8 Minutės
Atmosferos šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos 2024 metais pakilo iki precedento neturinčių lygių, didindamos globalinio atšilimo riziką ir išbandydamos natūralių anglies surinktuvų — jūrų ir sausumos ekosistemų — gebėjimą sugerti emisijas. Naujas Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) pranešimas pabrėžia istorinį anglies dioksido, metano ir azoto oksido šuolį — tendencijas, kurios sustiprina klimato poveikį visame pasaulyje.
Ryškus, precedento neturintis CO2 padidėjimas
WMO ataskaita rodo, kad atmosferos CO2 koncentracija 2024 metais padidėjo maždaug 3,5 dalimis milijonui (ppm) palyginti su 2023 metais — tai didžiausias vienerių metų augimas nuo sisteminių matavimų pradžios 1957 m. Šis šuolis padidino pasaulinę CO2 koncentraciją iki maždaug 423,9 ppm — apie 152 % daugiau už priešpramoninį lygį prieš 1750 m. Per pastaruosius tris dešimtmečius anglies dioksidas išliko pagrindinis antropogeninio šiltnamio efektą sukeliančio poveikio variklis, sudarydamas maždaug 80 % šiltnamio forcavimo didėjimo nuo 1990 m.
Mokslininkai nurodo keletą persipinančių priežasčių, lėmusių šį šuolį: iškastinio kuro deginimo tęstinumą, dažnesnius ir intensyvesnius miškų gaisrus, kurie išlaisvina ilgai saugotą anglies kiekį, bei jūrų ir miškų gebėjimo absorbuoti CO2 mažėjimą, kai temperatūros kyla. Taip pat ataskaita pažymi, kad 3,5 ppm augimas viršijo pastarojo dešimtmečio vidutinį metinį padidėjimą (~2,57 ppm), kas signalizuoja greitesnę atmosferos anglies kaupimosi spartą ir parodo, jog anglies dioksido emisijų mažinimo tempas nebeatitinka tolesnio koncentracijų augimo ribojimo poreikio.
Techniniai paaiškinimai rodo, kad CO2 atmosferoje veikia ilgai, todėl net vienerių metų didelis prieaugis turi ilgalaikes pasekmes anglies biudžetui ir klimato politikos galimybėms išlaikyti tikslus. Mažesnė anglies absorbcija vandenynuose sumažina jėgą, kuria globalinė anglies ciklo pusiausvyra gali kompensuoti išmetimus, o tai reiškia, kad ateityje reikės dar griežtesnių emisijų mažinimo priemonių ir veiksmingų technologinių sprendimų anglies surinkimui.
Metanas ir azoto oksidas taip pat pasiekė naujas aukštumas
Metanas ir azoto oksidas — antra pagal svarbą ir trečia pagal svarbą šiltnamio efektą sukeliančios dujos — 2024 m. taip pat pasiekė rekordines atmosferines koncentracijas. Metano kiekis dabar yra maždaug 166 % virš priešpramoninių verčių, o azoto oksido — apie 25 % didesnis. Dėl metano gebėjimo efektyviau sulaikyti šilumą trumpuoju laikotarpiu, jo spartus augimas sustiprina trumpalaikes atšilimo rizikas ir padidina ekstremalių oro reiškinių tikimybę.
Metano koncentracijos didėjimą skatina keli šaltiniai: žemės ūkio veikla (ypač gyvulininkystė ir ryžių auginimas), sąvartynai, išleidimai iš naftos ir dujų infrastruktūros bei natūralūs šaltiniai, pavyzdžiui, pelkės ir atitirpstantis amžinasis įšalas. Kartu klimato kaitos pasekmės, tokios kaip dirvožemio drėgmės pokyčiai ir išaugusi bendra biologinė veikla, gali keisti metano emisijas iš natūralių sistemų. Azoto oksidas daugiausia susijęs su trąšų naudojimu žemės ūkyje, taip pat su tam tikrais pramonės procesais ir deginimu, todėl jo didėjimas parodo ir žemės ūkio praktikos bei chemijos sektorių poveikį klimato kaitai.
