Jaunų žmonių biologinis senėjimas ir vėžio augimas

Nuo 1990 m. visame pasaulyje vėžio diagnozių žmonėms iki 50 metų padaugėjo maždaug 79 procentais. Šis skaičius perkelia diskusiją nuo atskirų atvejų prie visuomeninio masto galvosūkio: ar jaunesnės kartos iš tiesų ląstelių lygmeniu sensta greičiau?

Nauja analizė, paskelbta žurnale Nature Medicine, rodo, kad tai gali būti tiesa. Lygindami gimimo kohortas per dešimtmečius, tyrėjai nustatė, kad 1965–1974 m. gimę žmonės turi aukštesnius biologinio amžiaus rodiklius nei 1950–1954 m. gimę. Ši tendencija nesustoja. Vėlesnės kohortos, įskaitant 1990-aisiais gimusius, vertinant pagal ląstelines ir molekulines priemones, rodo dar didesnį biologinį senėjimą.

Biologinis amžius nėra tas pats, kas gimtadienių skaičius. Tai įvertinimas, kiek gerai audiniai ir ląstelinės sistemos funkcionuoja, palyginti su chronologiniu amžiumi. Mokslininkai jį nustato pagal ląstelių ir molekulių modelius: epigenetinius ženklus, baltymų ir metabolitų profilius bei kitus biomarkerius, atskleidžiančius sukauptą nusidėvėjimą. Kai šie signalai lenkia kalendorinius metus, tai vadinama spartėjančiu senėjimu.

Kodėl tai svarbu, apima ne tik semantiką. Vėžys tradiciškai traktuojamas kaip senatvės liga. Vis dėlto ankstyvų vėžio atvejų didėjimas, kartu su biologinio amžiaus rodiklių augimu tarp jaunesnių žmonių, rodo pasikeitusį pažeidžiamumo peizažą. Nature Medicine tyrimas nedeklaruoja tiesioginio priežastinio ryšio tarp spartėjančio senėjimo ir vėžio. Tačiau koreliacija yra pakankamai stipri, kad pakeistų požiūrį: nuo atskirų naviko ląstelių tyrimo prie viso organizmo senėjimo būklės vertinimo kaip rizikos aplinkos vėžiui ir kitoms lėtinėms ligoms.

Ką tai gali reikšti prevencijai ir moksliniams tyrimams

Tyrėjai ir klinikai dabar susiduria su skubiais klausimais. Ar aplinkos poveikiai, gyvenimo būdo pokyčiai ar vaikystės raidos poslinkiai spartina molekulinį senėjimą? O gal bendri priežastiniai veiksniai vienu metu didina biologinio amžiaus rodiklius ir vėžio dažnį? Tyrimo bendraautoriai pabrėžia, kad kai kurie jauni suaugusieji rodo šiuos senėjimo požymius kur kas anksčiau nei buvo tikėtasi, ir tai gali iš dalies paaiškinti ankstyvojo vėžio atvejų augimą.

Viešosios sveikatos duomenys sustiprina susirūpinimą. BMJ apžvalga dokumentuoja maždaug 79 procentų padidėjimą vėžio diagnozių tarp žmonių iki 50 metų nuo 1990 m. Europos Sąjungos vėžio registrai 2022 m. 27 valstybėse narėse užfiksavo apie 13 800 naujų vaikų ir paauglių vėžio atvejų. Šios skaičių tendencijos nesiklostė pagal vienos priežasties modelį.

Ankstesni tyrimai nurodo kelis tikėtinus veiksnius: didelis perdirbtų maisto produktų vartojimas, nutukimo augimas, alkoholio vartojimas, tabako poveikis ir kitos aplinkos taršos rūšys, pavyzdžiui, mikromedicinos dalelės ir mikroplastikas. Kiekvienas iš šių veiksnių gali paveikti metabolizmą, uždegimą ir ląstelių taisymo mechanizmus bei pakeisti biologinio amžiaus rodiklius. Tačiau nustatyti, kurie veiksniai yra pagrindiniai, o kurie tik šalutiniai, reikalingi papildomi ilgalaikiai ir mechanistiniai tyrimai.

Politikos ir praktikos požiūriu rezultatai rodo reikalingumą taikyti platesnes strategijas. Stebėsena, apimanti biologinio amžiaus metrikas, galėtų anksčiau identifikuoti rizikos grupes. Prevencijos priemonės turėtų spręsti aukštesnio lygio veiksnius: maisto sistemas, aplinkos taršą ir sveikatos elgseną viso gyvenimo metu. Atrankos gairės taip pat galbūt turėtų būti peržiūrėtos, kad atspindėtų kintančias rizikos tendencijas.

„Kai kurie suaugusieji rodo biologinius pokyčius gerokai anksčiau nei tikėjomės“, – pastebėjo vienas tyrimo autorių, apibendrindamas komandos nuomonę, kad senėjimo procesai nusipelno tokio pat epidemiologinio dėmesio kaip tradiciniai vėžio rizikos veiksniai. Šis teiginys perteikia paprastą, bet reikšmingą mintį: kovojant su ankstyvuoju vėžiu gali prireikti gydyti organizmo pažeidžiamumą, o ne vien tik ieškoti navikų.

Kryptis aiški, bet sudėtinga. Reikalingi dideli kohortų tyrimai, geresni biomarkeriai ir tarpdisciplininiai tyrimai, siejantys molekulinį senėjimą su klinikiniais rezultatais. Tik tada galėsime nustatyti, ar spartėjantis biologinis senėjimas yra varomoji jėga, bendras palydovas ar giluminių visuomeninių pokyčių simptomas, kurie veikia jaunų kartų sveikatą.