Aspartamo ilgalaikis poveikis širdžiai ir smegenims: įspėjimas

Aspartamo ilgalaikis poveikis širdžiai ir smegenims: įspėjimas

Komentarai

7 Minutės

Naujas ilgalaikis gyvūnų tyrimas iš Ispanijos kelia naujų klausimų dėl aspartamo saugumo — populiaraus mažai kalorijų turinčio saldiklio, plačiai naudojamo dietiniuose gėrimuose, kramtomose gumose ir daugelyje sumažinto cukraus produktų. Tyrimo autoriai praneša apie apčiuopiamus širdies struktūros ir kognityvinių gebėjimų pokyčius pelių, kurios ilgą laiką buvo veikiamos mažomis dozėmis, — rezultatai, kurie gali paskatinti reguliavimo institucijas peržiūrėti galiojančias saugos rekomendacijas. Šis darbų rinkinys savo apimtimi ir trukme prideda naują sluoksnį į diskusiją apie dirbtinius saldiklius, aspartamą, ilgalaikį poveikį sveikatai ir galimas rizikas vartotojams.

Kaip buvo suprojektuotas eksperimentas ir ką matavo tyrėjai

Tyrimą inicijavo mokslininkai iš bendradarbiaujančio biomedicinos centro San Sebastian mieste ir publikavo žurnale Biomedicine & Pharmacotherapy. Eksperimento metu pelės buvo stebimos vienerius metus ir nuolat gavo aspartamą 7 mg per kilogramą kūno svorio per parą. Kartu su autoriais pažymima, kad tokia paros dozė maždaug atitinka vieną šeštąją leistinos žmogaus paros normos, kurią nurodo tarptautinės institucijos, tokios kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europos vaistų agentūra (EMA) ir Jungtinių Valstijų FDA. Ilgalaikės ekspozicijos modelis ir pasirinkta dozė buvo skirtos įvertinti ne tik trumpalaikius, bet ir lėtinius, kumuliacinius poveikius, kurie gali pasireikšti tik po mėnesių ar metų trukmės vartojimo.

Tyrėjai taikė kompleksinį metodų rinkinį: funkcinius ir molekulinius vaizdavimo metodus, kognityvinius elgsenos testus ir platų fiziologinių rodiklių spektrą. Funkcinis vaizdavimas leido įvertinti organų veiklą ir kraujo tekėjimą, o molekuliniai tyrimai — nustatyti potencialius ląstelinius ir molekulinius žymenis, susijusius su uždegimu, oksidaciniu stresu ar sinapsių funkcijos pokyčiais. Kognityviniai testai buvo parinkti taip, kad įvertintų atmintį, erdvinius gebėjimus ir elgsenos pokyčius, o fiziologiniai matavimai — tokius rodiklius kaip kūno sudėtis, širdies išeiga, skilvelių tūriai ir raumeninės sienelės storis. Šis kartu suderintas metodinis požiūris sukūrė visapusišką vaizdą apie lėtinį aspartamo poveikį širdžiai ir smegenims, leidžiant išskirti tiek struktūrinius, tiek funkcinius pakitimus.

Pagrindiniai rezultatai: sumažėjęs riebalų kiekis, pakitusi širdis ir kognityvinis nuosmukis

Viena iš netikėtų metabolinių išvadų buvo ta, kad gydytos pelės parodė maždaug 20 % mažesnį kūno riebalų kiekį, palyginti su kontroline grupe. Nors toks rezultatas gali iš pirmo žvilgsnio atrodyti teigiamas, autoriai pabrėžia, kad šis rodiklis pasirodė kartu su nerimą keliančiais fiziologiniais ir patologiniais pakitimais. Tyrėjai nustatė kelis požymius, atitinkančius pakeistą širdies morfologiją — įskaitant lengvos hipertrofijos požymius bei vidurinės sienelės raumeninio sluoksnio sumažėjimą tam tikrose skyriuose. Be to, buvo užregistruoti reikšmingi širdies išeigos kritimai: matuojama išeiga iš kairiojo skilvelio sumažėjo maždaug 26 %, o iš dešiniojo skilvelio — apie 20 %.

Šie širdies funkcijos pokyčiai gali reikšti sumažėjusį sistolinį tūrio išstūmimą ir galimą širdies raumenų nepakankamumo riziką ilgesniu laikotarpiu, ypač jei panašūs mechanizmai atsirastų ir žmonėms. Tyrime taip pat buvo pastebėta, kad širdies morfologiniai pakitimai nebuvo vieninteliai — kartu fiksuoti molekuliniai signalai, rodančius pokyčius širdies audinių medžiagų apykaitoje, uždegimo žymenų aktyvaciją ir galimas struktūrines remodeliavimo tendencijas.

Elgsenos ir kognityviniai tyrimai parodė kritimus tam tikruose pažinimo aspektuose: pelės demonstravo prastesnį pasirodymą testuose, vertinančiuose erdvinę orientaciją, mokymąsi ir atminties išsaugojimą. Autoriai pateikė duomenis, kad smegenų audiniuose atsirado molekulinių ir vaizdavimo žymių, atitinkančių pastebėtus elgesio pokyčius — pavyzdžiui, sinaptinių baltymų ekspresijos pokyčiai, uždegimo arba glių aktyvacijos žymenys ir potencialios energijos metabolizmo anomalijos. Visi šie signalai kartu sudaro sudėtingą paveikslą, kuriame lėtinis aspartamo poveikis gali daryti įtaką ne tik periferinei medžiagų apykaitai, bet ir smegenų funkcijai bei struktūrai.

Rezultatų interpretacija: atsargumas ir kontekstas

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šie rezultatai rodo — net ir dozės, laikomos leidžiamomis pagal esamas rekomendacijas, gali turėti poveikį gyvūnų gyvybiškai svarbiems organams. Remiantis tuo, jie ragina peržiūrėti žmonių saugos ribas ir paskatinti papildomus tyrimus. Tokie kvietimai yra suprantami: ilgalaikiai duomenys apie širdies ir smegenų funkciją gali būti ypač svarbūs vertinant riziką ilgalaikiam aspartamo vartojimui, kuris yra plačiai paplitęs visuomenėje.

Tuo pačiu metu Tarptautinė saldiklių asociacija (ISA) primygtinai rekomenduoja elgtis atsargiai, tiesiogiai neperkelti pelių duomenų į žmones. Esminiai fiziologiniai skirtumai — metabolizmo greitis, gyvenimo trukmė, širdies fiziologija, kraujagyslių sistema ir smegenų energijos naudojimo ypatumai — apsunkina paprastą transliaciją iš graužikų modelių į žmones. Kitaip tariant, nors pelės yra vertingas modelis daugeliui biologinių procesų, jų reakcijos į chemines medžiagas ne visada identiškos žmogaus organizmui.

Be to, ankstesni klinikiniai ir epidemiologiniai žmogaus tyrimai parodė, kad mažai kalorijų turintys saldikliai patys savaime nėra stebuklinga priemonė svorio metimui ar metabolinės sveikatos gerinimui. Kai kuriais atvejais efektyvumas priklauso nuo bendro energijos vartojimo, mitybos įpročių ir gyvenimo būdo. Taip pat dalis stebėtų rodinių graužikuose gali atspindėti sąveiką su natūraliais senėjimo procesais ar kitais eksperimentiniais veiksniais, o ne vien tik tiesioginį aspartamo toksiškumą.

Kodėl tyrimas svarbus ir kokie gali būti tolimesni žingsniai mokslui

Šis tyrimas papildo sudėtingą literatūrą apie dirbtinius saldiklius ir suteikia naujų duomenų apie galimus ilgalaikius morfologinius ir funkcinus pokyčius širdyje ir smegenyse. Iš vartotojo perspektyvos tai nereiškia akivaizdaus įrodymo apie žmogaus žalą, tačiau paryškina poreikį vykdyti daugiau ilgalaikių klinikinių tyrimų, gerai apibrėžtų epidemiologinių stebėjimų ir, jei reikia, atnaujintų saugos vertinimų iš reguliavimo institucijų. Tokių tyrimų rezultatai galėtų padėti atsakyti į klausimus apie dozes, kaitos trukmę ir jautrias populiacijas, kurioms aspartamas gali būti ypač rizikingas.

Ateities tyrimuose reikėtų atsižvelgti į kelis esminius aspektus: pirmiausia — atlikti gerai kontroliuojamus žmogaus klinikinius tyrimus, kurie ilgainiui stebėtų ne tik svorį, bet ir širdies bei smegenų funkcijas, kognityvines galimybes ir biomarkerius kraujyje ar šlapime. Antra — atlikti mechanistinius tyrimus, kurie išaiškintų molekulinius kelius, per kuriuos aspartamas arba jo metabolitai gali paveikti kardiomiocitus, vaskulinį audinį ar neuronų ir glių funkciją. Trečia — įvertinti poveikio priklausomybę nuo dozės (dose–response), lyties, amžiaus ir kitų rizikos faktorių, nes jautrumas cheminėms medžiagoms gali labai skirtis tarp skirtingų populiacijos grupių.

Reguliuotojai turėtų atsižvelgti į naujus gyvūnų duomenis kaip į įspėjamą signalą, o ne kaip į vienareikšmį įrodymą, reikalingą skubotai keisti tarptautines normas. Valstybinės agentūros, tokios kaip PSO, EMA ar FDA, istorijoje dažnai reikalauja, kad gyvūnų modeliuose pastebėti signalai būtų patvirtinti papildomais žmogaus duomenimis prieš keičiant ADI ribas. Tačiau mokslinis dialogas ir nepriklausomi atkuriamumo tyrimai yra būtini, kad būtų galima priimti pagrįstus sprendimus dėl viešosios sveikatos politikos.

Praktiniai patarimai skaitytojams

  • Mažos aspartamo dozės sukėlė apčiuopiamus širdies ir smegenų pokyčius pelėms po ilgalaikės ekspozicijos — tai svarbus įspėjimo signalas, kurį verta atidžiai vertinti.
  • Gyvūnų tyrimų rezultatai suteikia vertingos biologinės informacijos, bet savaime neįrodo, kad tie patys poveikiai pasireikš žmonėms; yra būtini papildomi klinikiniai ir epidemiologiniai duomenys.
  • Reguliavimo institucijos ir nepriklausomi mokslininkai turėtų peržiūrėti ilgalaikio poveikio tyrimus, užsakant atkuriamumo studijas ir, jei reikia, iš naujo įvertinti leistiną paros normą bei saugos gaires.
  • Vartotojai, kurie susirūpinę dėl galimo ilgalaikio aspartamo poveikio, gali laikytis atsargumo: saikingai vartoti dietinius gėrimus ir perdirbtus produktus, kuriuose yra aspartamo, rinktis natūralias alternatyvas arba mažinti saldumą bendrame racione, kol bus prieinami išsamesni žmogaus duomenys.

Šaltinis: smarti

Palikite komentarą

Komentarai