Žmogaus veikla ir didžiausių emisijų šalių reikšmė
2024 m. pasaulinė emisijų pasiskirstymo analizė rodo, kad trys šalys sudarė didžiausias žmonių sukeltų šiltnamio dujų dalis: Kinija (~29,2 %), Jungtinės Valstijos (~11,1 %) ir Indija (~8,2 %). Kai Kinija ir Indija padidino emisijas metai iš metų, JAV emisijos išliko maždaug stabilios. Šios nacionalinės tendencijos pabrėžia, jog pasaulinės koncentracijos yra daugelio dešimtmečių kumuliatyvių emisijų rezultatas, o ne vienerių metų išmetimų suma, todėl klimato politika turi atsižvelgti tiek į istorines atsakomybės proporcijas, tiek į dabartines emisijų trajektorijas.
Be to, svarbu analizuoti ne tik bendrąsias emisijas, bet ir vienam gyventojui tenkančias emisijas, pramonės struktūrą, energetikos šaltinių mišinį ir ekonominio vystymosi stadiją. Tokios diferenciacijos leidžia geriau suprasti, kur galima greičiausiai ir efektyviausiai įgyvendinti emisijų mažinimo priemones, pvz., plėtoti atsinaujinančią energetiką, skatinti energetinį efektyvumą pramonėje ir transporto sektoriuje, bei spręsti metano nutekėjimą naftos ir dujų grandinėse.
Kodėl natūralūs anglies surinktuvai silpnėja
Natūralūs anglies surinktuvai — pirmiausia vandenynai ir sausumos ekosistemos — pašalina maždaug pusę metinių CO2 emisijų. Tačiau jų efektyvumas yra jautrus temperatūrai ir kitiems klimato streso veiksniams. Šiltesni vandenynai absorbuoja šiek tiek mažiau CO2 dėl sumažėjusios anglies ištirpinimo talpos ir pokyčių vandenyno biologiniame pumpavime. Tuo tarpu išsekę ar perdegę miškai gali persikelti iš efektyvių surinktuvų į silpnesnius anglies absorbuotojus arba net tapti grynais emisijų šaltiniais, kai didėja gaisrų, kenkėjų ir masinio medžių žuvimo atvejų skaičius.
WMO įspėja, kad surinktuvų veikimo silpnėjimas leistų daugiau anglies likti atmosferoje ir paspartintų atšilimą. Tai turi tiesioginių pasekmių anglies biudžetui: jei natūralūs surinktuvai absorbuoja mažiau, žmonių išmetamoms emisijoms reikia būti mažesnėms, kad būtų pasiektas tas pats klimato tikslas. Tokia dinamika didina neapibrėžtumą modeliuojant ateities klimato scenarijus ir komplikuoja politikos sprendimų planavimą, todėl reikalingas nuolatinis stebėjimas ir adaptacinės priemonės ekosistemų valdymui.
Oksana Tarasova, WMO vyresnioji mokslo darbuotoja, pažymėjo, kad yra rimtų susirūpinimų, jog sausumos ir vandenynų surinktuvai gali tapti mažiau veiksmingi. Todėl būtinas nuolatinis, aukštos tikslumo šiltnamio dujų stebėjimas, leidžiantis suprasti ir valdyti šiuos atgalinius ryšius. Tai apima tiek vietinius matavimus, tiek globalius palydovinius stebėjimus, biologinių indikatorinių rodiklių sekimą ir integruotus duomenų modelius, kurie kartu suteikia išsamesnį vaizdą apie anglies ciklo dinamiką.
Ką tai reiškia žmonėms ir ekonomikoms
Aukštesnės šiltnamio dujų koncentracijos verčia stiprėti ir dažnėti klimato ekstremalus — karščio bangas, intensyvius kritulius, sausras ir kylantį jūros lygį. Tokie pokyčiai kelia grėsmę maisto ir vandens saugumui, infrastruktūrai, sveikatai ir ekonominiam stabilumui milijardams žmonių. Ko Barrett, WMO pavaduotojas generalinis sekretorius, pabrėžė, kad „šiluma, sulaikyta CO2 ir kitų šiltnamio dujų, sustiprina mūsų klimatą, sukeldama daugiau ekstremalių orų reiškinių ir grėsmių ekonominei bei socialinei gerovei.“ Emisijų mažinimas todėl yra ne tik klimato klausimas, bet ir ekonominis bei saugumo prioritetas.
Praktinės pasekmės apima didesnes žemės ūkio rizikas dėl pasikeitusio lietaus sezoniškumo ir temperatūrų, aukštesnes draudimo išlaidas ekstremaliems įvykiams, migruojančias bendruomenes dėl pakrančių potvynių ir slenkstinius poveikius biologiškai jautrioms sistemoms. Vartotojų kainos ir tiekimo grandinės gali patirti smūgius nuo gamybos sutrikimų, o ekonominė našta ypač padidėja pažeidžiamose šalyse, kur mažiau išteklių prisitaikyti prie greitų pokyčių arba investuoti į atsparumą.
Keli keliai į priekį: stebėsena, mažinimas ir technologijos
WMO ragina stipresnių pasaulinių emisijų mažinimo veiksmų ir geresnės šiltnamio dujų stebėsenos. Politikos ir technologijų sprendimai apima spartų atsinaujinančios energijos diegimą, energetinį efektyvumą, metano nuotėkio kontrolę naftos, dujų ir žemės ūkio sektoriuose, pagerintą miškų ir gaisrų valdymą bei investicijas į anglies pašalinimo ir saugojimo technologijas ten, kur jos yra tinkamos ir ekonomiškai bei socialiai priimtinos.
Kai kurios priemonės — ypač metano mažinimas — gali duoti santykinai greitus klimato naudų rezultatus ir padėti sumažinti trumpalaikį atšilimą. Metano kontrolė apima tiek infrastruktūros remontą ir nuotėkio aptikimą naftos bei dujų tiekimo tinkluose, tiek žemės ūkio praktikų gerinimą, mažinančių gyvulininkystės emisijas. Kiti sprendimai, tokie kaip reforestracija ar dirvožemio anglies kaupimas, gali stiprinti natūralius surinktuvus, tačiau ir šios priemonės reikalauja ilgalaikio stebėjimo bei tinkamos žemės valdymo politikos.
Tuo pačiu metu plečiant palydovines ir žemės paviršiaus stebėjimo tinklų galimybes bei gerinant duomenų skaidrumą, bus galima efektyviau patvirtinti emisijų tendencijas ir stebėti mažinimo veiksmų veiksmingumą. Palydovai, tokie kaip anglies dioksido ir metano stebėsenai skirti instrumentai, kartu su plataus tinklo žemės stebėjimo stotimis ir privačių sektorių duomenų sistema, sudaro tvirtą duomenų infrastruktūrą. Tikslūs, laiku gaunami matavimai leidžia politikos formuotojams ir mokslininkams stebėti progresą, adaptuoti strategijas realiu laiku ir užtikrinti atsiskaitymą už įsipareigojimus.
Ekspertų įžvalgos
Dr. Maya Alvarez, klimato sistemų tyrėja, komentuoja: „2024 metų šuolis yra griežtas priminimas, kad anglies biudžetas yra ribotas ir kad delsimas mažinti emisijas apsunkina ir brangina ilgalaikį uždavinį. Reikia agresyvių mažinimo priemonių dabar, kartu su tvirta stebėsena, kad išvengtume blogesnių scenarijų užrakto.“ Jos nuomonė atspindi WMO raginimą imtis neatidėliotinų ir nuolatinės tarptautinės veiklos.
2024 m. rekordai pabrėžia vieną paprastą, bet skubų faktą: globalinė atmosferos chemija keičiasi greičiau, nei dauguma modelių numatė. Tai daro skubius, koordinuotus mažinimo veiksmus ir patobulintą stebėjimo sistemų plėtrą esminiais instrumentais ribojant tolesnį atšilimą ir saugant visuomenes pasauliniu mastu. Sprendimai turi būti techniškai pagrįsti, socialiai teisingi ir ekonomiškai realistiški — nuo vietinių adaptacijos planų iki tarptautinių klimato politikos sutarčių — kad būtų maksimaliai sumažintas naujai atsirandantis klimato rizikų kompleksas.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą