8 Minutės
Jungtinės Karalystės mokslininkų grupė atnaujino prieštaringą reikalavimą: ant supakuoto lašinių, kumpių ir kitos perdirbtos mėsos pritaisyti vėžį primenančius įspėjamuosius sveikatos ženklus. Jų argumentas aiškus ir griežtas — cheminės medžiagos, dažnai naudojamos mėsos sūdymui ir konservavimui, organizme gali virsti kancerogenais, o valdžios institucijos į tai reagavo per lėtai.
Kodėl ekspertai reikalauja įspėjimų ant vytintos ir sūdytos mėsos
Šis reikalavimas remiasi daugelio metų augančiais įrodymais, susietais su perdirbtos mėsos vartojimu ir storosios žarnos (kolorektiniu) vėžiu. 2015 m. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC), priklausanti Pasaulio sveikatos organizacijai, perdirbtą mėsą priskyrė 1-osios grupės kancerogenams — tai pati aukščiausia kategorija, kurioje yra ir tabakas bei asbestas — remiantis stipriais epidemiologiniais duomenimis. Nuo to laiko tyrėjai teigia, kad ryšys tapo dar aiškesnis ir jog nitritais konservuotos mėsos produktai, tokie kaip bekonas ir kumpis, yra reikšmingas rizikos šaltinis.
Sveikatos įspėjimų šalininkai pabrėžia, kad tai yra išvengiama vėžio priežasčių dalis. Mokslininkų cituojamos apytikslės vertės rodo, kad nitrituotai perdirbtai mėsai vartojant prisidėta prie dešimčių tūkstančių kolorektinio vėžio atvejų Jungtinėje Karalystėje per pastarąjį dešimtmetį. Daugeliui visuomenės sveikatos ekspertų toks mastas pateisina griežtesnę reguliaciją: aiškesnį ženklinimą, leistinų nitritų ribojimą ar net tam tikrų priedų fazinį atsisakymą.
Kaip nitritai gali virsti nitrozaminais — ir kodėl tai svarbu
Nitritai dedami į vytintą ir sūdytą mėsą tam, kad išsaugotų raudoną spalvą, pagerintų skonį ir slopintų bakterijų dauginimąsi. Tačiau organizme nitritai gali cheminiu keliu transformuotis į nitrozaminus — junginius, kuriuos mokslininkai jau ilgą laiką identifikuoja kaip stiprius kancerogenus. Nitrozaminai tiesiogiai pažeidžia DNR, sudarydami adduktus — mažuosius cheminius priedus, kurie iškraipo ląstelėse esančio genetinio kodo struktūrą, ypač kepenyse ir storosios žarnos audiniuose.
Be tiesioginių DNR adduktų, nitrozaminai gali padidinti oksidacinį stresą, generuodami reaktyvias deguonies formas (ROS). DNR adduktų susidarymas ir oksidacinis pažeidimas kartu skatina genetinį nestabilumą. Laikui bėgant toks kumuliacinis pažeidimas leidžia ląstelėms ištrūkti iš įprastų augimo kontrolės mechanizmų ir formuoti navikus. Šis mechanistinis kelias — nitritų konversija į nitrozaminus ir vėlesnis DNR pažeidimas — padeda paaiškinti, kodėl epidemiologiniai tyrimai nuosekliai nustato didesnę storosios žarnos vėžio riziką tarp reguliarių perdirbtos mėsos vartotojų.
Biocheminiai tyrimai laboratorijose ir gyvūnų modeliuose parodė specifinius nitrozaminų metabolinius kelius ir mutagenezės žymes. Taip pat pastebėta, kad virimo būdai (aukšta temperatūra, kepimas ant grotelių, rūkymas) gali skatinti papildomą kancerogenų formavimąsi, o žarnyno mikrobioma gali keisti nitritų-redukuojančių reakcijų efektyvumą žmogaus organizme.
Įrodymai auga — ne visi vėžiai yra vienodi
Naujausi epidemiologiniai darbai nuosekliai fiksuoja ryšį tarp perdirbtos mėsos vartojimo ir kolorektinio vėžio rizikos, o dalis tyrimų išplėtė susirūpinimą ir į kitų tipų vėžius, pavyzdžiui, krūties vėžį moterims, kurios kas savaitę vartoja perdirbtą mėsą. Nors absoliuti rizika kiekvienam asmeniui priklauso nuo mitybos, gyvenimo būdo, genetikos ir kitų aplinkos veiksnių, visuomenės sveikatos analitikai orientuojasi į populiacijos lygmens poveikį: net ir vidutinio dydžio rizikos padidėjimas gali atitikti daug išvengiamų vėžio atvejų, jei poveikis yra plačiai paplitęs.
Svarbu pabrėžti, kad didžiausia rizika, atrodo, siejama su nitritais apdorotais mėsos produktais, o ne vien tik neapdorota raudona mėsa. Šis skirtumas lėmė konkretesnes reguliavimo reakcijas kai kuriose šalyse ir regionuose, kur mokesčiai, ženklinimas arba leistini priedų kiekiai buvo peržiūrėti atsižvelgiant į perdirbtos mėsos specifiką.
Reguliavimas, pramonės atsakas ir praktinės alternatyvos
Atsižvelgdama į kylančius įrodymus, Europos Sąjunga sugriežtino taisykles, sumažindama leistinus nitritų kiekius perdirbtoje mėsoje ir skatindama saugesnes sūdymo bei konservavimo technologijas. Kai kurie gamintojai jau parduoda nitritų neturinčius vytintus mėsos produktus didesniu mastu, pasikliaudami modernesne šaldymo grandine, geresne higiena ir alternatyviomis natūraliomis sūdymo praktikomis (pvz., raugintų kultūrų ar iš natūralių nitratus turinčių daržovių išgaunamų priemonių naudojimu).
Europoje yra rinkų pavyzdžių, kur nitritų neturintys produktai egzistuoja kartu su aukštais maisto saugos standartais, todėl praktiniai sprendimai ir technologinė pažanga jau leidžia sumažinti platų nitritų naudojimą be masinių saugos incidentų.
Gamintojai ir pramonės asociacijos įspėja prieš griežtą nikritų draudimą, teigdami, kad šie priedai padeda užkirsti kelią bakterinei taršai — įskaitant pavojų iš Clostridium botulinum, kuris sukelia botulizmą. Daug maisto saugos specialistų atsako, kad šiuolaikinės perdirbimo praktikos, šaltųjų grandinių valdymas ir sanitarinės priemonės reikšmingai sumažina šią riziką, o inovacijos, tokios kaip aukšto slėgio apdorojimas (HPP), fermentacijos kontrolė ar natūralūs antioksidantai, gali išsaugoti tiek saugą, tiek skonį be nitrozaminų formavimosi kelio.
Debatai apima mokslą ir politiką: kaip subalansuoti vartotojų saugumą, pramonės interesus ir visuomenės sveikatą siekiant sumažinti išvengiamus vėžio atvejus. Diskutuojamos iniciatyvos apima privalomus įspėjamuosius ženklus ant pakuočių, laipsnišką konkrečių konservantų kiekio mažinimą arba draudimus, taip pat visuomenės švietimo kampanijas, skatinančias mažinti perdirbtos mėsos suvartojimą.
Ką pokyčiai reikštų vartotojams ir sveikatos sistemai
Iš prevencinės perspektyvos mažinti poveikį dietiniams kancerogenams, tokiems kaip nitritai, yra patrauklu, nes tai yra įgyvendinama priemonė ir gali sumažinti nacionalinę vėžio naštą. Mažiau kolorektinio vėžio atvejų reikštų mažesnę įtampą diagnostikos, gydymo ir ilgalaikės priežiūros sistemoms. Pavieniui asmeniui perdirbtos mėsos pakeitimas šviežiais baltymų šaltiniais arba pasirinkimas nitritų neturinčių produktų gali sumažinti viso gyvenimo riziką.
Politikos priemonės taip pat gali paskatinti maisto pramonės pokyčius: investicijas į saugesnes sūdymo technologijas, aiškesnį ženklinimą, kuris padėtų vartotojams priimti informuotus sprendimus, ir privalomus paskatinimus pereiti prie alternatyvų. Tokie žingsniai gali išsaugoti kulinarines tradicijas, kartu teikiant prioritetą visuomenės sveikatai. Pavyzdžiui, subsidijos ar mokestinės nuolaidos gamintojams, pereinantiems prie nitritų alternatyvų, arba standartizuoti gaminių ženklinimo reikalavimai būtų politinės prieigos priemonės, kurios padėtų keisti tiek pasiūlą, tiek paklausą.
Eksperto įžvalga
"Mes nekviečiame į paniką; mes raginame įžvalgumo," sako dr. Emma Carter, hipotetinė, bet realistiškai įsivaizduojama mitybos epidemiologė, kalbėdama kaip įsivaizduojamas ekspertas siekiant aiškumo. "Biologiniai mechanizmai, siejantys nitritus su DNR pažeidimu, yra gerai nustatyti laboratoriniuose ir gyvūnų modeliuose, o žmogaus duomenys apie storosios žarnos vėžį yra nuoseklūs. Praktiniai žingsniai — mažesnės nitritų ribos, geresnis ženklinimas ir parama alternatyviems metodams — gali sumažinti riziką neatsisakant mėgstamų vytintų produktų."
Dr. Carter priduria: "Visuomenės sveikatos politika geriausiai veikia, kai ji suteikia žmonėms informaciją ir pasirinkimus. Įspėjamasis ženklas yra paprastas, skaidrus įrankis. Tai nebūtinai reiškia draudimą; tai gali būti geresnis vartotojo pasirinkimas ir postūmis saugesnėms gamybos praktikoms."
Kokie sprendimai laukia politikos formuotojų
Ar valdžios institucijos turėtų sekti ES pavyzdžiu ir toliau sugriežtinti nitritų reguliavimą? Ar vėžio įspėjimai ant pakuočių reikšmingai pakeistų vartotojų elgesį, ar juos, kaip ir kai kuriuos maisto ženklinimus, vartotojai tiesiog ignoruotų? Kaip reguliatoriai gali užtikrinti maisto saugumą nepasikliaudami galimai kenksmingais priedais?
Tai aktyvūs politikos debatų klausimai. Akivaizdu, kad maisto chemijos, vėžio biologijos ir reguliavimo sankirta nebėra teorinė: kai įrodymai auga, šalys patirs spaudimą apsispręsti — ar tam tikrus perdirbtos mėsos konservantus traktuoti kaip priimtiną riziką, ar kaip išvengiamus ligos skatinančius veiksnius, ir ar pakuotės turi atspindėti šį pasirinkimą. Be to, sprendimų poveikis turėtų būti vertinamas per išlaidų ir naudos prizmę, įtraukiant epidemiologinius modelius, sveikatos ekonomikos analizes ir vartotojų elgsenos tyrimus.
Galimi sprendimai gali apimti:
- Privalomas aiškus įspėjimas ant perdirbtos mėsos pakuočių, informuojantis apie susietą kolorektinio vėžio riziką.
- Laipsniškas leistinų nitritų kiekių mažinimas arba tam tikrų konservantų draudimas, derinant su parama pramonės pereičiai.
- Viešinimo kampanijos ir mitybos gairių atnaujinimai, skatinantys mažinti perdirbtos mėsos suvartojimą ir siūlyti saugesnes alternatyvas.
- Investicijos į mokslinius tyrimus ir technologijas, skirtas užtikrinti maisto saugumą be nitritų ar su minimalia jų sąsaja su nitrozaminais.
Galiausiai, sprendimai priklausys nuo politinės valios, pramonės gebėjimo inovuoti ir visuomenės pasirengimo priimti ženklinimo bei mitybos pokyčius.
Santrauka ir praktiniai patarimai vartotojams
Nors mokslo duomenys rodo nuoseklų ryšį tarp nitrituotos perdirbtos mėsos ir didesnės kolorektinio vėžio rizikos, politikos sprendimai turi derinti mitybos rekomendacijas, maisto saugą ir pramonės realijas. Vartotojams, norintiems sumažinti asmeninę riziką, praktiški žingsniai apima:
- Riboti perdirbtos mėsos vartojimą — keisti lašinius, dešreles ir rūkytą kumpį į šviežius baltymus, žuvį, ankštinius arba paukštieną be pridėtinių nitritų.
- Rinktis produktus be nitritų arba su natūraliai gaunamais nitratais, aiškiai pažymėtais pakuotėse.
- Gaminti mėsą žemesnėje temperatūroje ir vengti stipraus deginimo ar rūkymo, mažinančio papildomų kancerogenų susidarymą.
- Stebėti mitybos balansą — didinti daržovių, vaisių, skaidulų ir antioksidantų vartojimą, kurie gali sumažinti oksidacinį stresą ir pagerinti žarnyno sveikatą.
Politikos, pramonės ir vartotojų veiksmai kartu gali sumažinti išvengiamų vėžio atvejų skaičių, tuo pačiu išsaugant maisto kultūrą ir skonį. Suvokimas, kad nitritų naudojimas yra pasirinkimas su pasekmėmis, leidžia formuoti tikslingesnes, informuotas ir proaktyvias viešosios sveikatos strategijas.
Šaltinis: theconversation
Palikite komentarą