8 Minutės
Vieną popietę užimtoje vaikų žaidimų aikštelėje mažas pavėlavimas pietums vėl veržėsi į ašaras — linksmas vaikas akimirksniu tapo verkiančiu. Toks staigus pereinimas nuo ramybės prie pykčio yra pažįstamas daugeliui: neformalus, jau patekęs į žodynus terminas tam yra „hangry“ (alkio sukeltas dirglumas). Bet kas tiksliai sieja organizmo kuro trūkumą su bloga nuotaika ir ar biologijos bei psichologijos supratimas gali padėti ramiau reaguoti?
Simplevus pamokimas aikštelėje ir žinių spraga moksle
Visiems žinoma, kad sumažėjęs energijos lygis dažnai lydi dirglumą ir nuotaikos svyravimus. Nepaisant plačios kasdienės patirties, mokslinių tyrimų apie tai, kaip įprastas alkis veikia nuotaiką sveikų žmonių grupėse, yra nepakankamai. Daugiausia dėmesio iki šiol skirta klinikinėms populiacijoms — asmenims su valgio elgesio sutrikimais ar metabolinėmis ligomis — tad kasdieniai apetitų ir nuotaikos svyravimai liko mažiau ištirti.
Ši spraga paskatino psichologus ir psichinės sveikatos tyrėjus užduoti praktinį klausimą: kodėl kai kurie žmonės išlaiko ramybę, kai apima alkis, o kiti greitai tampa trumpam laikui ir impulsyvūs? Atsakymui reikia žvelgti toliau nei vien tik į kraujo gliukozės kreivę — svarbu suprasti, kaip žmonės suvokia vidinius kūno signalus ir kaip šis suvokimas susijęs su elgesio reakcijomis.
Tyrimas: gliukozės ir nuotaikos stebėjimas kasdieniniame gyvenime
Norėdami ištirti ryšius tarp energetinio būvio, alkio pojūčio ir nuotaikos, tyrėjai 90-ioms sveikoms suaugusiųjų asmenims išdalino nuolatinio gliukozės stebėjimo (angl. continuous glucose monitoring, CGM) prietaisus mėnesiui. Tokie prietaisai, plačiai naudojami diabeto valdymui, fiksuoja gliukozės lygius kas kelias minutes ir siunčia duomenis į išmaniąsias programėles. Dalyviai galėjo stebėti savo rodmenis realiu laiku, o mokslininkai taip pat fiksavo, kada dalyviai tikrindavo programėlę — tai leido atsekti, kiek aktyvus buvo jų sąmoningas susidomėjimas savo energijos rodikliais.
Be gliukozės monitoringo, dalyviai telefonuose iki dviejų kartų per dieną pildė trumpos nuotaikos ir alkio apklausas. Jie vertino, kiek jaučia alkio arba sotumo nuo 0 iki 100 skalės, ir nurodė dabartinę emocinę būseną. Suderinus fiziologinius energijos žymenis, sąmoningus alkio pranešimus ir subjektyvias nuotaikos apžvalgas, sukurtas išsamus kasdienio gyvenimo duomenų rinkinys, atspindintis tiek organizmo būklę, tiek jos suvokimą ir elgesį realiomis situacijomis.
Pagrindinės išvados: suvokimas svarbesnis už gryną gliukozės rodiklį
Tyrimo rezultatai paneigė paprastą prielaidą, kad žemas kraujo gliukozės lygis tiesiogiai sukelia dirglumą. Iš tiesų, žmonės dažniau pranešė apie prastesnę nuotaiką ne tiek tada, kai objektyviai gliukozės vertės buvo mažesnės, kiek tada, kai jie sąmoningai jautė alkį. Kitaip tariant, subjektyvus alkio pojūtis prognozavo nuotaikos pokyčius geriau nei vien tik CGM rodmenys.
Be to, dalyviai, kurie tiksliau aptiko savo vidinius kūno signalus — gebėjimą, kurią mokslininkai vadina interocepcijos tikslumu — buvo mažiau linkę į alkio sukeliamus nuotaikos svyravimus. Tokie žmonės vis tiek jautė alkį, tačiau jų emocinis fonas išliko stabilesnis energijai sumažėjus. Tai rodo, kad tarp kūno energetinio estado ir emocinio atsako egzistuoja psichologinis tarpinis žingsnis: kaip gerai žmogus jaučia ir interpretuoja vidinius signalus (pvz., pilvo tuštėjimą, širdies ritmą, energijos trūkumą).
Smegenų grandinės, susijusios su alkio ir pojūčių sąveika
Biologiškai alkio signalai prasideda hipotalamuse — gilioje smegenų struktūroje, kuri reaguoja į ilgalaikį energijos trūkumą ir reguliuoja homeostazę. Sąmoningas alkio pojūtis bei emocinė jo reikšmė susijusi su insula (insula cortex), susikūrusia sulankstytoje smegenų žievės srityje. Insula integruoja skonio pojūtį, interoceptinius signalus (pvz., pulsą, kvėpavimą, pilvo pojūtį) ir emocinį vertinimą, todėl skirtumai jos veikloje gali paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės tampa „hangry“, o kiti išlieka ramūs.
Šie radiniai susieja pagrindinę neurobiologiją su kasdieniu elgesiu: tos pačios sistemos, kurios fiksuoja energijos poreikį, taip pat įtakoja emocinius ir sprendimų priėmimo tinklus. Geresnis vidinis suvokimas gali nuslopinti impulsyvius atsakus ir sumažinti neigiamą grandininį poveikį santykiams, darbo pasirinkimams ar impulsyviems maisto pirkiniams.
Praktinės implikacijos: nuo valgymo režimo iki sąmoningumo praktikų
Supratimas, kad interocepcija vaidina reikšmingą vaidmenį, siūlo konkrečias strategijas kasdieniam gyvenimui. Reguliarus valgymo grafikas sumažina netikėtų energijos kritimų ir staigių neigiamų emocijų tikimybę. Be to, aktyvus fizinis judėjimas gerina energijos apykaitą ir gali sustiprinti interoceptinius signalus — žmonėms tampa lengviau atpažinti tikrą alkį nuo emocinio ar įpročiu paremtų troškimų.
Taip pat padeda paprasti dėmesio įgūdžiai: trumpa pertrauka ir kūno „patikra“ prieš reagavimą leidžia pastebėti, ar kylantis dirglumas kyla iš energijos trūkumo, streso ar tarpasmeninio konflikto. Laikui bėgant, praktikos, tokios kaip sąmoningas valgymas (mindful eating), dėmesinga kvėpavimo praktika arba lengvos kūno orientuotos dėmesio pratybos, gali pagerinti interocepcijos tikslumą — padedant atskirti trumpalaikį potraukį nuo tikro energetinio deficito.
Trumpalaikės strategijos gali būti paprastos: turėti prieinamus užkandžius, planuoti valgymus prieš žinomą intensyvią veiklą arba naudoti priminimus telefone kaip „saugiklius“, kad neleistumėte energijos kritimams sukelti emocinio aukšto. Vidutinės ir ilgalaikės strategijos apima miego higieną, stabilizuojančią angliavandenių ir baltymų pusiausvyrą mityboje bei reguliarią fizinę veiklą, kurios poveikis apima tiek metabolinį stabilumą, tiek geresnį kūno signalų suvokimą.
Tėvams pamoka yra aiški ir praktiška: mažamečiai vaikai dažnai sunkiau interpretuoja ir prioriteto tvarka išrenka vidinius signalus. Dėl užimtumo, greito augimo ir dar nevisiškai susiformavusių dėmesio reguliavimo mechanizmų jie gali nepastebėti alkio iki tol, kol emocijos jau užsidegs. Išankstinis planavimas su suplanuotomis užkandžių ar valgymų pertraukėlėmis padeda išvengti ašarų ant žaidimų aikštelės ir palengvina šeimos sąveikas.
Eksperto įžvalga
„Mokslas aiškiai rodo, kad tai, ką mes sąmoningai jaučiame, dažnai reiškia tiek pat, jei ne daugiau, nei objektyvūs gliukozės rodikliai,“ sako d-r Elena Marquez, kognityvinė neuromokslininkė, specializuota interocepcijoje ir elgesyje. „Dėmesio treniravimas kūno būsenei ir paprastų rutinų kūrimas yra mažai kainuojantys būdai sumažinti nuotaikos kintamumą. Tokios priemonės turi įtakos nuo tėvystės iki darbo vietos gerovės.“
D-r Marquez priduria, kad ateities tyrimuose verta ištirti, kaip skaitmeninis blaškymasis keičia interocepciją. „Visuomenėje, pripildytoje nuolatinių pranešimų, galime prarasti ryšį su vidiniais signalais. Tyrinėti, ar dėmesingumo pratybos, integruotos į kasdienes technologijas, gali būti išplečiamos ir pritaikomos plačiau — būtų svarbus žingsnis į priekį,“ — teigia ji.
Platesnis kontekstas ir tolimesnės kryptys
Šie rezultatai stovi fiziologijos, psichologijos ir visuomenės sveikatos sankirtoje. Jie pabrėžia būtinybę išplėsti alkio tyrimus už klinikinių pavyzdžių ribų, įtraukiant įvairias, sveikas populiacijas, gyvenančias kasdieniame ritme. Nuolatinės nešiojamosios jutiklių technologijos — ne tik gliukozės monitoriai, bet ir širdies ritmo variabilumo jutikliai, skrandžio ritmų registracija ar odos laidumo matavimai — gali padėti susieti kelis vidinius kanalus ir įvertinti, kaip jie kartu lemia nuotaikos pokyčius.
Politikos lygmenyje geresnis suvokimas, kaip alkis nulemia impulsyvius sprendimus, galėtų padėti optimizuoti mokyklinių pietų grafikus, nustatyti darbo vietos pertraukų tvarkaraščius ir kurti intervencijas, skirtas sumažinti nesveikų maisto pirkinių skatinimą staigaus alkio metu. Skaitmeniniai įrankiai, kurie skatina trumpą sąmoningą patikrinimą savo kūno būsenai prieš priimant svarbius sprendimus (pvz., didelės vertės pirkinius arba emocingus elgesio atsakus), taip pat gali turėti praktinį pritaikymą.
Technologijų plėtra suteikia galimybę ne tik rinkti duomenis, bet ir pateikti asmeninius grįžtamojo ryšio mechanizmus: pažangios programėlės galėtų sinchronizuoti gliukozės duomenis su subjektyvia nuotaikos žymėmis ir priminti naudotojui trumpą kūno skenavimą arba pasiūlyti maistingą užkandį, kai aptinka didelį neatitikimą tarp objektyvių rodiklių ir subjektyvių pojūčių.
Išvados
Kai kitą kartą jūs arba jūsų vaikas staigiai pasikeisite nuo ramybės prie irzlumo, prisiminkite, kad tai gali būti ne nepaaiškinamas charakterio bruožas, bet nepastebėtas signalo iš kūno. Subjektyvus alkio pojūtis ir gebėjimas suvokti vidinius kūno signalus — interocepcija — turi didelę įtaką tam, ar mažas energijos kritimas virsta trumpalaikiu pykčio priepuoliu. Praktiniai žingsniai, tokie kaip reguliarūs valgiai, fizinė veikla, trumpi sąmoningi kūno patikrinimai ir tėvų planavimas vaikų režimui, gali mažinti „hangry“ epizodus ir jų pasekmes sprendimams bei tarpasmeniniams santykiams.
Galiausiai svarbu pabrėžti, kad nors biologiniai rodikliai, tokie kaip gliukozė, suteikia vertingos informacijos, jų vertė tampa didesnė tik kartu su žmogaus gebėjimu juos interpretuoti. Tiriant tiek fiziologiją, tiek vidinio suvokimo mechanizmus, galime rasti veiksmingesnius būdus skatinti emociškai stabilų elgesį ir mažinti impulsų valdomą elgseną viešosiose ir privačiose erdvėse.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą