7 Minutės
Kaip dažnai tuštinatės gali atskleisti kur kas daugiau apie jūsų organizmą, nei dažnai manoma. Didelė stebimasis tyrimų grupė, kuri nagrinėjo sveikus suaugusiuosius, nustatė aiškią „auksinę zoną“: žmonės, tuštinantis kartą ar du per dieną, dažniausiai turi palankiausius biologinius požymius. Pernelyg retas arba per dažnas tuštinimasis siejamas su skirtingais metaboliniais ir mikrobiniais modeliais, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai.
Tyrimo dizainas ir kas buvo įtraukti
Tyrimą, kurį inicijavo Institute for Systems Biology (ISB) komandos ir kuris publikuotas žurnale Cell Reports Medicine, atliko stebint 1 425 suaugusius asmenis, kurie pranešė, kad neturi diagnozuotų inkstų ligų ar lėtinių virškinimo trakto sutrikimų, pavyzdžiui, Krono ligos ar dirgliosios žarnos sindromo. Dalyviai patys klasifikavo savo įprastus tualeto įpročius ir buvo suskirstyti į keturias grupes: vidurių užkietėjimas (vienas–du tuštinimosi epizodai per savaitę); žemas normalus (trys–šeši per savaitę); aukštas normalus (vienas–trys per dieną); ir viduriavimas (keturi ar daugiau vandeningų išmatų per dieną).
Vykdant ne tik paprastą apklausą, tyrime buvo derinami keli duomenų sluoksniai: išmatų mikrobiomos profiliai, kraujo plazmos metabolomika ir cheminės analizės, genetiniai duomenys bei išsamios mitybos ir gyvenimo būdo apklausos. Dalyviai pateikė kraujo plazmos ir išmatų mėginius bei užpildė išsamius mitybos, sveikatos ir gyvenimo būdo klausimynus. (Johnson-Martínez et al., Cell Reports, 2024)
Ką tyrėjai atrado: mikroorganizmai, metabolitai ir rizikos signalai
Visame kohorte stipriausi geros sveikatos žymenys koncentravosi aukštos-normos grupėje — žmonėse, kurie tuštinasi kartą ar du per dieną. Šios grupės dalyviai pranešė apie didesnį skaidulų vartojimą, gausesnį vandens suvartojimą ir dažnesnę fizinę veiklą. Jų išmatų mikrobiomos buvo praturtintos bakterijomis, žinomomis dėl gebėjimo fermentuoti maisto skaidulas į naudingas trumpos grandinės riebalų rūgštis, tokias kaip butiratas, kurios palaiko žarnyno barjerą ir bendrą sisteminę medžiagų apykaitą.
Ekstremaliuose atvejuose modeliai išsiskyrė ryškiai ir reikšmingai. Dalyviai, kurie pranešė apie vidurių užkietėjimą, turėjo išmatų bendruomenes, kurias dominavo mikroorganizmai, linkę fermentuoti baltymus. Kai tranzito laikas per žarnyną lėtas, vietinės bakterijos sunaudoja prieinamas skaidulas ir pereina prie baltymų skaidymo, formuodamos metabolitus, kurie didesnėmis koncentracijomis gali būti toksiški. Tyrėjai aptiko didesnį kelių tokių junginių koncentraciją kraujyje — ypatingai indoksilo sulfato, baltymų fermentacijos metabolito, siejamo su inkstų stresu.
Priešingai, viduriavimo grupėje dalyviai rodė didesnį bakterijų, paprastai susijusių su viršutiniu virškinimo traktu, pasirodymą išmatose. Jų kraujo cheminiai rodikliai taip pat parodė požymių, atitinkančių kepenų įtampą ir pakeistą tulžies rūgščių metabolizmą, kas leidžia manyti apie sąsają tarp greito tranzito, mikrobinės vietos perkelties ir organų lygmens pokyčių. Šie atradimai rodo galimus ryšius tarp tuštinimosi dažnio, mikrobiomos pasiskirstymo ir sisteminių metabolinių signalų.
Kepenys dažniausiai perdirba tulžies rūgštis, kad ištirpintų ir įsisavintų maisto riebalus
Asociacijų interpretacija ir galimas priežastingumas
Kadangi tyrimas buvo tik kryžminis ir stebimasis, jis negali įrodyti, kad tuštinimosi dažnis tiesiogiai sukelia ligas. Tačiau integruoti metabolomikos ir mikrobiniai žymenys sustiprina biologinį tikimybinį kelio modelį: pakeistas tranzito laikas keičia mikrobinę veiklą, kuri savo ruožtu keičia cirkuliuojančius metabolitus ir ilgainiui gali paveikti organų funkciją.
Tyrimo autoriai pabrėžė, kad šios asociacijos išliko net ir koreguojant įprastus galimus šaltinius, tokius kaip amžius, lytis ir kūno masės indeksas. „Šis tyrimas parodo, kaip tuštinimosi dažnis gali paveikti visus organizmo sistemas ir kaip nenormali tuštinimosi dažnis gali būti svarbus rizikos veiksnys lėtinių ligų vystymuisi“, – teigė ISB mikrobiologas Sean Gibbons, šio pranešimo korespondentas.
Be to, vertinant duomenis per platesnį medicininį kontekstą, reikėtų atsižvelgti į tai, kad tiek mikrobiomos pokyčiai, tiek metabolitų koncentracijų svyravimai gali būti ir pasekmė, ir priežastis — tai sudėtingas dama–žaidimas tarp šeimininko fiziologijos ir mikrobiomos dinamikos. Ilgalaikės kohortos studijos ir tarpinės intervencijos yra reikalingos siekiant aiškesnės priežasties ir pasekmės grandinės nustatymo.
Ar galite pakeisti savo mikrobiomą — ir tuštinimosi ritmą?
Auga įrodymų, kad žarnyno mikrobioma reaguoja palyginti greitai į gyvenimo būdo pokyčius. Tyrime pastebėta, kad žmonės, priklausantys 1–2 išmatoms per dieną grupei, linkę suvartoti daugiau maistinių skaidulų ir dažniau užsiimti fizine veikla, o jų žarnyno bakterijos atspindėjo skaidulėmis maitinamą, fermentuojančią bendruomenę. Eksperimentiniai tyrimai patvirtina idėją, kad mikrobiomos keičiasi priklausomai nuo mitybos ir aktyvumo: pavyzdžiui, 2025 m. Vokietijos preprint studija parodė, kad jėgos treniruotės pakeitė žarnyno bakterinę sudėtį anksčiau neaktyviems suaugusiems per maždaug aštuonias savaites.
Tokie pokyčiai leidžia pateikti praktinius rekomendacijas: padidinus maistinių skaidulų kiekį, užtikrinus pakankamą hidrataciją ir nuolat palaikant fizinę veiklą, kai kuriems žmonėms galima pasiekti sveikesnį tuštinimosi dažnį. Vis dėlto tyrėjai taip pat pažymi individualų kintamumą: JAV klinikinis tyrimas 2025 m. atskleidė, kad asmenys, turintys daug metanogeninių mikrobų, ypač efektyviai konvertuoja skaidulas į trumpos grandinės riebalų rūgštis, todėl ta pati dieta skirtingiems žmonėms gali duoti skirtingą biologinį efektą.
Išmatų mėginiai iš asmenų su retesniu tuštinimusi rodė didesnį bakterijų, susijusių su baltymų fermentacija, kiekį. Tai yra žinomas pavojus susitelkiantis prie lėto tranzito ir vidurių užkietėjimo – susidarantys baltymų skilimo produktai gali skatinti uždegiminius procesus arba sukelti toksiškus poveikius per ilgą laiką.
Be gyvenimo būdo pokyčių, kalbant apie mikrobiomos moduliaciją, aptariami ir kiti metodai: probiotikai, prebiotikai, fermentuoti produktai ir specifinės dietos (pvz., didesnis augalinių produktų, mažesnis perdirbtų produktų vartojimas) gali paveikti mikrobiologinę įvairovę ir metabolinius profilius. Kiekvienas iš šių metodų turi savo ribas ir efektyvumas priklauso nuo pradinės asmens mikrobiomos bei genetikos.
Eksperto įžvalga
„Tuštinimosi dažnis yra paprastas, lengvai matuojamas elgesys, kuris suteikia įžvalgą apie sudėtingą šeimininko–mikrobo sąveiką“, – sako dr. Maya Patel, gastroenterologė ir translacinės mikrobiomos tyrėja. „Klinikams verta atkreipti dėmesį į paciento įprastų įpročių pokyčius — net menki kasdienybės nukrypimai gali rodyti pagrindinius metabolinius ar mikrobinus pokyčius, kuriuos galima valdyti per mitybą ir gyvenimo būdą.“
Klininės ir visuomenės sveikatos implikacijos
Tyrimas sustiprina idėją, kad įprasti tuštinimosi įpročiai nėra vien tik asmeninis nepatogumas, bet gali būti reikšmingi biologiniai signalai. Klinikinėje praktikoje ir visuomenės sveikatos srityje integruoti klausimus apie tuštinimosi dažnį į sveikatos vertinimus ir prevencinę konsultaciją gali padėti identifikuoti asmenis, kuriems būtų naudinga mitybinė konsultacija arba išsamesnis metabolinis įvertinimas.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad šis tyrimas nepakeičia individualios medicininės diagnostikos. Staigūs išmatų dažnio pokyčiai, kraujas išmatose, stiprūs skausmai, nepaaiškinamas svorio netekimas arba kiti raudonieji signalai turėtų būti nedelsiant vertinami gydytojo, kad būtų atmestos infekcijos, uždegiminės ligos ar kitos gydomos būklės.
Didesnis augalinės kilmės produktų kiekis dietoje gali suteikti sveikatos naudų
Ką verta prisiminti
Reguliarumas yra svarbus. Daugumai žmonių kasdienis tuštinimasis — maždaug kartą per dieną arba kartą per dvi dienas priklausomai nuo individualaus ritmo — yra suderinamas su mikrobiniais ir metaboliniais žymenimis, susijusiais su geresne sveikata. Jei pastoviai esate viename iš ekstremų, paprasti gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip skaidulų padidinimas, tinkama hidratacija ir daugiau fizinės veiklos, gali padėti nukreipti žarnyno ekologiją ir metabolitus link palankesnės būsenos. Kaip visada, pastebėjus ilgalaikius pokyčius ar nerimą keliančius simptomus, pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu.
Galiausiai, svarbu prisiminti, kad optimalus tuštinimosi dažnis gali skirtis tarp asmenų: genetika, pradinė mikrobioma, vaistai (pvz., opioidai ar anticholinerginiai vaistai), lėtinės ligos ir psichologiniai veiksniai taip pat gali turėti reikšmingą įtaką tranzito laikui ir mikrobiomai. Todėl individualizuotas požiūris į mitybą ir gyvenimo būdą, paremtas klinikine istorija ir, esant poreikiui, laboratoriniais tyrimais, yra geriausias kelias užtikrinti ilgalaikę žarnyno bei visos organizmo sveikatą.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą