8 Minutės
Tuberkuliozė išliko mirtiniausia užkrečiama liga pasaulyje 2024 metais — ji nusinešė maždaug 1,23 mln. gyvybių ir parodė, kad pažanga prieš šią seną, tačiau išvengiamą ligą tebėra trapio pobūdžio. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) naujausias apžvalgos pranešimas fiksuoja nedidelį atvejų ir mirčių mažėjimą po pandemijos sukeltos krizės, tačiau įspėja, kad finansavimo mažinimas ir išliekantys socialiniai veiksniai gali grąžinti padėtį atgal.
Atsargus pagerėjimas po COVID smūgių
Pirmąkart nuo COVID-19 pandemijos sutrikdžiusios sveikatos paslaugas tiek tuberkuliozės (TB) atvejų, tiek mirčių skaičius metai iš metų sumažėjo. PSO praneša apie maždaug 3 % sumažėjimą mirčių ir beveik 2 % kritimą registruotų atvejų, palyginti su 2023 m. Tačiau agentūra pabrėžia, kad šie pagerėjimai yra trapūs: diagnostikos, gydymo ir prevencijos paslaugos daugelyje didelio nusiskundimo šalių tebėra nepakankamai finansuojamos ir organizuotos.
Dėl pandemijos sutrikimų daugelyje šalių sumažėjo aktyvus atvejų paieškos darbas, ribotai veikė laboratorijos, vėluota diagnozė ir gydymo pradžia — tai lėmė prarastus kontaktus ir tęstinio gydymo nutrūkimus. Net menkas finansavimo sumažėjimas gali susilpninti pasiekiamumą, ypač nutolusiems regionams ir rizikos grupėms, kurioms reikalinga nuolatinė priežiūra.
Tereza Kasaeva, PSO ŽIV, TB, hepatitų ir lytiškai plintančių infekcijų departamento vadovė, pažymėjo: "Finansavimo mažinimas ir išliekantys epidemijos veiksniai gali panaikinti sunkiai pasiektus rezultatus, tačiau esant politinei valiai, nuolatiniams investicijoms ir pasaulinei solidarumui, galime pakeisti tendenciją ir kartkartėmis uždaryti šį seną žudiką visiems laikams." Šis pareiškimas pabrėžia, kad dabartinė pažanga nėra dar galutinė ir reikalauja tęstinumo.
Praktiškai tai reiškia būtinumą atkurti ir išplėsti prevencijos programas, stiprinti diagnostikos tinklus (ypač molekulinius tyrimus), plėsti vakcinacijos strategijas bei užtikrinti patikimą tiekimą vaistų ir paslaugų pasiekiamumą. Be to, reikia didesnio dėmesio sveikatos sektoriaus darbo jėgai — laboratorijų personalui, slaugytojams ir bendruomenės sveikatos darbuotojams, kurie atlieka kasdienius TB kontrolės darbus.
Kam labiausiai grėsmė — ir kodėl tai svarbu
Manoma, kad 2024 m. tuberkulioze susirgo apie 10,7 mln. žmonių: 5,8 mln. vyrų, 3,7 mln. moterų ir 1,2 mln. vaikų. Sergamumas yra stipriai koncentruotas — aštuonios šalys sudarė maždaug dvi trečdalis visų atvejų. Pirmoje vietoje pagal atvejų skaičių buvo Indija (apie 25 % pasaulio atvejų), ją sekė Indonezija, Filipinai, Kinija, Pakistanas, Nigerija, Demokratinė Kongo Respublika ir Bangladešas.
Tuberkuliozė yra bakterinė infekcija, dažniausiai pažeidžianti plaučius; ji plinta, kai sergantys žmonės kosėja, čiaudėja ar spjaudosi, taip išskirdami Mycobacterium tuberculosis bakterijas į orą. TB yra viena pagrindinių mirčių priežasčių tarp žmonių, gyvenančių su ŽIV — 2024 m. maždaug 150 000 žmonių su ŽIV mirė nuo tuberkuliozės. Šis junginys (TB–ŽIV) ypač pavojingas ir reikalauja integruotų priežiūros sprendimų.
Didžiausi epidemiją skatinantys rizikos veiksniai yra nepakankamas maitinimas (požymiai), ŽIV infekcija, cukrinis diabetas, rūkymas bei žalingas alkoholio vartojimas. Šie socialiniai ir sveikatos iššūkiai apsunkina kontrolės pastangas, nes jie ne tik didina užsikrėtimo riziką, bet ir mažina gydymo efektyvumą bei didina komplikacijų tikimybę.
Be to, ilgalaikiai socialiniai veiksniai, tokie kaip skurdas, gyvenimo sąlygų perpildymas, prasta oro kokybė ir ribotas sveikatos prieinamumas, skatina tuberkuliozės plitimą. Todėl sėkmingas TB kontrolės programas turi apimti ir platesnes socialines intervencijas — gerinti maitinimą, gyvenimo sąlygas ir užtikrinti prieigą prie sveikatos paslaugų pažeidžiamose bendruomenėse.
Tuberkuliozę sukelia bakterijos, infekuojančios plaučius
Diagnozė, gydymas ir mišri tyrimų eiga
Nors mirčių skaičius išlieka didelis, diagnozės nustatymo ir priežiūros srityje matyti vilties ženklai. 2024 m. rekordiškai 8,3 mln. žmonių buvo naujai diagnozuoti TB ir pradėjo gydymą — PSO tai sieja su geresniu atvejų paieškos darbu ir pasiekiamumo didinimu. Taip pat pagerėjo gydymo sėkmės rodikliai: nuo 68 % iki 71 %.
Svarbu pabrėžti, kad ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas ženkliai mažina mirtinumą ir perdavimą. Per pastarąsias dvi dešimtis metų PSO skaičiuoja, kad laiku suteiktas gydymas išgelbėjo apie 83 mln. gyvybių nuo 2000 m. Tačiau globalus finansavimas TB prevencijai, diagnostikai ir gydymui tebėra toli nuo reikalingo lygio: pernai tik 5,9 mlrd. USD buvo skirta šiems tikslams, nors 2027 m. metinis poreikis siekia 22 mlrd. USD.
Diagnostikos srityje stebimas technologinis proveržis: molekuliniai testai (pvz., greitieji amplifikacijos testai), pažangios radiologijos priemonės ir laboratorinė diagnostika pagerino atvejų aptikimą. Vis dėlto daugelyje regionų vis dar trūksta prieigos prie patikimų greitųjų testų, stabilios laboratorijų infrastruktūros ir reguliarių kokybės užtikrinimo mechanizmų. Tai ypač aktualu diagnozuojant daug vaistams atsparių tuberkuliozės formų (MDR-TB ir XDR-TB).
Gydymo srityje atsiranda trumpesnių ir veiksmingesnių režimų, įskaitant tokius, kurie skirti daugybei vaistams atsparių M. tuberculosis štamų. Šių režimų diegimas reikalauja ne tik vaistų prieinamumo, bet ir gydytojų mokymo, atsargų valdymo bei pacientų palaikymo programų, kad būtų užtikrintas gydymo tęstinumas ir išvengta atsparumo vystymosi.
Nauji įrankiai ir vakcinų paieška
Tyrimų vamzdyne pažanga yra nuosekli, bet dažniau inkrementinė nei revoliucinė. Iki rugpjūčio mėnesio PSO katalogavo 63 diagnostinius testus, kurių kūrimas vyksta, ir 29 vaistų kandidatūras, kurios buvo įtrauktos į klinikinius tyrimus. Vakcinų srityje žmogaus bandymuose dalyvauja 18 kandidatų, iš kurių šeši — III fazėje, kuri yra paskutinis etapas prieš galimą reguliacinę registraciją.
BCG vakcina yra įtraukta į vaikų imunizacijos programas
Vis dėlto akivaizdu: per daugiau nei šimtmetį nuo BCG vakcinos įvedimo nebuvo licencijuotos naujos TB vakcinos, skirtos plačiam suaugusiųjų populiacijos apsaugai. Dauguma egzistuojančių vakcinų ir tyrimų vis dar siekia pagerinti apsaugą vaikams arba suteikti papildomą imunitetą suaugusiems ir pažeidžiamiems grupėms.
Diagnostikos inovacijos taip pat kelia vilties — technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas (DI) pagrįstos vaizdų analizės priemonės, greiti molekuliniai testai, neinvaziniai kvėpavimo takų tyrimai ir priepoints-of-care sprendimai, gali žymiai greitinti TB aptikimą. Peter Sands, Globalinio fondo kovai su ŽIV, TB ir maliarija vadovas, akcentavo trumpesnius ir veiksmingesnius vaistų režimus bei „pažangius diagnostikos sprendimus, įskaitant DI įrankius, kurie gali aptikti TB greičiau ir tiksliau nei anksčiau“. Tokios technologijos gali pakeisti aptikimą ir priežiūrą, ypač resursų stokojančiose aplinkose.
Lygiagrečiai būtini geresni imunogeniniai tyrimai, ilgalaikės stebėsenos duomenys apie vakcinų saugumą ir efektyvumą skirtingose populiacijose, taip pat veiksmingi diegimo planai, leidžiantys greitai pritaikyti sėkmingus kandidatus nacionalinėse imunizacijos programose.
Finansavimo spragos ir kelias į priekį
Ekspertai įspėja, kad be reikšmingo finansavimo ir politinės valios padidėjimo pastarasis nedidelis pagerėjimas gali priblėsti. Investicijos reikalingos ne tik medicininėms priemonėms — vaistams, diagnostikai, vakcinoms — bet ir socialinių determinantų sprendimams: mitybos gerinimui, žalingo alkoholio ir tabako vartojimo mažinimui, ŽIV priežiūros plėtrai ir pirminės sveikatos sistemos stiprinimui, kurios aptiktų TB anksti ir užtikrintų tęstinį gydymą.
Finansavimo modeliai turi būti įtraukiantys: derinant valstybines lėšas, tarptautinį paramą ir privataus sektoriaus indėlį galima sukurti tvaresnį išteklių bazę. Be to, investicijos į sveikatos sistemos stiprinimą (elektroninių sveikatos įrašų plėtra, tiekimo grandinės valdymas, laboratorijų tinklai) duoda vertę ne tik TB kontrolėje, bet ir platesnėse visuomenės sveikatos programose.
Prisidedant prie prevencijos ir socialinių priemonių, svarbu įtraukti bendruomenes į sprendimų priėmimą ir teikti informaciją sowie paramą pacientams. Bendruomenės sveikatos darbuotojai dažnai yra pirmoji kontaktinė grandis, kuri gali identifikuoti simptomus, skatinti testavimą ir stebėti gydymo laikymąsi — tai ypač svarbu kovojant su vaistams atspariomis TB formomis.
Ekspertų įžvalgos
Dr. Maya Rahman, pasaulinės sveikatos epidemiologė, turinti dvi dešimtis metų patirties TB programose, pažymėjo: "Matome trapią atsigavimo bangą, kuri paremta pavienėmis pažangomis. Diagnostikos naujovės ir trumpesnės gydymo schemos keičia žaidimo taisykles, tačiau jeigu finansavimas neatitiks mokslinių pažadų, per daug bendruomenių liks pažeidžiamos. Tuberkuliozės pabaiga reikalauja ir inovacijų, ir politinio veiksmo — vieno be kito nepakanka."
Ši ekspertės pastaba atkreipia dėmesį į tarpusavio priklausomybę: technologiniai proveržiai turi būti derinami su realiais diegimo mechanizmais, o politikos sprendimai — su ištekliais jų įgyvendinimui. Tik toks holistinis požiūris leis išlaikyti ir pagilinti pastarųjų metų teigiamas tendencijas.
Mažėjimas atvejų ir mirčių suteikia pagrindo atsargiam optimizmui, tačiau PSO ir partneriai pabrėžia, kad norint užkirsti kelią atsinaujinimui reikės nuolatinio finansavimo, platesnių socialinių intervencijų ir spartesnio vakcinų kūrimo. Kelias į tuberkuliozės pabaigą priklauso nuo naujų technologijų ir stipresnių sveikatos sistemų derinio, kartu su tvirta tarptautine solidarumo ir politine parama.
Apibendrinant, sėkmė kovojant su tuberkulioze reikalauja sinergijos tarp: inovatyvių diagnostikos įrankių ir terapijų, nuoseklių investicijų į sveikatos sistemas, socialinių priemonių, gerinančių rizikos veiksnių poveikį, bei globalios ir vietinės politinės valios. Tik tokiu holistiniu požiūriu galima tikėtis ne tik laikino pagerėjimo, bet ilgalaikės ir tvarios tuberkuliozės kontrolės bei galutinės ligos eliminacijos.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą