8 Minutės
Didelė ilgalaikė Švedijos studija atgaivino seną diskusiją: ar pilno riebumo pieno produktai — ypač sūris ir grietinėlė — gali turėti įtakos demencijos rizikai? Pagrindinės išvados rodo nedidelį apsauginį ryšį su tam tikrais pilno riebumo pieno produktais, tačiau rezultatai turi svarbių sąlygų, susijusių su genetika, mitybos įpročiais ir tyrimo dizainu. Šie niuansai yra svarbūs tiek mokslininkams, tiek sveikatos specialistams ir viešosios sveikatos politikos formuotojams, kurie vertina įrodymus apie mitybos poveikį Alzheimerio ligai ir kitiems atminties sutrikimams.
Ką nustatė Švedijos tyrimas
Tyrėjai stebėjo 27 670 vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusiųjų grupę maždaug 25 metus. Per šį laikotarpį 3 208 dalyviai susirgo demencija. Lygindami savarankiškai nurodytą pieno produktų vartojimą su vėlesniais demencijos diagnozėmis, autoriai išskyrė du ryškius modelius: vartojant daugiau nei maždaug 50 gramų pilno riebumo sūrio per dieną, žmonėms be žinomų genetinių rizikos veiksnių buvo susijusi 13–17 % mažesnė Alzheimerio ligos rizika. Atskirai nustatyta, kad vartojant daugiau nei 20 gramų pilno riebumo grietinėlės per dieną, bendroji demencijos rizika buvo maždaug 16–24 % mažesnė.
Vis dėlto, esminis pastebėjimas buvo tas, kad sūrio vartojimo sąsaja su mažesne Alzheimerio rizika nepasireiškė dalyviams, nešiojantiems genetines rizikos variacijas, susijusias su Alzheimerio liga. Be to, tyrime nebuvo nuoseklių apsauginių ryšių tarp demencijos ir neriebių pieno produktų, įskaitant pieną (fermentuotą ar ne) ar neriebias grietinėles. Kitaip tariant, signalas buvo specifinis — jis neapėmė visų pieno rūšių ir nepriklausė vien išrikiuotam riebalų kiekiui.
Interpretuojant stebėjamuosius rezultatus: mišomieji veiksniai ir pakeitimo (substitucijos) efektas
Šie rezultatai yra stebimieji, o tai reiškia, kad jie atskleidžia ryšius, bet negali patvirtinti tiesioginės priežasties ir pasekmės. Mityba buvo nurodoma savarankiškai, o ankstyvi atminties sutrikimai ar kognityvinio funkcijos pablogėjimas gali pakeisti valgymo įpročius dar prieš oficialią diagnozę. Siekiant sumažinti tokį šališkumą, Švedijos tyrėjai pradžioje pašalino visus dalyvius, kuriems jau buvo nustatyta demencija, ir vėliau pakartojo analizes pašalinę tuos, kurie susirgo demencija per pirmuosius dešimt metų — taip bandoma sumažinti atvirkštinės priežasties (reverse causation) įtaką, kai ankstyvi simptomai pakeičia elgesį ir iškreipia rezultatus.
Net taikant šias atsargumo priemones, lieka kitų paaiškinimų galimybė. Didesnis sūrio ir grietinėlės vartojimas tyrime dažnai sutapo su sveikesniais gyvenimo būdo požymiais: aukštesnis išsilavinimas, mažesnis nutukimo dažnis ir retesnės kraujagyslių ligos, tokios kaip širdies ligos, insultas, hipertenzija ir diabetas — kiekvienas iš šių veiksnių nepriklausomai mažina demencijos riziką. Tai kelia hipotezę, kad sūris gali būti platesnio sveikesnio gyvenimo būdo žymuo, o ne pagrindinis apsauginis veiksnys.
Pakeitimo (substitucijos) efektas taip pat yra svarbus. Jei žmonės vietoje perdirbtos raudonos mėsos ar kitų mažiau sveikų variantų renkasi sūrį, stebimas naudingas poveikis gali atsirasti dėl mažesnės kenksmingumo tos kitos mitybos dalies, o ne dėl išskirtinės sūrio naudos. Švedijos tyrėjai pastebėjo, kad tarp tų dalyvių, kurių mityba per penkerius metus išliko stabili, ryšys tarp pilno riebumo pieno ir demencijos buvo silpnas — tai palaiko substitucijos hipotezę. Kiti galimi mišrieji veiksniai: socioekonominė padėtis, priežiūros prieinamumas, fizinio aktyvumo lygis ir bendrosios dietos kokybė.
Kaip tai dera su kitais tyrimais
Ankstesni tyrimai apie pieno produktus ir kognityvinę sveikatą duoda mišrius rezultatus. Kai kuriose studijose, ypač Azijos regionuose, kur pradinės pieno suvartojimo apimtys yra mažos, pranešta apie naudingą poveikį nuo saikingo vartojimo. Japonijoje viena sūrių pramonės remta studija nustatė mažesnę demencijos riziką tarp sūrio vartotojų — tačiau rėmimas ir labai žemas suvartojimo lygis apsunkina aiškią išvadą dėl priežastinio ryšio. Kitos Japonijoje viešaisiais fondais finansuotos studijos nerado reikšmingo poveikio.
Europos kohortose taip pat fiksuojami nevienareikšmiai rezultatai. Suomijos tyrimas, stebėjęs 2 497 vidutinio amžiaus vyrus per 22 metus, pranešė apie 28 % mažesnę demencijos riziką, susijusią su sūrio vartojimu. Dideli Jungtinės Karalystės duomenų rinkiniai kartais siejo savaitinį sūrio vartojimą su nedideliu rizikos sumažėjimu, ypač kai jis derėjo su kitais sveikais įpročiais, tokiomis kaip reguliarus žuvies ir vaisių vartojimas. Vis dėlto populiacijų, mitybos modelių ir matavimo metodų heterogeniškumas reiškia, kad rezultatai nėra vienareikšmiai ir negalima daryti vienareikšmiškų rekomendacijų remiantis vienu tyrimu ar regionu.
Svarbu pabrėžti, kad nėra vieno maisto, kuris patikimai užkirstų kelią demencijai. Mitybos modeliai yra svarbesni už atskirus produktus. Dietos, tokios kaip Viduržemio jūros dieta — turtinga daržovėmis, žuvimi, viso grūdo produktais, vaisiais ir saikingu kiekiu sūrio — nuosekliai siejamos su mažesne širdies ligų ir kognityvinio funkcijos pablogėjimo rizika. Todėl akcentuoti reikėtų bendrą mitybos kokybę ir sveikų mitybos modelių taikymą.
Biologinis pagrįstumas: kas sūryje gali būti reikšminga?
Pilno riebumo sūris turi keletą smegenų sveikatai svarbių maistinių medžiagų: riebaluose tirpstančius vitaminus A, D ir K2; vitaminą B12; foliatą; jodą; cinką; ir seleną. Šie mikroelementai palaiko neurologinę funkciją, mielino apvalkalo palaikymą ir medžiagų apykaitos kelius, susijusius su kognityvine funkcija. Pavyzdžiui, vitaminas B12 ir folatai yra kritiškai svarbūs nervų sistemos sveikatai ir homocisteino apykaitai, o vitamino D trūkumas kai kuriose studijose siejamas su didesne kognityvinių sutrikimų rizika.
Fermentacijos procesas, kuris vyksta gaminant sūrį ir tam tikrus pieno produktus, gali paveikti žarnyno mikrobiotą — o augantys tyrimai rodo, kad žarnyno ir smegenų ryšys (gut–brain axis) gali turėti įtakos neurodegeneraciniams procesams. Mikrobiomos pokyčiai gali keisti uždegiminius kelius, metabolitų gamybą ir imuninį atsaką — visi šie mechanizmai gali būti susiję su smegenų sveikata. Tačiau pats faktas, kad maistingos medžiagos yra maiste, nereiškia, jog tas maistas užkerta kelią ligai. Svarbūs yra suvartojimo lygis, maistinių medžiagų biologinis prieinamumas ir bendras dietos kontekstas.
Be to, reikėtų įvertinti ir sočiųjų riebalų kiekį pilno riebumo produktuose bei galimą poveikį lipidų profiliui ir širdies kraujagyslių rizikai. Nors naujesni metaanalizės duomenys kelia klausimų apie tiesioginį pilno riebumo pieno produktų žalingumą širdies ligoms, mechanistiniai ir epidemiologiniai signalai išlieka kompleksiški ir gali priklausyti nuo konkretaus produkto, porcijos dydžio ir visos dietos modelio.
Viešoji sveikata ir dabartinės rekomendacijos
Kelerius dešimtmečius daugelio šalių viešojo sveikatos gaires skatino mažesnis riebalų kiekis pieno produktuose, siekiant sumažinti kardiovaskulinių ligų riziką. Tačiau pastaraisiais metais surinkti duomenys sudaro sudėtingesnį vaizdą: visos apimties meta-analizės nerodo aiškios sąsajos, kad pilno riebumo pieno produktai automatiškai didintų širdies ligų riziką, o kai kuriais atvejais jie netgi siejami su tam tikru kardiovaskulinių ar kognityvinių pranašumų požymiu. Nepaisant to, daugumos didžiųjų sveikatos organizacijų gairėse vis dar pabrėžiama subalansuota mityba ir saikas, nes pavieniai maisto produktai retai veikia izoliuotai.
Žmonėms, svarstantiems, ar reikėtų daugiau vartoti sūrio ar grietinėlės siekiant sumažinti demencijos riziką, svarbu pabrėžti, kad turimi duomenys nepatvirtina didelės sūrio ar grietinėlės vartojimo kaip patikimos prevencijos strategijos. Vietoj to rekomenduojama orientuotis į bendrą mitybos modelį (pvz., Viduržemio jūros tipo dietą), reguliarią fizinę veiklą, kraujospūdžio ir diabeto kontrolę bei kitus gyvenimo būdo veiksnius, kurie patikimai mažina demencijos riziką. Viešoji sveikata turėtų skatinti mitybos kokybės gerinimą, o ne pavienių produktų idealizavimą.
Ekspertų įžvalgos
Dr. Lena Hoffmann, hipotetinė mitybos epidemiologė su dvidešimtmečiu tyrimų patirties, komentuoja: “Tokios ilgalaikės kohortinės studijos yra naudingos identifikuojant realaus gyvenimo modelius, tačiau jos negali išskirti vieno maisto kaip stebuklingos priemonės. Sūris gali pasirodyti apsaugantis kai kuriose grupėse, nes jis yra sveikesnio gyvenimo būdo dalis arba pakeičia prastesnius maisto pasirinkimus. Klinikinė praktika turėtų akcentuoti visos dietos strategijas — pvz., Viduržemio jūros tipo mitybą — o ne rekomenduoti papildomą pilno riebumo pieno produktų vartojimą vien dėl smegenų sveikatos.”
Ši ekspertų nuomonė atspindi platesnį mokslinį konsensusą: individualūs maisto produktai yra dalis sudėtingos mitybos mozaikos, o geriausia praktika orientuota į ilgalaikį mitybos ir gyvenimo būdo subalansavimą. Tiek klinikams, tiek pacientams verta žinoti apie galimas sąsajas, bet taip pat reikėtų vengti per didelių lūkesčių dėl vieno produkto poveikio demencijos prevencijai.
Išvados
Švedijos tyrimas prideda niuansų prie besivystančio vaizdo: kai kurie pilno riebumo pieno produktai — daugiausia sūris ir grietinėlė — parodė nedideles sąsajas su mažesne demencijos rizika tam tikrose pogrupiuose, tačiau genetinė rizika, gyvenimo būdo mišrieji veiksniai ir pakeitimo efektai riboja paprastą interpretaciją. Vietoj to, kad būtų išaukštintas vienas maistas, stipriausi įrodymai rodo, jog pusiausvyros turintys mitybos modeliai, kardiovaskulinės rizikos kontrolė ir sveiki gyvenimo būdo veiksniai yra labiausiai pagrįsti būdai mažinti demencijos riziką išliekamojo periodo metu.
Praktiniu požiūriu tai reiškia, kad sveikai mitybai svarbu derinti įvairius maisto produktus, įtraukti daug daržovių, vaisių, sveikų riebalų ir baltymų šaltinių, o sūris gali būti vartojamas saikingai, kaip dalis subalansuotos dietos. Ateities tyrimai, įskaitant atsitiktinių imčių intervencinius tyrimus ir detalesnes genetinių veiksnių analizės, padės tiksliau suprasti, kada ir kam tam tikri pilno riebumo pieno produktai gali būti naudingi ar neutralūs kognityvinei sveikatai.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą