7 Minutės
Tyrėjai Kembridžo universitete aptiko netikėtų genetinių paralelių tarp žmonių ir auksaspalvių retriverių, kurios gali padėti paaiškinti bendrus emocijų, mokymosi ir socialinio elgesio modelius. Šie atradimai atveria naujas galimybes komparatyvinei psichiatrijai ir gilesniam supratimui, kaip ilgalaikiai žmonių ir šunų santykiai formavo elgesį abiejose pusėse.
Kaip Kembridžo komanda susiejo elgesį su genais
Siekiant ištirti šuns elgesio biologinius pagrindus, mokslininkų komanda išanalizavo maždaug 1 300 auksaspalvių retriverių genomus ir išsamius elgesio profilius. Naudodami standartizuotas elgesio vertinimo priemones ir genetinį sekvenavimą, jie ieškojo specifinių genų, kurie šunims koreliuoja su bruožais, tokiais kaip baimingumas, socialumas ir paklusnumas (trainability). Šiuos duomenis tyrėjai sulygino su žmonių genomo duomenimis, identifikavo ortologus — genų poras, paveldėtas iš bendrų evoliucinių protėvių — ir patikrino, ar tos pačios genetinės srities yra susijusios su žmogaus pažinimu, emocijų apdorojimu ar psichiatriniais požymiais.
Methodologija apėmė kelis etapus: pirmiausia elgesio fenotipai buvo standartizuoti per anketas bei laboratorinius testus, užtikrinant, kad vertinimai būtų palyginami tarp gyvūnų. Genetinė analizė apėmė tiek vieno nukleotido polimorfizmų (SNP) asociacijų tyrimus, tiek platesnes rekombinacijos sritis, kuriose gali būti reguliuojamųjų elementų įtaka genų ekspresijai. Be to, komanda atliko bioinformatines analizes, siekdama nustatyti genų tarpusavio ryšius nervų sistemos vystymuisi ir funkcijai.
Tokio tipo darbas — elgesio genetika ir komparatyvinė genomika — reikalauja kruopštaus duomenų valdymo, kontrolės dėl populiacijos struktūros (pvz., giminystės tarp šunų) ir daugiamačių statistinių metodų, kad būtų sumažinta klaidinančių koreliacijų rizika. Tyrėjai taip pat pabrėžė, kad nors koreliacijos tarp geno ir elgesio gali būti stiprios, jos ne visada nurodo tiesioginį priežastingumą; todėl reikalingi papildomi eksperimentiniai ir funkciniai tyrimai.
Dvylika bendrų genų — konkretūs pavyzdžiai ir netikėtumai
Tyrimas išskyrė 12 genų, kurie abiejose rūšyse rodo panašias funkcinės asociacijas. Vienas žymus pavyzdys yra genas ADD2: šunims jis koreliuoja su baime svetimiesiems, o žmonėms su tam tikromis depresijos formomis, kurias lydi socialinis atsiskyrimas. Kiti genai siejosi su reakcijomis į nemalonius išgyvenimus, klaidų jautrumu mokymosi metu ir platesnėmis pažintinėmis savybėmis.
Šie genai dažnai veikia ne vien kaip pavieniai „elgesio genai“, bet kaip dalis sudėtingų molekulinių tinklų, kurie reguliuoja nervinių grandinių vystymąsi, sinapsių plastikumą, neuromediatorių balansą ir streso atsakus. Pavyzdžiui, kai kurie identifikuoti variantai yra susiję su neuromoduliatorių reguliavimu arba genų ekspresija hipokampe ir prefrontalinėje žievėje — smegenų srityse, glaudžiai susijusiose su mokymusi, atmintimi ir emocijų reguliavimu.
Komanda atsargiai vertino kai kuriuos ryšius: žmogaus savybės, tokios kaip savirefleksija ar sudėtingi socialiniai konstruktai, yra unikaliai išplėtotos žmogaus kognityvoje. Todėl autoriai neneigė, kad šunys turi žmoniškos intropspekcijos lygį; greičiau jie siūlo, kad bendra genetinė architektūra gali palaikyti bazinius emocinius ar dėmesio procesus, ant kurių žmonių pažintinės funkcijos vėliau buvo išplėtotos.
Tas pats principas taikomas mokymuisi: genai, susiję su šunų paklusnumu ir mokymumo laipsniu, atitiko žmonėms priskirtas sritis, susijusias su intelektu ir klaidų jautrumu. Tai rodo, kad egzistuoja persidengiančios biologinės priežastys, lemiančios, kaip abi rūšys prisitaiko mokymosi ir socialinės sąveikos aplinkoje, nors galutinės elgesio išraiškos skiriasi dėl rūšinių skirtumų smegenų architektūroje ir kultūrinių įtakų.
Kontekstas: prijaukinimas, socialinė kognicija ir psichinė sveikata
Žmonės ir šunys turi ilgą kartu evoliucijos istoriją. Ankstyvieji žmonės, tikėtina, palankiai žiūrėjo į prototypinius šunis, kurie galėjo toleruoti žmogaus mitybą ir bendradarbiavimą, taip sukurdami atrankinius spaudimus, skatinančius socialinį suderinamumą. Per kartas prijaukinti gyvūnai, kurie gebėjo geriau suprasti žmogaus gestus, balso intonaciją ir emocines nuotaikas, turėjo pranašumą tiek išgyvenimo, tiek artimo bendradarbiavimo požiūriu.
Psichologiniame lygmenyje šunys pasižymi įspūdingu gebėjimu sekti žmogaus gestus — pvz., rodymą pirštu — ir kai kuriais atvejais lenkia beždžiones tokiose užduotyse. Jie taip pat yra stipriai jautrūs žmogaus emociniams signalams, pvz., mimikai, balso tonui ar kūno kalbai. Toks gilus socialinis sinchronizavimas sudaro logišką pamatą konvergenciniams genetiniams poveikiams elgesiui, kai panašūs evoliuciniai spaudimai gali sutelkti panašias biologines sistemas.
Šiuolaikinis gyvenimo būdas taip pat turi praktinę reikšmę: daugelio naminių gyvūnų kasdienybė apima naujas stresines situacijas, kurios gali padidinti elgesio sutrikimų riziką. Mokslininkai pažymėjo, kad šalių, kur daug naminių gyvūnų, kontekstuose pastebima didesnė streso ir nerimo problemų šunims dažnis. Be to, pastarųjų metų tyrimai nurodo į autizmo spektro panašias sindromas tam tikruose gyvūnų populiacijose, o 2025 m. kovo mėn. paskelbti duomenys parodė tam tikrų genetinių žymių sutapimus, susijusius su socialiniais sunkumais žmonėms. Visi šie pastebėjimai skatina rūpestingai tirti, ar egzistuoja panašios pažeidžiamybės socialinių ir emocinių sutrikimų atžvilgiu tarp rūšių.
Reikėtų pabrėžti, kad prijaukinimas nėra vien tik elgesio pokyčiai: jis apima kompleksines sąveikas tarp genetinių mutacijų, epigenetinių mechanizmų, aplinkos įtakos ir kultūrinės sąveikos su žmonėmis. Ilgalaikis gyvenimas šalia žmonių galėjo suformuoti ne tik fizinius bruožus, bet ir subtilias elgesio programas bei jautrumus į žmogaus socialinę nišą.
Ką tai reiškia mokslui ir gyvūnų gerovei
Šie rezultatai sudaro tvirtą pagrindą komparatyvinei psichiatrijai, kur natūraliai atsirandanti variacija šunų populiacijose gali būti naudojama tyrinėti socialinio elgesio ir emocinių sutrikimų genetiką. Tokia perspektyva gali papildyti tradicinius laboratorinius modelius, pasiūlydama platesnį kontekstą ir tiesiogines sąsajas su natūraliu elgesiu bei aplinka.
Praktinės pasekmės apima: selekcinių veisimo sprendimų tobulinimą atsižvelgiant į šunų psichinę gerovę, mokymo metodų adaptavimą siekiant sumažinti streso reakcijas ir veterinarinės priežiūros gairių atnaujinimą, orientuotą į streso sukeltus elgesio sutrikimus. Veterinarai ir šunų treneriai gali naudoti genetinę informaciją kaip vieną iš įrankių, nuosaikiai derinant ją su elgesio stebėjimais, aplinkos modifikacijomis ir elgesio terapijomis.
Svarbu pabrėžti interpretacijos ribas: bendri genetiniai signalai nereiškia identiškų vidinių patirčių ar psichinių būsenų tarp žmonių ir šunų. Vietoj to, jie nurodo persidengiančias biologines sistemas ir mechanizmus, kurie gali būti tolesnės studijos objektu. Atsakingas mokslo taikymas reikalauja etinių standartų, gyvūnų gerovės principų ir tarpdisciplininio dialogo tarp genetikų, psichologų, veterinarų ir etikos specialistų.
„Rezultatai rodo, kad žmonės ir auksaspalviai retriveriai dalijasi genetinėmis šaknimis kai kuriems elgesio bruožams, ir šie genai veikia emocinę būseną bei elgesį abiejose rūšyse,“ teigė dr. Elinor Raffan, veterinarė ir fiziologijos dėstytoja Kembridge. „Tai atveria produktyvias kryptis tirti socialinio elgesio biologiją tarp rūšių, turinčias reikšmę tiek žmogaus psichikos sveikatos tyrimams, tiek šunų gerovei.“
Ateities tyrimai planuoja palyginti veisles, padidinti imčių dydžius ir susieti konkrečius genetinius variantus su neuroniniais tinklais bei elgesio rezultatais. Tai padėtų pereiti nuo koreliacijų prie tikslesnių priežastinių modelių, kurie galėtų nurodyti ne tik mokslinius atradimus, bet ir praktiškus sprendimus bei jautresnę priežiūrą gyvūnams.
Galiausiai, komparatyvinė genetika ir elgesio tyrimai siūlo ne tik naujas žinias apie biologiją, bet ir galimybę geriau suprasti, kaip žmonių ir gyvūnų santykiai per šimtmečius formavo abipusę adaptaciją. Tokie tyrimai pabrėžia tarprūšinės empatijos, atsakomybės už prijaukintus gyvūnus ir mokslo vaidmens, siekiant geresnės visuomenės bei gyvūnų gerovės, svarbą.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą