6 Minutės
Vidurių užkietėjimas gali pasirodyti kaip mažoji krizė: nemalonus, nepatogus ir keistai besitęsiantis pojūtis. Atidarius vaistinėlę dažnai ranka natūraliai siekia dėžutės laisvinamųjų — be recepto, pažadama greita pagalba. Tačiau kas nutinka, kai tie greiti sprendimai tampa įpročiu? Nauji didelio masto tyrimai sieja nuolatinį laisvinamųjų vartojimą su didesne nuotaikos sutrikimų ir pažintinių problemų rizika, todėl kyla naujų klausimų dėl ilgalaikio saugumo ir poveikio sveikatai.
Kaip veikia laisvinamieji ir su kokiais susidursite vaistinėje
Ne visi laisvinamieji veikia vienodai. Kai kurie didina išmatų tūrį, įsigerdami vandenį ir sudarydami minkštesnį, apimties didesnį šleikštą; kiti osmosiniais mechanizmais pritraukia skystį į storąją žarną; dar kiti suminkština sukietėjusias išmatas; stimuliuojančios grupės paskatina žarnyno raumenų susitraukimus; o tepaliniai preparatai suteikia slydimo, kad turinys lengviau praeitų. Ant parduotuvių lentynų dažnai matote pažįstamus pavadinimus: pluošto pagrindu veikiančios priemonės kaip Metamucil ar Benefiber; osmosiniai preparatai, pvz., Movicol; docusate pagrindu veikiančios išmatų minkštinančios priemonės, tokios kaip Coloxyl; stimuliuojančios formulės — senna arba bisacodyl; ir tepaliniai produktai, reklamuojami kaip lengvinantys praėjimą.
Pradedantieji neturėtų praleisti akivaizdaus pirmojo žingsnio: mitybos ir judėjimo korekcijos. Daugiau skaidulų, daugiau skysčių, daugiau vaikščiojimo — paprasti, mažos rizikos pokyčiai, kurie padeda žarnynui atlikti savo funkciją. Maisto produktai, turintys daug skaidulų — pilno grūdo produktai, vaisiai, daržovės ir rudi ryžiai — skatina reguliarumą ir pagerina išmatų struktūrą. Be to, hidratacija padeda skaiduloms veikti, o fizinis aktyvumas stimuliuoja žarnyno motoriką.
Klinikinėje praktikoje gydytojai paprastai rekomenduoja pradėti nuo švelnesnių priemonių — tūrio formuojančių preparatų ir išmatų minkštiklių — tuo pat metu derinant elgesio pokyčius, kurie prisideda prie užkietėjimo. Svarbu peržiūrėti vaistus, kurie gali sukelti arba bloginti vidurių užkietėjimą (pavyzdžiui, opioidai, tam tikri antidepresantai, geležies papildai). Jei užkietėjimas tęsiasi arba lydimas tokių įspėjamųjų požymių kaip kraujavimas iš išangės, nenumatytas svorio netekimas ar intensyvūs pilvo skausmai, būtina medicininė apžiūra — kartais vidurių užkietėjimas gali slėpti rimtesnę priežastį.
Ilgalaikės rizikos: mitai, įrodymai ir realios žalos
Seniai gajus susirūpinimas teigia, kad stimuliuojantys laisvinamieji gali sukelti „tingią žarną“ — tokią būseną, kai žarnynas pripranta prie išorinio dirgiklio ir „pamiršta“ natūralius susitraukimus. Ši idėja kilo iš atvejų aprašymų prieš kelis dešimtmečius, kuriuose pasakojama apie struktūrinius pakeitimus po ypatingai ilgo stimuliuojančių medžiagų vartojimo. Tačiau vėlesnės kruopštesnės apžvalgos daugeliu atvejų nepatvirtino to patikimai. Daugelis ankstesnių pranešimų apėmė dabar nebefavorizuojamas medžiagas arba buvo sumaišyti su kitomis ligomis ir vaistų poveikiu.
Tai nereiškia, kad lėtinis laisvinamųjų vartojimas yra visiškai neskausmingas. Piktnaudžiavimas — ypač kai laisvinamieji vartojami nuolat tam, kad kontroliuotų svorį — gali sukelti nuolatinį viduriavimą, pilvo spazmus, pykinimą ir reikšmingą svorio kritimą. Ilgalaikis viduriavimas gali sutrikdyti organizmo elektrolitų pusiausvyrą. Pagrindinis prarandamas elektrolitas yra kalis; sumažėjęs kalio kiekis gali lemti raumenų silpnumą, pavojingus širdies ritmo sutrikimus ir, ekstremaliais atvejais, širdies sustojimą. Magnis ir kalcis taip pat gali mažėti, sukeldami raumenų spazmus ir, retai, inkstų pažeidimą. Be to, ilgalaikė dehidratacija turi įtakos inkstų veiklai ir bendram metabolizmui.
Vis dėlto, rekomenduojamomis dozėmis ir gydytojo nurodymu vartojant laisvinamuosius, daugumai žmonių sunkių elektrolitinių sutrikimų rizika yra maža. Problema iškyla dėl chroninio perdozavimo, ypač be medicininės priežiūros. Taip pat svarbu paminėti, kad kai kurie laisvinamieji (ypač osmosiniai) gali būti saugesni ilgalaikiam vartojimui nei stiprūs stimuliatoriai, tačiau kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai.
Psichikos sveikata ir mikrobiomos-žarnyno-smegenų ryšys
Du dideli Jungtinės Karalystės tyrimai, kurie apėmė maždaug pusę milijono žmonių, nustatė sąsają tarp nuolatinio laisvinamųjų vartojimo ir didesnio depresijos bei demencijos atvejų dažnumo. Reikia pabrėžti, kad asociacijos nėra priežastinis įrodymas, bet rezultatai nubrėžia įtikinamą biologinį kelią: chroniški žarnyno aplinkos sutrikimai gali pakeisti mikrobiomos-žarnyno-smegenų ašį — dvipusę biocheminę „pokalbį“ tarp žarnyno mikroorganizmų ir centralinės nervų sistemos.
Mikrobinės bendruomenės padeda reguliuoti uždegimą, gamina neuromoduliatorius (pavyzdžiui, tam tikrus neurotransmiterius) ir veikia metabolinius signalus, kurie nukeliauja iki smegenų. Kartotinis laisvinamųjų sukeltas pasunkėjęs žarnyno tranzitas, skysčių pusiausvyros pokyčiai ir vietinės mikrobiomos transformacijos teoriniu požiūriu gali pakeisti tas chemines žinutes taip, kad padidėtų polinkis į nuotaikos sutrikimus arba pažintinio funkcionavimo blogėjimą. Be to, laisvinamųjų piktnaudžiavimas dažnai sutampa su valgymo sutrikimais ir kitomis psichikos sveikatos problemomis, tad santykis tarp vartojimo ir psichikos sutrikimų yra sudėtingas ir dvikryptis.
Dėl šių persidengiančių veiksnių kiekvienas asmuo, kuriam nustatomas laisvinamųjų piktnaudžiavimas, turėtų gauti pilną psichikos sveikatos įvertinimą. Gydyti tik elgesį — nepašalinus pagrindinių valgymo sutrikimų, depresijos ar nerimo — reiškia riziką praleisti tikrąją problemos šaknį. Integruotas požiūris, apimantis gastroenterologų, psichiatrų ir dietologų bendradarbiavimą, dažnai yra racionaliausias kelias siekiant ilgalaikės sėkmės ir saugumo.
Praktiniai patarimai saugesniam vartojimui
Jeigu jums reikia laisvinamojo, pradėkite nuo mažesnės dozės ir vėliau įvertinkite poveikį. Išbandykite pluošto papildus arba išmatų minkštintojus pirmiausia, įtraukite mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčius, ir pasitarkite su gydytoju apie galimas sąveikas su kitais vaistais bei esamas sveikatos problemas. Stimuliuojančius laisvinamuosius naudokite saikingai ir tik prižiūrimi gydytojo. Stebėkite ne tik žarnyno dažnumą, bet ir išmatų konsistenciją bei bendrą savijautą — „normalu“ gali skirtis tarp žmonių.
Žmonėms, turintiems lėtinį vidurių užkietėjimą ir priklausomiems nuo nuolatinio medikamentinio gydymo, periodinė medicininė apžvalga yra prasminga. Ilgalaikiam arba didelėmis dozėmis vartojimui tinka kraujo tyrimai, tikrinantys elektrolitus (ypač kalį, magnis, natrį) ir inkstų funkciją. Jei laisvinamieji vartojami svorio kontrolei, būtina profesionali pagalba — tai medicininė ir psichologinė problema, ne vien tik virškinimo sutrikimas.
Taip pat verta aptarti alternatyvias priemones, kurios gali sumažinti priklausomybę nuo laisvinamųjų: kognityvinė elgesio terapija pacientams su valgymo sutrikimais, žarnyno motiliteto programos, individualizuotos dietos su pakankamu skaidulų kiekiu, prokinetiniai vaistai tam tikrais atvejais ir, kai indikacijos tvirtos, specializuotos gastroenterologinės procedūros arba receptiniai preparatai, skirti lėtiniam užkietėjimui. Visada verta pasverti rizikas ir naudą — tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę.
Eksperto įžvalga
"Laisvinamuosius turėtume vertinti kaip bet kurį kitą vaistą: gerbti dozę, stebėti poveikį ir reguliariai peržiūrėti ilgalaikį vartojimą," sako dr. Hannah Clarke, gastroenterologė, tyrinėjanti žarnyno motiliteto mechanizmus. "Daugumai žmonių nauda ateina iš ne vaistinių priemonių pirmiausia. Kai laisvinamieji reikalingi, teisingos klasės parinkimas ir gydytojo priežiūra sumažina žalą bei išsaugo gydymo galimybes ateityje."">
Lengvas prieinamumas ir nusiteikimas, kad laisvinamieji yra nepavojingi, daro juos patrauklius kaip greitą sprendimą. Tačiau vis didesnis duomenų kiekis rodo, jog reikalingas niuansas: retais atvejais ir prižiūrint — vadinasi, kartotiniai, bet trumpalaikiai ir gydytojo rekomenduoti vartojimai — daugumai žmonių yra saugūs; bet nesuderintas, chroniškas vartojimas be priežiūros gali sukelti metabolinių ir galimai neuropsichiatrinių rizikų. Paprasti sprendimai šiandien — skaidulos, skysčiai, judėjimas ir pokalbis su gydytoju — gali apsaugoti nuo sudėtingų problemų ateityje.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą