdės kempinės radimas gyliose zonose suteikia dramatinį antraštės turinį, jis taip pat pabrėžia, kiek daug Pietų vandenyno biologinės įvairovės lieka nematoma mokslo bendruomenei. „Pietų vandenynas vis dar yra stipriai nepakankamai mėgintas", teigia Michelle Taylor, Ocean Census mokslo vadovė. Ekspedicijos komanda pažymi, kad iki šiol išanalizavo mažiau nei 30% surinktų mėginių — tačiau jau patvirtintos dešimtys potencialiai naujų rūšių.
Tyrimų rezultatai turi praktinę vertę. Rūšių ir buveinių katalogavimas padeda formuoti gamtos apsaugos prioritetus, leidžia prognozuoti ekosistemų atsaką į klimato pokyčius ir plečia supratimą apie evoliucines adaptacijas silpnai apšviestose, maisto stokojančiose aplinkose. Pavyzdžiui, mėsėdžių maitinimosi strategijos tarp kempinių iliustruoja, kaip gyvybė gali pertvarkyti paprastas ekologines role, kai paprasti filtravimo mechanizmai tampa neužtikrinti dėl energijos trūkumo.
Be to, naujų rūšių atradimas padeda identifikuoti bioindikatorius, kurie gali signalizuoti apie aplinkos pokyčius—pvz., vandenų cheminės sudėties pokyčius, organinės medžiagos plėtrą ar žmogaus veiklos poveikį. Tokie indikatoriai yra ypač svarbūs renkant duomenis apie klimato kaitos poveikį Antarktinei jūrinei aplinkai, kur greiti ir netikėti pokyčiai gali turėti tolimesnių grandininių pasekmių pasauliniu mastu.
Ekspedicijos technologija ir ateities kelias
Šios misijos sėkmė priklausė nuo pažangių giluminių technologijų: ilgai veikiantys ROV, aukštos raiškos stebėjimo kameros ir atviro prieigos duomenų platformos, skirtos dalintis atradimais tarptautiniu mastu. Visi patvirtinti Ocean Census rūšys būtų kaupiamos atviroje duomenų saugykloje, kad mokslininkai visame pasaulyje galėtų lyginti pavyzdžius, DNR sekas ir ekologines pastabas.
ROV SuBastian ir panašios platformos suteikia galimybę ilgalaikiam stebėjimui: autonominiai ir nuotolinio valdymo įrenginiai gali praleisti dienas ar savaites vandenyno gylyje, fiksuodami elgseną, aplinkos parametrus (temperatūrą, slėgį, sūrumą) ir mikroskalės buveinių ypatumus. Tai ypač svarbu siekiant atskirti momentines ir ilgalaikes tendencijas bei suprasti, kaip giluminės bendrijos prisitaiko prie energijos tiekimo pokyčių.
Tolimesnis žingsnis — sistemingai integruoti molekulinius metodus, tokius kaip DNR barcodingas ir metagenominės analizės, su tradiciniais morfologiniais tyrimais. Tokia integracija pagerina rūšių identifikavimą, atskleidžia kriptines rūšis (kurios neatskiriamos vien pagal išorinį pavidalą) ir leidžia greičiau aprašyti naujas taksonomines vienetus. Atviro prieigos duomenų bazės skatina tarptautinį bendradarbiavimą ir mažina duomenų fragmentaciją, kuri dažnai trukdo globaliems biologinės įvairovės vertinimams.
Mokslininkai tikisi daugiau netikėtumų, kai analizė tęsiasi. Kiekvienas nardymas į Pietų vandenyną nušluosto sluoksnius nuo paslėptos biosferos ir kelia naujų klausimų: kiek dar plėšrūnų adaptavosi tykoti kaip burbulai tamsoje? Ką šie organizmai gali išmokyti apie atsparumą ir inovacijas evoliucijoje? Atsakymai reikalauja tęstinių tyrimų, finansavimo ir tarptautinio susitarimo dėl duomenų mainų ir apsaugos priemonių.
Pasekmės biologinės įvairovės tyrimams
Tokių atradimų kaip „mirties-burbulo" kempinė akcentuoja būtinybę finansuoti ir remti sistemingas nepakankamai ištirtų regionų apžiūras. Tai taip pat primena, kad ekstremalios aplinkos dažnai atneša ekstremalią biologiją: naujas adaptacijas, netikėtas maisto grandines ir rūšis, kurios meta iššūkį mūsų įprastiems gyvūnų grupių apibrėžimams.
Praktiniu požiūriu, regione atliekami tyrimai turi įtakos tarptautinei aplinkos politikai: rezultatai gali paskatinti naujas jūrų saugomų teritorijų iniciatyvas, padėti nustatyti buveinių, kurioms gresia didžiausia grėsmė, prioritetus ir remti duomenimis grįstą sprendimų priėmimą. Be to, supratimas apie giluminių ekosistemų funkcijas yra svarbus atliekant poveikio vertinimus dėl žuvininkystės, jūrų išteklių gavybos ar energijos projektų.
Galutinai, kasdien ženkliai plečiant žinių bazę apie giluminę jūrų biologiją, mokslas tampa pasirengęs geriau prognozuoti ir valdyti planetos vandenynų ekosistemas. Tai reikalauja nuoseklių tyrimų, atviros duomenų dalies ir tarpdisciplininio požiūrio, kuris sujungia taksonomiją, ekologiją, genetiką, geochemiją ir inžineriją.
Galiausiai šie atradimai primena, kad net XXI a. pradžioje vandenynai vis dar saugo daug paslapčių. Kiekviena nauja rūšis — nuo mėsėdžių kempinių iki blizgių sliekų — yra svarbi dalis platesnio mozaikos, kurią turime suvokti, kad galėtume efektyviai saugoti ir tvarkyti pasaulinius vandenis ateities kartoms.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą