10 Minutės
New Risk Assessments: Not Science Fiction but a Measurable Threat
Naujausi pirmaujančių tyrėjų analizės perorientavo civilizacijos žlugimo klausimą nuo spekuliatyvios fantastikos prie empiriškai pagrįstų rizikos vertinimų. Žymūs mąstytojai iš institucijų, tokių kaip Oksfordo universitetas ir Egzistencinių rizikų centras (Centre for Existential Risk), dabar suteikia nenulinę tikimybę pasaulinei katastrofai ar žmonijos išnykimui per šį amžių — o kai kurie vertinimai kelia susirūpinimą dėl daug trumpesnių laikotarpių. Šie vertinimai sintezuoja modeliavimą iš branduolinio karo simuliacijų, klimato mokslo, biosaugos tyrimų ir dirbtinio intelekto (DI) rizikos studijų, teigdami, kad civilizacijos masto žlugimo tikimybė yra daug didesnė, nei daugelis įsivaizduoja.
Filosofo ir ateities rizikos tyrėjo Toby Ord palyginimas — agreguota rizika per artėjančius dešimtmečius primena rusų ruletę — atitinka jo apytikslį vertinimą apie 1 iš 6 tikimybę žmonijos išnykimui per ateinančius 75 metus. Egzistencinių rizikų studijų centrinė figūra Nick Bostrom išdėstė scenarijus ir teigė, kad be atsakingo valdymo transformuojančios technologijos turi tiek precedento neturinčius privalumus, tiek potencialą katastrofiškiems piktnaudžiavimams — kai kuriuose jo rašiniuose jis nurodo išnykimo lygius, artimus 1 iš 4 per artėjantį amžių. Pulitzerio premiją laimėjęs istorikas Jared Diamond taip pat įspėja, kad iki amžiaus vidurio mūsų rūšies išlikimo šansai gali būti maždaug lygūs, juos lemia ne tik natūralios grėsmės, bet ir žmonių sukeltas aplinkos degradavimas bei išteklių netvarus valdymas.
Multiple Concurrent Threats: How Risks Compound
Viena priežasčių, kodėl šiuolaikiniai rizikos vertinimai aukštesni nei Šaltojo karo laikais, yra vienu metu egzistuojančių pavojų skaičius ir įvairovė. Branduolinis ginklas išlieka didžiule grėsme: pasaulinės atsargos vis dar skaičiuojamos tūkstančiais galvučių, o strateginis nestabilumas, modernizacijos programos ir regioninė proliferacija didina katastrofiško mainų tikimybę. Skirtingai nei 1950-aisiais, kai pagrindinis rūpestis buvo strateginis branduolinis smūgis tarp supervalstybių, šiandienos grėsmės peizažas apima daug aktorių, trumpesnį sprendimų priėmimo laiką ir integruotas sistemas, galinčias sukelti grandininę sistemos gedimą.
Klimato kaita vystosi trajektorija, kurią daugelis klimato mokslininkų apibūdina kaip artėjančią prie pavojingų poslinkių. Greitas atšilimas, ekstremalūs orai ir vandens bei maisto sistemų sutrikimai gali stiprinti socialinį stresą, konfliktus ir valstybių trapumą. Inžineriniai biologiniai agentai prideda dar vieną sluoksnį: pažanga sintetinėje biologijoje ir genų redagavime techniškai palengvina patogenų kūrimą su padidinta perduodamumo, užkrečiamumo ar imuniteto išvengimo savybėmis. Šiuolaikinis pasaulinis susisiekimas — oro transportas, prekyba ir skaitmeniniai tinklai — gali paversti vietinį arba tyčia paleistą biologinį pavojų pasauliniu įvykiu per kelias dienas.
Dirbtinis intelektas, anksčiau daugiausia laikytas ekonomikos ir produktyvumo įrankiu, dabar pripažįstamas tyrėjų ir pramonės lyderių kaip neapibrėžta ir potencialiai pavojinga technologija. 2023 metais šimtai mokslininkų ir lyderių iš didžiųjų DI laboratorijų viešai įspėjo apie scenarijus, kuriuose pažangios DI sistemos gali elgtis kenksmingai arba pabėgti iš žmonių kontrolės, įskaitant autonominę naikinamąją ginkluotę ar naujai atsirandančius elgesio modelius, kurie griautų žmogaus institucijas. Galiausiai, natūralios ir kosminės oro sąlygos, tokios kaip didelės saulės audros ar ekstremalūs geomagnetiniai reiškiniai, kelia dideles rizikas skaitmeninei tarpusavyje priklausomai civilizacijai: Carrington lygio saulės audra gali paralyžiuoti elektros tinklus, palydovus ir ryšio sistemas didelėse teritorijose.
Patterns of Collapse: Historical Lessons Applied to a Connected World
Tyrėjai, nagrinėjantys praeities žlugimus, pabrėžia pasikartojančias tendencijas: politinio ir ekonominio pasiekiamumo perkrovą, aplinkos degradaciją, nelygią išteklių paskirstymą ir įsigalėjusią institucijų korupciją. Luke Kemp iš Egzistencinių rizikų centro teigia, kad žlugimas nėra grynai atsitiktinis, o rodo pasikartojančią dinamiką — visuomenės pasiekia sudėtingumo ir galios viršūnes, o vėliau gali pavirsti struktūriniu trapumu susidūrus su šokais.
Iš istorijos matyti, kad žlugimai leido vietinei ar regioninei atstatymai: įpėdinės valstybės, kultūrinis tęstinumas ir ekologiniai buferiai suteikdavo galimybes atstatyti. Šiandieninė globalizacija keičia šią skaičiuotę. Modernus pasaulis yra glaudžiai susietas: tiekimo grandinės, finansai, energetika, maistas ir informacijos sistemos yra tarpusavyje priklausomi. Sisteminio šoko atveju, kuris paralyžiuoja svarbius mazgus — pavyzdžiui, ilgalaikis tarptautinio jūrų transporto sutrikimas, trąšų tiekimo grandinių žlugimas ar ilgas kibernetinis išpuolis finansinėms sistemoms — poveikis gali plisti greitai, todėl atsigavimas taps lėtesnis ir mažiau nuspėjamas.
Food Security and Agricultural Fragility
Pagrindinis tiesioginis sistemos žlugimo poveikis greičiausiai paliestų žemės ūkį ir maisto paskirstymą. Labai industrializuotos žemės ūkio sistemos optimizuotos efektyvumui normaliomis sąlygomis: monokultūros, sintetinių trąšų naudojimas, mechanizacija ir ilgos tiekimo grandinės. Tos pačios savybės jas daro pažeidžiamas sisteminių sutrikimų atveju. Jei pagrindiniai pramoniniai įnašai arba logistika sugestų, pagrindinių grūdų derlius didžiausiuose gamintojų regionuose galėtų smarkiai kristi.
Tyrimai ir scenarijų modeliai rodo, kad jeigu kritinė pramonės infrastruktūra ir prekybos tinklai nustos veikti, kviečių, ryžių, kukurūzų ir sojos derlingumas aukšto išeigos regionuose gali sumažėti reikšmingomis dalimis — kai kuriais scenarijais net iki trijų ketvirčių. Maisto kainų šuoliai, eksporto apribojimai ir logistikos sutrikimai tuštintų prekybos centrų lentynas per kelias dienas ar savaites daugelyje urbanizuotų šalių. Įdomu tai, kad daugelis maisto savarankiškumą praktikuojančių ūkininkavimo bendruomenių Afrikos ir Azijos regionuose, naudodamos mažesnį įėjimą reikalaujančias ir labiau diversifikuotas sistemas, gali būti atsparesnės tam tikrų tipų pasauliniams šokams — nors šie regionai išlieka labai pažeidžiami klimato ekstremumams ir kitoms vietinėms grėsmėms.
Klimato kaita dar labiau komplikuoja situaciją. Prognozės rodo, kad iki 2070 metų milijardai žmonių gali gyventi regionuose, kuriuose vidutinės temperatūros reguliariai viršys sąlygas, palankias pagrindinių kultūrų auginimui. Karščio stresas, pasikeitę kritulių modeliai ir dirvožemio degradacija mažins tinkamos ariamo ploto kiekį ir skatins migraciją, didindami konkurenciją dėl likusių derlingų regionų.
Elite Preparedness: Luxury Bunkers and Their Limits
Kai viešasis supratimas apie katastrofinę riziką didėja, kai kurie turtingi asmenys investuoja į vadinamąsias išlikimo savybes ir požeminius slėptuves. Tokios patalpos dažnai apima nepriklausomas vandens ir energijos sistemas, hidroponinę ar akvaponinę maisto gamybą, ilgo laikymo maisto atsargas ir privačias saugumo komandas. Kylanti prabangos saugumo pramonė siūlo atsparumą blogiausiems scenarijams.
Tačiau ekspertai nurodo kelis apribojimus. Ilgalaikė išlikimo galimybė priklauso nuo daugiau nei saugios slėptuvės: svarbu veikiančios išorinės infrastruktūros, regioninė stabilumas ir prieiga prie tiekimo grandinių atsarginių dalių bei vartojamųjų prekių. Klausimai dėl valdymo uždaruose kolektyvuose — kas kontroliuoja saugumo pajėgas, kaip paskirstomi ištekliai ir kaip palaikoma socialinė tvarka — nėra menkos reikšmės. Kai kuriuose scenarijuose gerai ginkluotos privačios saugumo pajėgos pačios gali tapti konfliktų šaltiniu arba prarasti vienybę be platesnio institucinio palaikymo.
.avif)
Geoengineering: A Risky Tool, Not a Magic Fix
Kadangi klimato švelninimo pastangos daugelio modelių atžvilgiu atrodo nepakankamai greitos, kai kurie tyrėjai ir politikai svarsto saulės geoenginierijos parinktis, tokias kaip stratosferinė aerozolių injekcija (SAI). SAI imituotų didelio ugnikalnio išsiveržimo aušinamąjį poveikį išskleidžiant atspindinčias daleles, pavyzdžiui, sieros dioksidą viršutinėje atmosferoje, kad sumažintų įeinančią saulės spinduliuotę.
Šalininkai teigia, kad SAI galėtų sumažinti globalią temperatūrą palyginti nedidelėmis tiesioginėmis sąnaudomis — kai kurie vertinimai numato kelis milijardus dolerių per metus įgyvendinimo sąnaudoms. Kritikai ir modeliuotojai įspėja apie rimtas šalutines pasekmes. SAI galėtų pakeisti pasaulinius kritulių modelius, pabloginti sausras tam tikruose regionuose, pakeisti monsunų elgseną ir sukelti asimetrinį poveikį skirtingoms šalims. Taip pat svarbus reiškinys vadinamas „nutraukimo šoku" (termination shock): atmosferiniai aerozoliai išlieka tik mėnesius ar kelerius metus ir reikalauja nuolatinės priežiūros. Jei aerozolių injekcija prasidėtų ir vėliau staiga nutrauktųsi — dėl geopolitinių konfliktų, tiekimo pertrūkių ar kitų krizių — gali sekti greitas atšilimas, sukeliantis klimato pokyčius per dešimtmečius, kuriuos kitaip būtų trukę šimtmečiams.
Todėl geoenginierija nėra saugi greita pataisa, o rizikinga intervencija, reikalaujanti stabilios tarptautinės valdysenos, kruopštaus ilgalaikio planavimo ir patikimų atsarginių planų.
Why Combined Risks Are the Greatest Concern
Pavieniai pavojai — branduolinis karas, inžinerinės pandemijos, nevaldomi klimato padariniai, pažangių DI klaidos ir dideli kosminio oro sąlygų reiškiniai — visi yra katastrofiškos rizikos. Kai jie sutampa arba įvyksta greitai paeiliui, bendras poveikis gali būti daug blogesnis už paprastą sumą. Pavyzdžiui, stipri saulės audra, kuri išjungia ryšį ir elektros energiją, gali susilpninti visuomenės sveikatos atsaką į užkrečiamą protrūkį, sutrikdyti finansines sistemas geopolitinių įtampų laikotarpiu ir trukdyti koordinuoti tarptautinę pagalbą klimato sukeltiems maisto trūkumams. Tarptautinės sistemos kuria grįžtamojo ryšio kilpas, kurios sustiprina šokus.
Expert Insight
Dr. Maya Lin, Senior Researcher in Planetary Resilience: "Mūsų epochą apibrėžia precedento neturinti tarpusavio priklausomybė: tiekimo grandinės, skaitmeniniai tinklai ir tarptautinis judėjimas sujungia visuomenes. Ši priklausomybė suteikia didžiulės naudos, bet taip pat atveria kelius greitiems sisteminiams gedimams. Egzistencinės rizikos mažinimas reikalauja tiek specifinių pavojų mažinimo — pvz., branduolinių arsenalo saugumo bei biosaugos gerinimo — tiek sisteminio atsparumo stiprinimo: decentralizuotų maisto sistemų, tvirtų vietinių energetikos tinklų ir tarptautinių valdymo mechanizmų, galinčių veikti greitai ir teisingai. Nepakanka koncentruotis į vieną "stebuklingą" sprendimą; reikia sluoksniuotų gynybų ir pasaulinio bendradarbiavimo."
Dr. Lin požiūris atspindi augančią rizikos specialistų konsensą: prevencinės priemonės, atsparumo planavimas ir integruotos politinės reakcijos yra esminės siekiant sumažinti katastrofinių pasekmių tikimybę.
Practical Paths to Risk Reduction
Improve Governance and International Cooperation
Daugelis ekspertų pabrėžia, kad sisteminės rizikos yra tiek politinės, tiek technologinės. Gynybos kontrolės stiprinimas, neplatinimo režimų atnaujinimas ir greitų komunikacijos kanalų tarp valstybių kūrimas gali sumažinti eskalacijos riziką. Biosaugai svarbios investicijos į pasaulinę ligų stebėseną, laboratorinį saugumą ir greitų vakcinų platformas. DI srityje tarptautinės normos saugiam vystymuisi, skaidri įvertinimų sistema ir verifikacija gali riboti piktnaudžiavimą ir sumažinti atsitiktinių žalos atvejų skaičių.
Build Resilient Infrastructure and Local Capacity
Atsparumo priemonės apima maisto sistemų diversifikaciją (remiant vietinę ir regioninę gamybą), investicijas į paskirstytą atsinaujinančią energetiką ir mikro tinklus bei kritinės skaitmeninės infrastruktūros sutvirtinimą nuo geomagnetinių audrų ir kibernetinių išpuolių. Ekstremalios logistikos planavimas, strateginės maisto ir vaistų atsargos bei greito reagavimo humanitariniai koridoriai gali sušvelninti blogiausius sisteminių sukrėtimų padarinius.
Research, Transparency, and Ethical Design
Atsakinga biotechnologijų praktika, aukšto rizikos eksperimento atvira įvertinimo praktika ir DI saugumo tyrimai, finansuojami nepriklausomai nuo komercinių interesų, gali sumažinti atsitiktinę riziką. Skaidrus informacijos dalijimasis tarp vyriausybių, akademinės bendruomenės ir pramonės padeda pasaulinei bendruomenei pasirengti ir reaguoti į krizes.
Conclusion
Moksliniai vertinimai per pastarąjį dešimtmetį pakėlė civilizacijos masto rizikos klausimą nuo filosofinio smalsumo iki politinės svarbos. Kelios nepriklausomos grėsmės — branduolinis karas, inžinieriniai patogenai, nevaldomi klimato padariniai, pažangios DI klaidos ir dideli kosminio oro sąlygų reiškiniai — dabar egzistuoja vienu metu ir gali sąveikauti taip, kad sustiprintų savo poveikį. Istorinės visuomenių žlugimo tendencijos suteikia pamokų, bet šiandienos globaliai susietos sistemos keičia atsigavimo ir atsparumo dinamiką.
Tikimybės sumažinimas katastrofiškiems rezultatams reikalauja koordinuoto tarptautinio veiksmo, investicijų tiek prevencijai, tiek atsparumui ir tvirto besikeičiančių technologijų valdymo. Nors kai kurie komentatoriai pateikia aukštos tikimybės scenarijus netolygiam žlugimui, ateitis nėra iš anksto nulemta. Techninis meistriškumas, skaidri politikos formavimas ir pasaulinis bendradarbiavimas gali žymiai sumažinti egzistencinę riziką ir apsaugoti sąlygas ilgalaikei žmonijos klestėjimui.
Šaltinis: dailymail
Komentarai