Nauji Įrodymai Persvarsto Dietinių Gėrimų Sveikatingumo Įvaizdį

Nauji tyrimai kelia abejonių dėl dietinių gazuotų gėrimų naudos sveikatai

Didelės apimties ilgalaikis Monash universiteto inicijuotas tyrimas nustatė, kad kasdien išgeriama viena skardinė dietinės sodos ar kito dirbtinai saldinto gėrimo padidina riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu net 38 % lyginant su šių gėrimų nevartojančiais asmenimis. Beveik 14 metų trukęs daugiau kaip 36 600 žmonių stebėjimas paneigia populiarų įsitikinimą, kad dietiniai gėrimai – saugesnis pasirinkimas už tradicinius saldžius gazuotus gėrimus.

Tyrimo apimtis ir metodologija

Mokslinis tyrimas atliktas pagal Melburno bendradarbiavimo kohortinį tyrimą – stebėti 40–69 metų suaugusieji, kurie reguliariai pateikdavo informaciją apie savo gėrimų vartojimo dažnį bei sveikatos pokyčius. Tyrėjai dėmesį sutelkė į dvi pagrindines gėrimų grupes: cukrumi saldintus (SSB) ir dirbtinai saldintus (ASB) gėrimus. Pagrindinis tikslas buvo įvertinti, kaip nuolatinis šių gėrimų vartojimas prisideda prie metabolinių ligų, ypač 2 tipo cukrinio diabeto, rizikos.

Tyrimo metu nustatyta, kad vartojant vieną dietinės sodos skardinę per dieną, rizika susirgti diabetu padidėja 38 %, tuo tarpu viena skardinė saldaus gėrimo – 23 %.

Metaboliniai dirbtinių saldiklių poveikiai

Dažnai manoma, kad dietiniai gėrimai ar saldikliai yra sveikesnis pasirinkimas žmonėms, norintiems sumažinti cukraus vartojimą ar esantiems rizikos grupėje susirgti diabetu. Vis dėlto prof. Barbora de Courten (Monash universitetas, RMIT) įspėja: „Dirbtiniai saldikliai dažnai reklamuojami kaip sveikesnis sprendimas, tačiau mūsų tyrimas parodė atskirus, ne visada mažiau žalingus, metabolinius jų poveikius.“

Toliau tyrėjai analizavo rezultatų priklausomybę nuo kūno masės indekso (KMI) ir liemens bei klubų apimties santykio – rodiklių, kurie glaudžiai susiję su nutukimu. Išanalizavus duomenis pagal šiuos parametrus, padidėjusi rizika, susijusi su cukrumi saldintais gėrimais, iš esmės išnyko, kas rodo, jog nutukimas yra pagrindinis jų žalingo poveikio tarpininkas.

Tuo tarpu dirbtinai saldintų gėrimų rizika, net įvertinus KMI bei kūno sudėtį, išliko reikšminga. Įtraukus KMI rizika sumažėjo nuo 83 % iki 43 %, o pagal liemens ir klubų santykio vertinimą liko 38 %. Tai reiškia, kad dirbtiniai saldikliai gali daryti unikalų poveikį medžiagų apykaitai, nepriklausomai nuo kūno svorio augimo.

Galimi veikimo mechanizmai: žarnynas, gliukozė ir insulinas

Nors konkrečių dirbtinių saldiklių neįvardyta, dažniausiai vartojami: aspartamas, sacharinas, sukralozė ir acesulfamas K. Šios medžiagos skiriasi pasisavinimu ir metaboliniais keliais – vieni saldikliai per žarnyną praeina beveik nepakeisti, kiti absorbuojami ar pašalinami su šlapimu, kas gali paveikti medžiagų apykaitą.

Atsiranda vis daugiau mokslinių paaiškinimų, kodėl dirbtiniai saldikliai gali didinti diabetą riziką:

• Žarnyno mikrobiotos pokyčiai: Gyvūnų ir žmonių tyrimai rodo, kad kai kurie saldikliai mažina žarnyno bakterijų įvairovę ir pusiausvyrą, kas gali sumažinti gliukozės toleranciją – pagrindinį diabeto vystymosi faktorių – vos per dvi savaites.
• Gliukozės metabolizmo trikdymas: Kai kurie saldikliai gali skatinti insulino išsiskyrimą, arba ilgainiui mažinti organizmo jautrumą insulinui, klaidinant gliukozės reguliavimo sistemas, net nesuvartojant cukraus.
• Apetito ir metabolizmo reguliacijos poveikis: Didelis saldumo pojūtis be kalorijų gali išbalansuoti organizmo lūkesčius energijai, paveikti apetitą ir bendrą energijos apykaitą.

Poveikis mitybos rekomendacijoms ir tolesnių tyrimų reikšmė

Šie rezultatai papildo jau augančią mokslinę įrodymų bazę, kad dietiniai gėrimai bei dirbtinai saldinti gėrimai turi metabolinį efektą ir nebūtinai yra sveikesnė alternatyva cukrumi saldintiems gėrimams. Ankstesni tyrimai, tarp jų 2023 metų studija ir 2024-ųjų metaanalizė, jau stebėjo galimą dirbtinių saldiklių sąsają su 2 tipo diabetu, nors tiksli biologinė priežastis vis dar aiškinama.

„Visuomenės sveikatos politika, pavyzdžiui, saldžių gėrimų mokesčiai, daugiausia skatina mažinti cukraus vartojimą, tačiau mūsų rezultatai kelia abejonių dėl laisvo dietinių gėrimų propagavimo“, – sako prof. de Courten. „Rekomenduojame mitybos rekomendacijas plėsti apimant visus ne maistinius gėrimus, o ne tik saldžiuosius.“

Išvados

Šis išsamus tyrimas atskleidžia sudėtingą ryšį tarp gėrimų pasirinkimo ir diabeto rizikos. Nors sumažinti cukraus vartojimą svarbu, besąlygiškai pasikliauti dirbtiniais saldikliais taip pat nėra saugus sprendimas. Nuolatinis ryšys tarp dietinių gėrimų ir 2 tipo diabeto net įvertinus nutukimą rodo, kad dirbtiniai saldikliai turi specifinį poveikį metabolizmui, galimai per žarnyno mikrobiotos pokyčius ir gliukozės apykaitos sutrikimus. Diskusijoms apie saldiklių saugumą intensyvėjant, tyrėjai ragina atnaujinti mitybos rekomendacijas ir gilintis į dirbtinių bei natūralių saldiklių poveikį sveikatai.