7 Minutės
Jūs paimate pažįstamą buteliuką vaistinėlės lentynoje ir laikote jį saugiu. Juk tam nereikėjo recepto. Tačiau lengvas prieinamumas nereiškia, kad tai yra nepavojinga. Toliau pateikiamas nuodugnus penkių plačiai prieinamų perkamųjų vaistų (OTC) apžvalga — vaistų, kurių rizika dažnai neįvertinama, ir kodėl šis suvokimo trūkumas turi realią reikšmę sveikatai bei visuomenės saugumui.
Kaip kasdienės priemonės gali tapti problema
Perkamųjų vaistų prieinamumas sukuria raminančią iliuziją: jei jis stovi ant lentynos, jis turi būti saugus protingam vartojimui. Tokia logika nepaiso, kaip vaistai veikia organizme ir kokie biologiniai skirtumai egzistuoja tarp žmonių. Vienas svarbus pavyzdys — farmakogenetika, t. y. mokslas, nagrinėjantis, kaip genai veikia organizmo atsaką į vaistus. Vieno fermento skirtumas gali paversti standartinę dozę staiga pavojinga. Tai nėra teorija — tai klinikinė realybė.
Opioidinių analgetikų, kuriuose yra kodeino, pavyzdys labai aiškiai iliustruoja šią problemą. Pardavinėjami kartu su paracetamoliu arba ibuprofenu, kodeinas yra opioidinis promedikamentas: organizmas metabolizuoja jį į morfiną, kuris malšina skausmą. Daugumai žmonių tai veikia taip, kaip nurodyta. Tačiau dalis pacientų, vadinamieji ultra-greiti metabolizatoriai, turi genetines variacijas, kurios pagreitina šią konversiją ir sukelia didesnį nei tikėtasi morfino koncentracijos padidėjimą kraujyje. Dažni šalutiniai reiškiniai — mieguistumas, pykinimas ir vidurių užkietėjimas. Didelė opioido koncentracija gali sukelti kvėpavimo slopinimą — tikrą ir potencialiai mirtiną pavojų.
Pakartotinis vartojimas taip pat sukelia toleranciją: ta pati tabletė ilgainiui nebeatneša tos pačios palengvinimo jausmo. Kai žmonės didina dozę, norėdami atgauti pradinį efektą, jie artėja prie fizinės priklausomybės. Staigus vaisto nutraukimas gali sukelti abstinenciją, pasireiškiančią nerimu, prakaitavimu, neramumu ir miego sutrikimais. Reguliuotojai bandė sumažinti riziką ribodami pakuočių dydžius ir rekomenduodami trumpalaikį vartojimą; pavyzdžiui JK nereceptiniai kodeino preparatai skirti vartoti ne ilgiau kaip tris dienas. Vis dėlto pati politika negali pakeisti informuotumo ir gydytojo ar vaistininko patarimo svarbos.
Dekongestantai, miego priemonės ir kitos paslėptos rizikos
Nazaliniai dekongestantai — pavyzdžiui, ksilometazolinas ir oksimetazolinas — sumažina nosies užgulimą susiaurindami nosies kraujagysles. Trumpalaikis palengvėjimas dažnai būna greitas ir veiksmingas. Tačiau ilgalaikis vartojimas sukelia atšokusį užgulimą, vadinamą rhinitis medicamentosa. Vaistas tampa mažiau veiksmingas (tachifilaksija) ir vartotojai gali patekti į uždarą ciklą — dažnesnis purškalų naudojimas, blogėjantys simptomai ir priklausomybė nuo priemonės, kad nosis „atsivertų“. Ilgalaikis perdozavimas gali pažeisti nosies gleivinę ir kraujagysles, sukelti kraujavimus, sausumą ir ekstremaliais atvejais struktūrinius nosies pokyčius.
Oralinis dekongestantas pseudoefedrinas turi stimuliuojančių savybių ir dėl to pateko į sporte draudžiamų medžiagų sąrašus tam tikrose ribose. Be to, pseudoefedrinas buvo naudojamas nelegalaus metamfetamino gamyboje, todėl jo prekyba daugelyje šalių yra griežčiau kontroliuojama arba yra parduodamas už registracijos ar identifikacijos reikalavimų.
Raminantys antihistamininiai vaistai — pavyzdžiui, prometazinas ir difenhidraminas — dažnai yra perorientuojami kaip trumpalaikės miego priemonės. Jie tikrai sėkmingai raminą, bet tolerancija gali atsirasti greitai. Nutraukus vartojimą, įprasta problema — atšokanti nemiga. Prometazinas taip pat buvo neteisėtai vartojamas rekreaciniais tikslais, kartais maišomas į gėrimus („purple drank“ tipo kombinacijos), kas sustiprina raminamąjį ir kvėpavimo slopinimo poveikį.
Kosulio sirupai, kuriuose yra dekstrometorfano (dekstrometorfanas, DXM), yra dar vienas pavyzdys. Terapinėmis dozėmis DXM slopina kosulį veikdamas galvos smegenų kamieno lygiu. Aukštesnėmis dozėmis jis veikia kaip NMDA receptorių antagonistė, sukeldamas dissociacinius, psichoaktyvius efektus, primenančius žemų dozių ketamino poveikį. Ši psichoaktyvioji savybė lėmė, kad DXM dažnai paminimas stebėjimo tyrimuose kaip neteisėtai vartojamas OTC medikamentas.
Galiausiai stimuliuojantys vidurius laisvinantys vaistai dažnai yra nesuprantami. Jie veikia skatindami žarnyno raumenų susitraukimus, kurie perstumia išmatas žemyn. Kai kurie žmonės juos piktnaudžiauja, manydami, kad kasdieninės tuštinimosi funkcijos yra būtinos arba norėdami manipuliuoti svoriu. Tai mitas: vidurių užkietėjimas paprastai apibrėžiamas kaip mažiau nei trys tuštinimosi epizodai per savaitę. Lėtinis piktnaudžiavimas gali sukelti dehidrataciją, elektrolitų sutrikimus ir pažeisti enterinę nervų sistemą, ilgainiui suprastinčią natūralią žarnyno funkciją. Sunkūs elektrolitų disbalansai gali apkrauti širdį ir inkstus, sukeldami rimtų medicininių pasekmių.
Bendras šių pavyzdžių vardiklis nėra tai, kad vaistai savaime yra labai pavojingi, o kad rizika yra nepakankamai įvertinta: biologinė kintamumas, tolerancija, atšokimo efektai ir piktnaudžiavimas gali paversti naudingus preparatus pavojingais.
Politika, diagnostika ir saugesnis vartojimas
Reguliuotojai reagavo įvairiais būdais — apribojo pakuočių dydžius, patobulino etiketavimą ir pateikė rekomendacijas trumpalaikiam vartojimui. Vis dėlto internetinis pirkimas ir savarankiškas gydymas apsunkina saugaus vartojimo užtikrinimą. Klinikinės priemonės, tokios kaip greitieji farmakogenetiniai testai (point-of-care testing), jau atsiranda, tačiau jos kol kas nėra plačiai įdiegtos bendruomenės sveikatos priežiūroje. Dėl šios spragos asmens genetinės polinkio ypatybės dažnai lieka nematomos iki tol, kol įvyksta nepageidaujamas reiškinys.
Sveikatos priežiūros specialistai gali padėti užduodami paprastus klausimus: kiek laiko vartojate šį vaistą, kokia dozė ir dėl kokios priežasties? Tokie trumpi pokalbiai dažnai atskleidžia perdozavimo ar neteisingo vartojimo modelius. Efektyvi visuomenės sveikatos komunikacija, aiškiai paaiškinanti tokias sąvokas kaip tolerancija, priklausomybė ir atšokimo efektai suprantama kalba, taip pat reikšmingai sumažintų žalos riziką.
Techniniai sprendimai gali padėti: integracija tarp farmacijos registrų ir elektroninių receptų sistemų leistų pažymėti receptus ar neperkamųjų vaistų pirkimo istorijas, o tai padėtų atpažinti pavojingus vartojimo modelius. Be to, vaistininkų mokymas apie farmakogenetiką ir apie tai, kaip aptarti riziką su pirkėjais prie prekystalio, gali tapti praktiniu ir pigaus poveikio sprendimu.
Rekomendacijos, kurios turėtų būti išsamiau prieinamos ir vartotojams: aiškūs nurodymai dėl maksimalaus vartojimo trukmės, galimų sąveikų su kitais vaistais (pvz., alkoholiu, vaistais nuo depresijos ar kitais CNS slopinimo agentais), informacija apie ženklus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį (pvz., neįprastas mieguistumas, lėtas kvėpavimas, staigus širdies ritmo pokytis), ir nurodymai, kada kreiptis į mediką. Tokios gairės turėtų būti matomos ir ant pakuotės, ir prie pardavimo vietos internete.
Eksperto įžvalga
„Farmakologija perpildyta niuansų,“ sako dr. Elena Morales, klinikinė farmakologė Edinburgo universitete. „Dviem pacientams, kuriems duodama ta pati OTC tabletė, gali būti labai skirtingi rezultatai dėl genetikos, sąveikų su kitais vaistais ar vartojimo modelių. Mūsų tikslas turėtų būti padaryti tuos niuansus matomus — ne tam, kad išgąsdintume žmones, bet tam, kad padėtume jiems protingai naudoti vaistus.“
Dr. Morales pabrėžia, kad geresnė farmakogenetinių duomenų integracija į gydymo įrašus, didesnis vartotojų švietimas prekybos vietoje ir griežtesnė kontrolė pakuočių dydžiams ten, kur piktnaudžiavimas yra paplitęs, yra praktiški žingsniai, galintys sumažinti riziką nekeisdami prieinamumo. Be to, ji rekomenduoja išplėsti vaistininkų vaidmenį — įgalinti juos identifikuoti peršamumo požymius ir pasiūlyti alternatyvas ar nukreipti pas gydytoją.
Praktiniai patarimai vartotojams, kuriuos verta pabrėžti: visada perskaitykite pakuotės lapelį ir etiketę, laikykitės rekomenduojamos dozės ir trukmės, venkite derinti sedacinius agentus su alkoholiu, nedidinkite dozių be profesionalo patarimo ir kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, jeigu simptomai nepraeina arba jeigu reikia didinti dozes. Paprasti klausimai, kuriuos galite sau užduoti prie prekystalio: ar aš vartoju šį vaistą dažniau nei nurodyta? Ar jis yra suderintas su kitais mano vartojamais vaistais? Ar turiu kažkokią sveikatos būklę ar ligą, dėl kurios šio vaisto vartojimas gali būti pavojingas?
Jeigu iš vienos pamokos reikėtų išskirti svarbiausią, ji būtų tokia: perkamasis nėra rizikos neturintis. Elkitės su įprastais vaistais atsargiau, tarsi jie būtų skirti pagal receptą — skaitykite etiketes, laikykitės trukmės gairių ir konsultuokitės su gydytoju ar vaistininku, jeigu simptomai užsitęsia arba pastebite, kad didinate dozes. Maži sprendimai prie vaistų lentynos gali turėti reikšmingą poveikį jūsų sveikatai ir saugumui.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą