5 Minutės
Nauji pasaulinio masto modeliavimai rodo, kad ilgalaikis jūros lygio kilimas gali užlieti dešimtis ar net šimtus milijonų pastatų visame pasaulyje, turėdamas didelių pasekmių pakrančių gyvenamiesiems rajonams, uostams ir pramonės zonoms. Tokie įvertinimai yra konservatyvūs — jie kol kas neįtraukia pakrančių erozijos, audrų sukeltų potvynių ar didesnių potvyninių reiškinių, o šie veiksniai tik padidintų užliejamą teritoriją. Dėl to realus pavojus infrastruktūrai, nekilnojamajam turtui ir gyventojų saugumui gali būti didesnis nei nurodo baziniai skaičiavimai. Tai susiję su klimato kaita, ledynų ir ledyninių sluoksnių nykimu bei ilgalaikėmis jūros lygio prognozėmis, kurias rengia tarptautinės institucijos ir mokslininkų konsorciumai.
Kiek pastatų yra pavojuje?
Tyrėjai vertina, kad maždaug 45 milijonai pastatų būtų paveikti, jeigu pasaulinis jūros lygis pakiltų 5 metrais. Dramatiškesniame scenarijuje — 20 metrų pakilimo — šis skaičius išauga iki daugiau nei 130 milijonų pastatų. Žala nėra tolygiai paskirstyta: kai kurios šalys prarastų daugiau nei 80 procentų savo pastatytos aplinkos net 5 metrų scenarijuje, priklausomai nuo pakrančių reljefo, miestų planavimo ir to, kur gyventojai bei pramonė yra susitelkę. Šie skaičiai apima gyvenamąją ir komercinę statybą, taip pat infrastruktūrinius objektus: uostų terminalus, krovinių aikšteles, energetikos ir transporto mazgus, kurie dažnai yra išdėstyti žemai prie jūros dėl operacinių ir logistikos priežasčių.
Dėl to, kad pažeidžiami pastatai dažnai telkiasi žemose ir tankiai apgyvendintose teritorijose, rizika gali ištikti visus rajonus vienu metu — nuo gyvenamųjų kvartalų iki pramoninių zonų. Pajūrio infrastruktūra, tokia kaip uostai, krovos aikštelės ir pramoniniai kompleksai, paprastai statomi arti jūros dėl ekonominių ir logistinių priežasčių, todėl eksponuotumas yra koncentruotas. Tai reiškia, kad vienu potvyniu gali būti paveikti ne tik individualūs pastatai, bet ir tiekimo grandinės, darbo vietos bei paslaugų prieinamumas tiems regionams, didinant socialines ir ekonomines pasekmes.
Kodėl tyrimo skaičiai yra baziniai ir greičiausiai konservatyvūs
Tyrimo komanda sąmoningai modeliavo užliejimą remiantis kylančiu vandens lygiu, tačiau neįtraukė antrinių procesų, tokių kaip pakrančių erozija, audrų sukelto potvynio aukščio padidėjimas ar potvynio dinamika, kuri gali sustiprinti bangavimą ir įplaukas į krantus. Neįtraukus šių dinamikų, pateikti bendri skaičiai atspindi minimalią galimą ateities riziką. Kitaip tariant, realaus pasaulio poveikis gali būti didesnis ir pasireikšti anksčiau nei leidžia baziniai modeliai. Be to, lokaliniai veiksniai — vietinė pakrantės nuolydis, gruntinių vandenų slėgis, žmogaus veiklos pakeitimai ir krantų apsaugos infrastruktūra — gali ženkliai keisti pažeidžiamumą, todėl pasauliniai modeliai dažnai slepia didelius regioninius skirtumus.
Jeff Cardille, ekologas, dalyvavęs tyrime, teigė, kad jį nustebino, kiek daug pastatų yra grasina net ir santykinai kuklaus ilgalaikio jūros lygio kilimo atveju. Vietinis pakrantės nuolydis ir gyvenviečių išsidėstymas — t. y. kaip pastatai yra išdėstyti santykyje su krantu — gali nulemti šalies ar regiono pažeidžiamumo mastą. Kitais žodžiais, net menkas jūros lygio kilimas gali turėti didžiulį poveikį ten, kur krantai yra lygūs ir tankiai apgyvendinti. Tokiose vietovėse net nedidelis aukščio pasikeitimas reiškia didelį užliejamą plotą ir dideles ekonomines bei socialines pasekmes.
Nuo žemėlapių iki veiksmų: planavimas nenustatytai pakrantei
Tyrėjai paskelbė interaktyvų rizikos žemėlapį, kuris leidžia identifikuoti pažeidžiamiausias zonas ir hot-spot'us. Šis įrankis gali padėti miestų planuotojams ir politikos formuotojams priimti pagrįstus sprendimus žemės naudojimo srityje, informuoti apie adaptacinius sprendimus (pvz., pakeldintą statybą, krantines sienas arba valdomą išsikėlimą) ir nustatyti prioritetus, kur investuoti į apsaugą ar perkelimą. Interaktyvūs duomenys apie potvynių prognozes, jūros lygio kilimo scenarijus ir pakrančių morfologiją leidžia kurti nuoseklesnes ilgalaikes strategijas ir įvertinti kaštų bei naudos santykį tarp apsaugos priemonių ir alternatyvių sprendimų.
Pasaulio jūros lygis šiuo metu kyla maždaug 4,5 milimetro per metus, ir dauguma projekcijų rodo, kad šis tempas dešimtmečiais greitės, nes ledynai ir ledo dangos nuolat netenka masės. Tokio pobūdžio prognozėms dažnai naudojami IPCC ataskaitų duomenys, palydovinės stebėsenos rezultatai bei regioniniai modeliai. "Nėra galimybės išvengti bent vidutinio masto jūros lygio kilimo," sakė Maya Willard-Stepan, aplinkos mokslininkė ir tyrimo bendraautorė, šiuo metu dirbanti Viktorijos universitete. "Kuo greičiau pajūrio bendruomenės pradės planuoti ir įgyvendinti prisitaikymo priemones, tuo geresnės jų galimybės išlikti gyvybingomis ir atspariomis." Tai apima ne tik technines priemones, bet ir viešosios politikos, teritorijų planavimo bei socialinių programų koregavimą, siekiant apsaugoti gyventojus ir ekonomiką.
Miestų planuotojams, inžinieriams ir bendruomenėms žinutė aiški: numatomo užliejimo žemėlapiai nėra vien akademinis pratimas. Tai praktinis įrankis, padedantis nukreipti naują plėtrą, apsaugoti esamą infrastruktūrą ir priimti sudėtingus sprendimus apie laiką ir vietas, kur verta trauktis nuo kylantčio vandens. Adaptacijos priemonės gali apimti tiek fiziškai matomas konstrukcijas — krantinių sienas, plataus masto gruntų perdirbimą ar infrastruktūros kėlimo programas — tiek strateginius sprendimus, pavyzdžiui, perkelti kritines funkcijas iš labiausiai rizikingų zonų ar vystyti žaliąsias apsaugas, kurios mažina potvynių poveikį.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą