7 Minutės
Naujas Wake Forest universiteto Medicinos mokyklos tyrimas rodo, kad gyvenamoji vieta – įvertinta pagal gyvenamosios vietovės socialinį pažeidžiamumą, aplinkos neteisybę ir ekonominę atskirtį – gali palikti matomus pėdsakus smegenyse. Tiriami vietovės socialiniai veiksniai siejami su struktūriniais ir vaskuliniais smegenų pokyčiais, kurie yra susiję su Alzheimerio liga ir kitomis demencijomis. Šis radinys papildo vis didėjantį įrodymų lauką, rodantį, kad socialiniai determinantai ir aplinkos veiksniai daro tiesioginį poveikį smegenų sveikatai ir kognityviniam senėjimui.
Tyrimas iš Wake Forest universiteto Medicinos mokyklos taip pat pabrėžia, kad adresu grindžiami rodikliai – tokie kaip Area Deprivation Index (ADI), Social Vulnerability Index (SVI) ir Environmental Justice Index (EJI) – leidžia kiekybiškai įvertinti, kaip įvairūs socialiniai, ekonominiai ir aplinkos sandūrai gali atsispindėti biologiniuose smegenų žymenyse. Šios sąsajos svarbios tiek mokslui, tiek viešajai sveikatai, nes jos rodo, kad demencijos prevencija negali apsiriboti vien individualiomis intervencijomis: būtina įtraukti ir bendruomeninius bei struktūrinius sprendimus.
Kaip mokslininkai susiejo pašto indeksus su smegenų biologija
Tyrėjai išanalizavo medicininius ir neurovaizdavimo duomenis iš 679 suaugusiųjų, dalyvavusių Healthy Brain Study programoje Wake Forest Alzheimerio ligos tyrimų centre. Kiekvienam dalyviui buvo atlikti smegenų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai ir kraujo tyrimai, skirti ankstyviems Alzheimerio ligos bei susijusių demencijų biomarkeriams aptikti. Šiuos biologinius rodiklius tyrėjai susiejo su trimis nacionaliniais, pašto kodu pagrįstais indeksais, kurie kiekybiškai įvertina gyvenamosios vietovės sąlygas: Area Deprivation Index (ADI), Social Vulnerability Index (SVI) ir Environmental Justice Index (EJI).
ADI, SVI ir EJI yra daugiamatės priemonės, kurios apjungia įvairius rodiklius: pajamas, išsilavinimą, būsto kokybę, prieigą prie sveikatos priežiūros, užterštumo ir kitus socialinius sveikatos determinantalus. Tyrėjai naudojo statistinius modelius, kad prijungtų asmens biologinius duomenis prie šių indeksų, kontroliuodami pagrindinius demografinius ir medicininius rizikos veiksnius. Tokiu būdu buvo siekiama atskleisti nepriklausomas asociacijas tarp gyvenamosios aplinkos ir smegenų struktūros bei vaskulinių parametrų, o ne tik paprastas koreliacijas, susijusias su individualiais rizikos veiksniais.
Techniniu požiūriu tyrimas naudojo pažangius neurovaizdavimo metodus: struktūrinę MRT plonai žievės matmenims (cortical thickness), baltosios medžiagos pokyčiams (white matter integrity), taip pat perfuzijos matavimams, tokiems kaip arterinio spinų žymėjimo (ASL) technika, skirta cerebraliniam kraujo tekėjimui įvertinti. Kraujo biomarkeriai galėjo apimti platininio lygio rodiklius, pvz., fosforilintą tau baltymą (p-tau), neurofilamentinio lengvo baltymo (NfL) koncentraciją ir kitus uždegimo bei neurodegeneracijos žymenis, kurie kartu leidžia patikimiau interpretuoti smegenų vaizdų radinius.
Kaimyniškos naštos signalai atsispindi smegenyse
Tyrimo rezultatai parodė, kad dalyviai, gyvenantys vietovėse su didesniais ADI, SVI ir EJI balais, turėjo matomų skirtumų demencijai būdingose biologinėse priemonėse. Pagrindiniai biologiniai signalai apėmė plonesnę smegenų žievę (cerebral cortex), baltosios medžiagos pokyčius, atitinkančius smulkiųjų indų ar vaskulinę ligą, sumažėjusį cerebralinių arterijų pratekamumą (cerebral blood flow) ir nevienodą perfuzijos profilį. Tokie pokyčiai žinomi kaip svarbūs atminties sutrikimų ir progresuojančio kognityvinio nuosmukio priežastiniai veiksniai ilguoju laikotarpiu.
Iš mechanistinės perspektyvos vaskuliniai pokyčiai – tokie kaip baltosios medžiagos hiperintensyvumai (white matter hyperintensities), mikroinfarktai ir mikrovaskulinės patologijos – gali sutrikdyti neuronų ryšius, kurie palaiko atmintį, dėmesį ir vykdomuosius funkcijas. Choroninės uždegiminės reakcijos, susijusios su oro tarša ar lėtiniu stresu, taip pat gali skatinti endotelio disfunkciją ir smulkų kraujagyslių pagerėjimą, prisidedant prie sumažėjusio smegenų perfuzijos ir audinių praradimo. Panašiai plonesnė žievė yra susijusi su sinaptinių tinklų praradimu ir yra bendras neurodegeneracijos požymis, kuris gali paspartėti esant nepalankiems socialiniams ir aplinkos veiksniams.
Pirmosios tyrimo autorės (lead author) pastebėjimai rodo, kad tai vienas iš ankstyvųjų bandymų sujungti kelis vietos lygmens socialinius rodiklius su pažangiomis neurovaizdavimo technikomis ir kraujo biomarkeriais. Vyresnysis tyrimo autorius Timothy Hughes, Ph.D., pabrėžė, kad gauti rezultatai dera su platesne literatūra, kuri parodo, kaip socialinės ir aplinkos ekspozicijos formuoja smegenų senėjimą per vaskulinius ir struktūrinius mechanizmus.
Skirtumai ryškiausi spalvotųjų bendruomenėse
Asociacijos tarp gyvenamosios aplinkos naštos ir nepalankių smegenų žymenų buvo ypač išreikštos tarp juodaodžių (Black) dalyvių, gyvenusių pačiuose nepalankiausiuose pašto koduose pagal ADI, SVI ir EJI rodiklius. Šis modelis iliustruoja, kaip struktūrinės nelygybės būste, prastoje aplinkos kokybėje ir ribotose ekonominėse galimybėse gali koncentruoti riziką ir prisidėti prie sveikatos skirtumų, susijusių su neurodegeneracinėmis ligomis.
Toks disproporcingas poveikis yra sudėtingos socialinių determinančių kombinacijos rezultatas: didesnis oro taršos ir pramoninių teršalų poveikis tam tikrose vietovėse, prastesnė būsto kokybė, trūkstamos sveikatos priežiūros paslaugos, mažesnė prieiga prie šviežių maisto produktų ir ribotos viešojo transporto galimybės, kurios apsunkina sveiko gyvenimo būdo palaikymą. Be to, chroninis socioekonominis stresas – susijęs su mažesnėmis pajamomis ar didesniu nepastovumu darbe – gali padidinti kortizolio lygį ir uždegiminius žymenis, taip skatinant smegenų kraujagyslinių bei struktūrinių pokyčių progresavimą.
Kodėl tai svarbu visuomenės sveikatai ir politikai
Už individualaus gyvenimo būdo ir genetinių rizikos veiksnių ribų, tyrimas argumentuoja, kad gyvenamosios vietovės sąlygos yra esminės siekiant suprasti ir užkirsti kelią demencijai. Jei ekspozicijos, tokios kaip užterštas oras, nestabilus būstas, ribota prieiga prie maistingų produktų ar chroninis ekonominis stresas, pagreitina vaskulinius ir struktūrinius smegenų pokyčius, tuomet vien tik individualūs gydymo arba elgesio pokyčių skatinimo veiksmai bus nepakankami.
Krishnamurthy ir kolegos ragina politikos formuotojus bei viešosios sveikatos vadovus plėsti demencijos prevencijos pastangas ir įtraukti bendruomeninius sprendimus: gerinti oro kokybę, užtikrinti saugų ir prieinamą būstą, didinti prieigą prie sveiko maisto ir investuoti į ekonomines galimybes vietos bendruomenėse. Tokios struktūrinės priemonės gali pakeisti populiacijos smegenų sveikatos pasiskirstymą ir sumažinti ateities demencijos naštą per visą gyventojų spektro mažinimą rizikos veiksnių lygmeniu.
Praktiniai politiniai žingsniai gali apimti pramonės izoliavimo ir emisijų mažinimo programas netoli gyvenamųjų zonų, būsto renovacijų iniciatyvas, skirtas pagerinti energinį efektyvumą ir būsto kokybę, maisto prieinamumo didinimą per bendruomenines parduotuves ar paramos iniciatyvas ir vietovines užimtumo programas. Taip pat svarbu integruoti sveikatos priežiūros paslaugas į bendruomenes per mobilias klinikas, teikti pirminę prevencinę priežiūrą ir stebėjimą, kad būtų ankstyviau identifikuojami vaskuliniai rizikos veiksniai (hipertenzija, cukrinis diabetas, dislipidemijos), kurie yra koreguojami ir gali sumažinti demencijos riziką.
Tokios institucinės ir viešosios politikos priemonės, nukreiptos į socialinių determinančių sprendimą, gali turėti platesnį poveikį ne tik smegenų sveikatai, bet ir bendrojo pobūdžio lėtinių ligų prevencijai bei gyvenimo kokybės gerinimui pačiose pažeidžiamiausiose bendruomenėse.
Mokslininkams tyrimas taip pat pabrėžia socialinių indeksų integracijos su neurovaizdavimu ir biomarkeriais vertę atskleidžiant, kaip vieta pavirsta biologija. Būtinas tolimesnis darbas su didesnėmis, įvairesnėmis imtimis ir ilgalaikiu stebėjimu, kad būtų galima sekti, ar gyvenamosios vietovės sąlygų gerinimas veda prie lėtesnio smegenų senėjimo ir mažesnės demencijos paplitimo. Longitudiniai tyrimai gali naudoti intervencinius dizainus ar natūralius eksperimentus (pvz., oro kokybės stipriai pagerėjusius regionus), kad įvertintų priežastinius ryšius ir galimą grįžtamąjį poveikį.
Techniniai tyrimo aspektai ir tolesni moksliniai žingsniai apima sudėtingų kelių lygiu modelių taikymą (multilevel modeling), tarpininkavimo (mediation) analizę siekiant nustatyti, per kokius mechanizmus socialiniai rodikliai veikia smegenų sveikatą, bei genų ir aplinkos sąveikos (GxE) tyrimus. Be to, vargu ar vien tik tradiciniai indeksai pilnai perteikia individualią ekspoziciją, tad papildomi duomenų sluoksniai, pvz., palydovinė informacija apie oro taršą, darnaus judumo duomenys ir vietinė infrastruktūra, gali pagerinti modeliavimo tikslumą ir padėti identifikuoti veiksmingiausias intervencijų sritis.
Svarbu ir tai, kad dauguma šiuo metu prieinamų duomenų gali būti riboti dėl kryžminio (cross-sectional) dizaino, matavimo klaidų gyvenamųjų vietovių indeksuose arba nepakankamo atstovavimo tam tikroms demografinėms grupėms. Ateities darbai turėtų skirti ypatingą dėmesį į įtraukią pasiskirstymo bei imties sudarymo strategiją, kad rezultatai būtų pritaikomi platesnei visuomenei ir kad būtų sumažinta tyrimo šališkumo rizika.
Šaltinis: scitechdaily
Palikite komentarą