8 Minutės
Ilgametis Švedijos tyrimas nustatė reikšmingą sąsają: didesnis riebaus sūrio vartojimas siejamas su mažesne demencijos rizika. Šis plataus masto stebimasis tyrimas, kuris sekė dešimtis tūkstančių žmonių per maždaug ketvirtį amžiaus, suteikia papildomų niuansų diskusijoms apie pieno riebalus, smegenų sveikatą ir mitybos prevenciją nuo demencijos.
25 metų žvilgsnis į sūrį ir pažintines funkcijas
Tyrėjai stebėjo 27 670 suaugusiųjų, užsiregistravusių Malko (Malmö) dietos ir vėžio kohortoje, maždaug 25 metus, siekdami išsiaiškinti ryšį tarp pieno produktų vartojimo ir vėlesnio gyvenimo demencijos. Per stebėjimo laikotarpį 3 208 dalyviai gavo demencijos diagnozę. Pradiniai mitybos duomenys buvo surinkti naudodami 7 dienų maisto dienoraštį, dažnio klausimyną ir išsamų interviu apie maisto ruošimo bei valgymo įpročius — šie metodai suteikia detalų nuolatinio vartojimo vaizdą vienu nustatytu momentu.
Tyrimo analizė buvo sutelkta į riebius sūrius, apibrėžtus kaip turinčius daugiau nei 20 % riebalų. Į šią grupę įeina brie, gouda, čederis, parmezanas, gruyeris ir daug rūšių mocarelos bei kiti panašūs sūriai. Dalyviai, kurie pranešė kasdien suvartojantys 50 gramų arba daugiau riebaus sūrio (maždaug 1,76 uncijos), turėjo mažesnį visų priežasčių demencijos dažnį, palyginti su tais, kurie valgė mažiau nei 15 gramų per dieną. Pritaikius amžių, lytį, išsilavinimą ir bendrą mitybos kokybę, didesnio suvartojimo grupė parodė maždaug 13 % mažesnę demencijos riziką.
Tokio dydžio kohortos privalumas yra statistinė galia aptikti net nedidelio dydžio poveikio signalus. Tačiau svarbu pabrėžti, kad vienkartiniai pradiniai mitybos matavimai atspindi įpročius tik tam tikru laiku, o gyvenimo eigoje mityba ir kiti rizikos veiksniai gali keistis. Be to, demencija – tai daugelio veiksnių rezultatas, priklausantis nuo genetikos, kraujagyslių sveikatos, fizinio aktyvumo, psichinės veiklos ir socialinių sąlygų, todėl vieno maisto produkto vaidmuo turi būti vertinamas kontekste.
Kokie pieno produktai buvo susiję — ir kurie nebuvo
Apsauginė sąsaja pasirodė būdinga būtent riebiems sūriams. Tyrėjai nepastebėjo panašaus ryšio su mažai riebalų turinčiais sūriais, pienu, fermentuotais pieno produktais (tokiais kaip jogurtas ar kefyras) arba grietine. Sviestas analizėje rodė mišrius signalus: kai kuriose palyginimuose didesnis sviesto vartojimas buvo susijęs su galimu Alzheimerio ligos rizikos padidėjimu, palyginti su žmonėmis, kurie sviesto nevalgė.
Šios įžvalgos rodo, kad net tarp pieno produktų poveikis sveikatai gali skirtis priklausomai nuo gaminio riebalų kiekio ir fermentacijos proceso. Pavyzdžiui, fermentuoti sūriai pasižymi sudėtingesniu biocheminiu profiliu nei nefermentuoti pieno produktai — juose kaupiasi specifinės aminorūgščių grandinės, peptidai, vitaminai ir mikrobiotos metabolitai, kurie gali turėti įtakos tiek vietine žarnyno aplinka, tiek sisteminiam uždegimui bei kraujagyslių funkcijai.
Vis dėlto svarbu paminėti, kad stebimieji duomenys negali pilnai išskirti, ar nauda kyla iš pačių riebių sūrių komponentų, ar sūrio vartojimas yra tam tikros gyvenimo būdo ar kultūrinių įpročių žymuo. Pavyzdžiui, reguliariai sūrį valgantys žmonės gali taip pat vartoti daugiau vaisių, daržovių ar gyventi konkrečioje socioekonominėje aplinkoje, kuri bendruoju atžvilgiu mažina demencijos riziką.
Tyrimo rezultatų interpretavimas
Svarbu pabrėžti, kad šis tyrimas rodo asociaciją, bet ne įrodymą, jog riebus sūris tiesiogiai apsaugo nuo demencijos. Stebimieji tyrimai gali atskleisti statistinius ryšius, tačiau jie negali neabejotinai nustatyti priežastinį ryšį. Įtaką rezultatams gali daryti konfuzoriai — gyvenimo trukmės pokyčiai, socioekonominiai veiksniai, kiti mitybos komponentai, fizinio aktyvumo lygis, rūkymas ir ligų istorija.
Kaip perspėjo Tara Spires-Jones iš Jungtinės Karalystės Demencijos tyrimų instituto (nebuvo susijusi su šiuo tyrimu), pradiniai dietos įrašai, gauti prieš 25 metus iki demencijos diagnozės, gali neatspindėti dalyvių mitybos viso stebėjimo periodo metu. Žmonių valgymo įpročiai, kūno masė, fizinio aktyvumo modeliai ir kiti rizikos veiksniai per kelis dešimtmečius gali kisti žymiai, todėl vienas pradinio laikotarpio matavimas yra ribotas surinkimo taškas ilgalaikiams poveikio vertinimams.
Be to, klinikiniai duomenys apie demenciją, ypač kai remiamasi diagnostinių registrų informacija, gali būti paveikti diagnozavimo kriterijų pokyčių, registro uždengimo ir prieigos prie sveikatos priežiūros skirtumų. Visi šie aspektai sumažina galimybę tiesiogiai perkelti stebimų asociacijų rezultatus į aiškius mitybos rekomendacijas ar visuomenės sveikatos politiką be papildomų tyrimų.
Kodėl riebių sūrių vartojimas galėtų būti naudingas?
Mokslininkai tiria galimus mechanizmus, bet joks iš jų nėra galutinai įrodytas. Riebi sūriai koncentruoja riebaluose tirpas vitaminus ir fermentacijos metu susidariusius bioaktyvius junginius. Kai kurie iš šių komponentų — pavyzdžiui, vitaminas K2 (menakinonas), tam tikros riebalinės rūgštys ir fermentacijos metu atsirandantys peptidai — buvo pasiūlyti kaip galintys paveikti smegenų sveikatą, kraujagyslių funkciją arba uždegiminius procesus.
Vitaminas K2 yra ypač įdomus, nes jis dalyvauja kalcio metabolizme ir kraujagyslių sveikato palaikymui svarbiuose procesuose; kai kurie stebimieji tyrimai sieja aukštesnį K2 suvartojimą su mažesniu arterijų kalkulio ir geresne kraujagyslių funkcija. Be to, tam tikros vidutinės grandinės riebalinės rūgštys ir konjuguotos linolo rūgštys gali turėti priešuždegiminį poveikį arba įtakoti ląstelių membranos sudėtį, kas teoriškai gali paveikti neuronų funkciją ir nervinių tinklų atsparumą patologijai.
Fermentuoti maisto produktai turi unikalią mikrobiotą ir metabolitus, kurie gali keisti žarnyno mikrobiomos sudėtį bei funkciją. Per žarnyno–smegenų ašį mikrobiniai metabolitai (pvz., trumpa grandinių riebalų rūgštys, aminorūgių produktai) gali paveikti uždegimą, imuninę sistemą ir neurotransmiterių gamybą. Tai viena iš hipotezių, kodėl fermentuoti sūriai gali turėti skirtingą poveikį lyginant su nefermentuotais pieno produktais.
Vis dėlto alternatyvūs paaiškinimai yra visiškai pagrįsti: sūrio vartojimas gali būti žymuo sveikesnių socialinių ir kultūrinių mitybos įpročių, arba jis gali būti susijęs su kitais apsaugančiais veiksniais, pavyzdžiui, didesniu baltymų vartojimu, mažesniu perdirbtų produktų suvartojimu ar tam tikromis gyvenimo būdo įtakomis, kurios kartu mažina demencijos riziką. Todėl tyrėjai ragina atlikti mechanistinius tyrimus ir pasikartojančius mitybos matavimus per ilgą laiką, kad būtų galima geriau suprasti, ar pats sūris tiesiogiai prisideda prie rizikos sumažinimo.
Visuomenės sveikatos kontekstas ir ką tai reiškia jums
Demencija paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje: 2021 m. buvo apskaičiuota maždaug 57 milijonai žmonių, gyvenančių su demencija, o kasmet diagnozuojama apie 10 milijonų naujų atvejų. Prognozės rodo, kad iki 2050 m. šis skaičius gali išaugti iki 153 milijonų atvejų arba daugiau, ypač dėl senėjančios populiacijos ir besikeičiančių rizikos veiksnių. Kadangi veiksmingų gydymo galimybių demencijai vis dar yra ribotai, vis labiau akcentuojama prevencija per modifikuojamus rizikos veiksnius, tokius kaip mityba, fizinis aktyvumas ir širdies bei kraujagyslių rizikos valdymas.
Maisto mitybos modeliai, tokie kaip MIND dieta — hibridas tarp Viduržemio jūros ir DASH dietų — parodė pažadą sumažinti pažintinių nuosmukių riziką, tačiau studijų rezultatai yra nevienodi. Nauji Švedijos tyrimo duomenys siūlo, kad keli riebi pieno produktai galbūt nėra tokie kenksmingi pažinimo funkcijoms, kaip tai anksčiau manyta, tačiau tai nepakanka, kad būtų išduota universalinė mitybos rekomendacija. Žmonės turėtų sverti galimas naudas prieš gerai dokumentuotus rizikos veiksnius, susijusius su dideliu sočiųjų riebalų vartojimu, ypač kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Praktiniai patarimai: jei svarstote įtraukti daugiau riebaus sūrio į mitybą kaip sąmoningą priemonę dėl smegenų sveikatos, apsvarstykite bendrą mitybos balansą. Subalansuota mityba turi apimti daug vaisių ir daržovių, pilno grūdo produktų, liesų baltymų šaltinių, sveikų riebalų (pvz., iš riešutų, žuvies ir alyvuogių aliejaus) bei riboti perdirbtus produktus ir pridėtą cukrų. Taip pat svarbu valdyti kraujospūdį, cholesterolį, cukraus kiekį kraujyje, būti fiziškai aktyviems ir vengti rūkymo — tai yra tvirtai pagrįsti veiksniai, mažinantys demencijos riziką.
Ekspertų įžvalgos
„Tyrimas vertingas dėl savo trukmės ir kohortos dydžio,“ teigia dr. Maria Jensen, klinikinės mitybos mokslininkė. „Tačiau vienas pradinio laikotarpio mitybos momentinis matas yra silpnas ilgalaikių įpročių atspindys. Jei būsimi tyrimai — geriausia būtų atsitiktinių imčių kontroliniai bandymai arba pasikartojančios ilgalaikės mitybos apklausos — patvirtins apsauginį poveikį, reikės išsiaiškinti, kurie sūrio komponentai atsakingi ir ar juos saugu įtraukti į subalansuotą mitybą.“
Lundo universiteto (Lund University) komanda, vadovaujama mitybos epidemiologijos specialistės Yufeng Du, kartu su Emily Sonestedt ir kolegomis, savo išvadas paskelbė žurnale Neurology ir akcentavo būtinybę atlikti tikslingesnius mechanistinius tyrimus bei tyrimus, kurie leistų atskirti priežastinius ryšius bei galimas priežasties grandines.
Šiuo metu pagrindinė išvada yra atsargumas: riebių sūrių vartojimas šioje didelėje švedų kohortoje gali būti susijęs su nežymiai sumažėjusia demencijos rizika, tačiau tai nėra stebuklingas sprendimas. Holistinis požiūris — kraujospūdžio kontrolė, nuolatinė fizinė veikla, rūkymo vengimas ir subalansuota mityba — išlieka geriausiai pagrįsta strategija mažinti demencijos riziką, remiantis dabartiniais įrodymais.
Papildomai verta pabrėžti, kad mitybos gairės visada turi būti pritaikytos individualiai: asmens lėtinės ligos, medikamentai, šeimos istorija ir individualūs rizikos veiksniai turėtų lemti mitybos patarimus. Konsultacija su registruotu dietologu ar gydytoju gali padėti nuspręsti, ar ir kiek riebaus sūrio įtraukti į kasdienę mitybą, atsižvelgiant į širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei kitus sveikatos rodiklius.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą