6 Minutės
Naujas epidemiologinis tyrimas rodo, kad pati šlovė — ne tik su ja susijęs gyvenimo būdas ar darbo krūvis — gali sutrumpinti populiarių dainininkų gyvenimus. Tyrėjai palygino gerai žinomus vokalistus su mažiau žinomais muzikantais ir nustatė nuoseklią tendenciją: plačiai atpažįstami dainininkai vidutiniškai gyveno trumpiau nei menininkai su žemesniu profiliu. Šis atradimas kelia klausimų apie garsenybių kultūros sveikatos pasekmes, mirtingumo rizikos veiksnius ir galimus intervencijų kelius menininkų gerovei gerinti.
Ką tyrimas analizavo ir ką nustatė
Tyrėjai ištyrė 324 žinomus dainininkus ir juos lygino su mažiau žinomais muzikantais, atitinkančiais amžių, lytį, pilietybę ir muzikinį žanrą; tyrimas buvo orientuotas į atlikėjus, aktyvius tarp 1950 ir 1990 metų. Analizė, publikuota žurnale Journal of Epidemiology & Community Health, atskleidė, kad aukšta reputacija dažnai siejosi su ankstyvesne mirtimi: garsiausi atlikėjai vidutiniškai mirė maždaug 4,6 metų anksčiau nei jų mažiau žinomi kolegos. Tyrimo metodika bandė sumažinti atrankos šališkumą, naudojant poravimą pagal demografinius ir profesinius kriterijus, tačiau autoriai taip pat pabrėžia, kad complete prie jų naudojamos kontrolės negali pašalinti visų galimų confounderių.
Key statistics at a glance
- Vidutinė gyvenimo trukmė žinomiems dainininkams: ~75 metų.
- Vidutinė gyvenimo trukmė mažiau žinomiems muzikantams: ~79 metų.
- Bendras garsumui priskiriamas antrinis efektas: žinomiems dainininkams buvo 33% didesnė priešlaikinės mirties rizika, palyginti su parinktais mažiau žinomais muzikantais.
- Bendradarbiavimas grupėje (grupės narys) susijęs su maždaug 26% mažesne mirtingumo rizika nei solo atlikėjams.
Šie skaičiai, pateikti trumpai, nurodo statistinius skirtumus, kurie yra reikšmingi iš populiacinės ir viešosios sveikatos perspektyvos. Tyrime buvo taikomi įvairūs jautrumo testai ir subanalizės, siekiant patikrinti, ar rezultatai išlieka skirtingomis prielaidomis (pavyzdžiui, pašalinus tam tikras muzikos žanrų grupes arba kontroliuojant pagal priežasčių, susijusių su savižudybėmis ar narkotikų vartojimu). Dėl to autoriai nurodo, kad nors skirtumai yra nuoseklūs, jie priklauso nuo tyrimo ribotumų ir būtina papildoma, išsamesnė analizė.
Kodėl soliniai žvaigždės gali būti pažeidžiamesni
Tyrimas pabrėžia, jog soliniai atlikėjai susiduria su specifiniais psichosocialiniais ir profesiniais spaudimais. Padidėjęs žiniasklaidos dėmesys, nuolatinė viešumo kontrolė, sustiprėjęs psichologinis stresas ir santykinis grupinės emocinės paramos trūkumas yra tarp pateikiamų paaiškinimų. Soliniai menininkai dažnai neša visą viešo lūkesčio kūną ir prekės ženklo naštą, o tai gali sustiprinti streso poveikį sveikatai, ypač širdies ir kraujagyslių bei imuninės sistemos funkcijoms. Be to, soliniai atlikėjai dažnai turi atsakomybę priimti skubius sprendimus, tvarkyti verslo klausimus ir palaikyti ryšius su žiniasklaida, kas dar labiau didina kognityvinį apkrovimą.
Kiti socialiniai mechanizmai gali paaiškinti solinių atlikėjų pažeidžiamumą: mažesnis palaikymas iš kolegų scenoje reiškia mažiau natūralių emocinės rekonstrukcijos galimybių po sunkių pasirodymų, o tai ilgainiui gali lemti išsekimą, lėtinius nuotaikos sutrikimus ir blogesnius atsako modelius į stresą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į finansinį nestabilumą: nors žinomiems soliniams atlikėjams gali atrodyti, kad jie turi daugiau išteklių, karjeros svyravimai, teisiniai ginčai ir autorinių teisių bylos gali sukelti papildomą ilgalaikį stresą.
Pagrindinis tyrimo autorius Michael Dufner, asmenybės ir diagnostinės psichologijos profesorius Witten/Herdecke universitete, komentavo rezultatus kaip neraminančius: “Mūsų duomenys rodo, kad šlovė siejasi su trumpesne gyvenimo trukme — vidutiniškai maždaug 4,6 metų. Šią tendenciją verta skubiai tirti ir aptarti tiek mokslininkams, tiek visuomenės sveikatos specialistams.” Autoriai ragina nevienareikšmiškai interpretuoti išvadų reikšmę: tai yra epidemiologinis pastebėjimas, kuris reikalauja papildomų mechanistinių ir ilgalaikių tyrimų, kad būtų galima atskirti koreliaciją nuo priežastingumo.
Galimi mechanizmai ir atviri klausimai
Tyrimas nepretenduoja į vienintelį priežastinį paaiškinimą. Vietoj to, autoriai išskiria keletą tikėtinų veiksnių ir mechanizmų, kurie reikalauja tolimesnių tyrimų. Svarbu pabrėžti, kad šie mechanizmai nėra vienas kitam prieštaraujantys — jie gali tarpusavyje sąveikauti ir prisidėti prie bendros mirtingumo rizikos:
- Lėtinis žiniasklaidos spaudimas ir privatumo nykimas, kuris gali padidinti nerimą ir nuolatinę streso hormonų (pvz., kortizolio) įtampą.
- Tam tikruose muzikos sluoksniuose normalizuotas narkotikų vartojimas ir didelio alkoholio kiekio toleravimas, kurie gali pagreitinti fizinį nusidėvėjimą ir sukelti organų pažeidimus.
- Darbo pobūdis: chaotiškas grafikas, ilgos gastrolės, laiko juostų kaita ir miego sutrikimai, kurie silpnina širdies bei imuninės sistemos atsparumą ir didina lėtinių ligų riziką.
- Išankstiniai asmenybės bruožai arba nepalankios vaikystės patirtys, kurios gali kartu nulemti polinkį siekti šlovės ir būti susijusios su blogesnėmis ilgalaikėmis sveikatos prognozėmis.
- Finansinis ir teisinis stresas, patiriamas dėl intelektinės nuosavybės ginčų, agentūrinių santykių ir karjeros valdymo problemų, kuris dar labiau padidina emocinę naštą.
- Stigma dėl psichikos sutrikimų ir ribota prieiga prie profesionalios psichologinės bei psichiatrinės pagalbos specifinėms menininkų grupėms, ypač tiems, kurie dirba intensyviai ir dažnai keliauja.
Be šių mechanizmų lieka daug atvirų klausimų: ar tokius efektus dalinai lemia genetiniai arba ankstyvo gyvenimo veiksniai? Kiek kultūriniai skirtumai tarp žanrų keičia rizikos profilį? Ar socialinė žiniasklaida ir modernių komunikacijos priemonių amplitudė stiprina ar silpnina šį ryšį lyginant su anksčiau nagrinėtu laikotarpiu (1950–1990 m.)? Šie klausimai yra tinkami tolimesniems mišriems tyrimams — tiek kiekybiniams, tiek kokybiniams — kurie galėtų išsamiau identifikuoti priežastinius kelius ir atrasti veiksmingas prevencines strategijas.
Reikšmė visuomenės sveikatai ir menininkų palaikymas
Šie pastebėjimai papildo platesnes diskusijas apie psichinę sveikatą, menų politiką ir profesinę epidemiologiją. Jei šlovė tikrai padidina mirtingumo riziką, reikalingos tikslinės intervencijos: pavyzdžiui, psichikos sveikatos paslaugos turėtų būti lengviau prieinamos gastrolėse esantiems menininkams; žiniasklaidos praktikos galėtų būti reguliuojamos taip, kad būtų mažiau invazinės; šalia to būtina stiprinti socialinę paramą soliniams atlikėjams ir skatinti grupinį bendradarbiavimą, mentorystę bei kolegialią paramą.
Praktinės rekomendacijos galėtų apimti: formalią sveikatos ir saugos bazę koncertų organizavime, miego higienos ir kelionių įtakos mažinimo strategijas, prieinamą terapiją ir krizių valdymo paslaugas menininkams, taip pat švietimą apie rizikas susijusias su priklausomybe nuo narkotikų ir alkoholio. Be to, kultūros politikos formuotojai gali apsvarstyti priemones, skatinančias socialinę apsaugą, stabilias darbo sąlygas ir teisinę pagalbą menininkams, ypač tiems, kurie dirba soliniu režimu ir neturi natūralios grupinės paramos tinklo.
Tyrėjai pabrėžia, kad reikia daugiau ilgalaikių (longitudinal) ir mechanistinių tyrimų, kad būtų galima aiškiai atskirti priežastingumo grandinę nuo koreliacinių sąsajų. Vis dėlto esami įrodymai suteikia svarbų epidemiologinį aspektą diskusijai apie garsenybių kultūrą ir nematomas stardomo sveikatos sąnaudas. Integruojant šias išvadas su praktine politika ir klinikinėmis iniciatyvomis, galima kurti labiau orientuotas ir veiksmingas prevencines priemones, skirtas sumažinti profesinį ir viešąjį rizikos spaudimą muzikos industrijos atstovams.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą