Per didelis cukraus vartojimas gali ilgai pakenkti atminčiai

Per didelis cukraus vartojimas gali ilgai pakenkti atminčiai

Komentarai

4 Minutės

Vėlyvas potraukis kažkam saldžiam gali daryti daugiau nei tiesiog kilstelėti svarstykles. Nauja, išsami apžvalga rodo, kad cukrumi praturtintos dietos gali palikti atminties žymę, kuri visiškai neišnyksta net ir pagerėjus mitybos įpročiams.

Tyrimas, apimantis 27 kontroliuojamus žiurkių ir pelių eksperimentus, rodo nerimą keliančią tendenciją: kai gyvūnams pakeisdavo nesveiką, daug riebalų ir cukraus turinčią dietą į sveikesnį maistą, jų atmintis dažnai pagerėdavo, bet nepakankamai, kad pasivytų tuos, kurie visą laiką maitinosi gerai. Kitaip tariant, smegenys sugebėjo atsigauti iki tam tikro lygio. Tik ne visiškai.

Cukrus ilgą laiką užėmė ypatingą vietą žmogaus biologijoje. Mūsų protėviams troškimas saldaus, daug energijos turinčio maisto buvo naudingas: tai padėdavo rasti vertingas kalorijas aplinkoje, kurioje trūko maisto. Šiais laikais tas pats instinktas nuolat išnaudojamas nuo prekybos centro lentynų iki maisto pristatymo programėlių, o pasekmės yra kur kas sunkiau atsikratomos.

Mokslininkai jau daugelį metų žino, kad daug riebalų ir pridėtinio cukraus turinčios dietos siejamos su nutukimu, diabetu, dantų ėduonimi ir įvairiomis medžiagų apykaitos problemomis. Pastaruoju metu į tą diskusiją vis dažniau įtraukiamos ir smegenys. Ypač atmintis išryškėja kaip viena labiausiai pažeidžiamų funkcijų.

Kad aiškiau atsakytų, ar žala gali būti atstatyta, Sidnėjaus technologijos universiteto mokslininkai išanalizavo preklinikinius įrodymus iš graužikų tyrimų, kuriuose mityba galėjo būti griežtai kontroliuojama. Toks kontrolės lygis yra svarbus. Žmonėms mitybos pokyčiai retai vyksta izoliuotai: keičiasi fizinis aktyvumas, nuotaika, miego režimas, stresas ir kasdienės rutinos. Laboratorijoje mokslininkai gali pašalinti daug tų triukšmo šaltinių ir stebėti, ką daro vien tik maistas.

Rezultatai buvo niuansuoti, bet žinia akivaizdi. Graužikai, kurie bent dvi savaites valgė nesveiką maistą, po perėjimo prie sveikesnio maisto mažiausiai 24 valandoms geriau pasirodė atminties testuose, palyginti su tais, kurie liko prie "šiukšlių" tipo dietos. Vis dėlto šie pagerėjimai buvo neišsamūs. Sveikesnis racionas padėjo, bet negrąžino atminties į lygį, pastebėtą gyvūnų, kurie niekada nebuvo veikiami prastos dietos.

Dar labiau išryškėjo pats cukraus vaidmuo. Apžvalga rado aiškesnius atsigavimo požymius, kai aukšto riebalų kiekio dietos buvo pakeistos sveikesniu maistu. Tačiau kai dietos buvo praturtintos pridėtiniu cukrumi arba derintos daug riebalų su daug cukraus, atminties atsigavimas buvo silpnas arba nenuoseklus. Tai leidžia manyti, kad cukrus gali būti tikrasis kliuvinys, veiksnys, apsunkinantis pažinimo funkcijų atkūrimą labiau, nei daugelis įsivaizduoja.

Tikėtina problema yra hipokampas, smegenų sritis, glaudžiai susijusi su atmintimi ir mokymusi. Ji taip pat dalyvauja apetito reguliavime, todėl ryšys ypač įdomus. Ankstesni žmonių tyrimai jau susiejo nesveiką mitybą su sumažėjusia hipokampo apimtimi ir prastesne jo funkcija. Ši nauja analizė sustiprina idėją, kad hipokampas yra ypač jautrus tam, ką valgome, o ilgesnė ekspozicija pridėtiniam cukrui gali padaryti jį dar labiau pažeidžiamą.

Šis poveikis nepasireiškė vienodai visose elgesio srityse. Tyrėjai stebėjo ir kitus rodiklius, įskaitant bendrą aktyvumą, motyvaciją maistui bei nerimo ar depresijos panašias elgesio formas. Šios sritys nerodė tokio nuoseklaus pagerėjimo po mitybos pokyčių. Atmintis išsiskyrė. Ji buvo aiškiausias duomenyse matomas signalas.

Tai nereiškia, kad viskas beviltiška. Priešingai. Sveikesnė mityba vis tiek darė apčiuopiamą skirtumą, ir tai verta rimtai vertinti. Tačiau apžvalga sugriauna raminantį mitą, kad smegenys tiesiog atgauna viską, kai tik nustosite vartoti greitą maistą. Kartais taip nutinka. Kartais tik iš dalies.

Besistengiantiems dabar valgyti geriau tai turėtų būti motyvacija, o ne nuosprendis. Mokslas nereiškia, kad jūsų atmintis žlugs dėl kiekvieno saldaus užkandžio, kurį kada nors valgėte. Jis sako ką nors naudingesnio: kuo anksčiau pagerės mityba, tuo didesnė tikimybė apsaugoti smegenis, kol šie efektai taps sunkiau atstatomi.

Ir tai gali būti svarbiausia išvada. Kalbant apie smegenų sveikatą, cukraus mažinimas nėra vien tik žalos taisymas vėliau. Tai gali būti prevencija prieš tokius atminties pokyčius, kurie niekada visiškai neišnyksta.

Palikite komentarą

Komentarai