Trichloretilenas ir Parkinsono liga: oro poveikio rizika

Trichloretilenas ir Parkinsono liga: oro poveikio rizika

Komentarai

7 Minutės

Didelė JAV apklausa rodo, kad ilgalaikis buvimas lauke poveikyje pramoniniam tirpikliui trichloretilenui (TCE) siejamas su nedideliu, tačiau kiečiuojamu Parkinsono ligos rizikos padidėjimu. Naudodami tikslinius ZIP+4 buvimo vietų duomenis ir JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) oro koncentracijų modelius, tyrėjai susiejo teršimo modelius su diagnozėmis tarp vyresnio amžiaus suaugusiųjų, taip suteikdami plačią, geografiškai išskirtinę perspektyvą apie galimas aplinkos rizikas. Straipsnyje aptariamos metodikos, geografiniai karščiausios taškai, galimi biologiniai mechanizmai ir viešosios sveikatos pasekmės, taip pat pateikiamos rekomendacijos tolesniems stebėjimams ir tyrimams dėl TCE poveikio neurologinei sveikatai.

Autoriai išskiria, kad ilgalaikis TCE poveikis – kuriam būdingas gebėjimas išlikti ore, dirvožemyje ir požeminio vandens telkiniuose – gali sudaryti papildomą, nors ir santykinai nedidelį, rizikos sluoksnį Parkinsono ligai. Trichloretilenas (dažnai žymimas kaip TCE arba trichloretilenas) yra kloruotas pramoninis tirpiklis, istoriškai plačiai naudotas metalų valyme, sausame valyme ir kt. pramoninėse operacijose. Dėl savo cheminės stabilumo ir ankstesnio plačaus naudojimo, TCE išlieka ilgalaikiu taršos šaltiniu vietovėse, kuriose veikė arba tebėra veikiamos pramoninės įmonės.

Nationwide analysis finds a small but meaningful signal

2025 m. spalio 1 d. žurnale Neurology publikuotas tyrimas analizavo Medicare duomenis, kad nustatytų naujai diagnozuotus Parkinsono ligos atvejus tarp 67 ir vyresnių asmenų 2016–2018 m. laikotarpyje. Kiekvienas aptiktas atvejis buvo poruojamas su penkiais kontroliniais asmenimis, panašios amžiaus grupės ir demografinių charakteristikų, siekiant sumažinti įtakai galinčių turėti veiksnių poveikį. Išėmus įrašus be pilnų ZIP+4 buvimo vietos duomenų, galutinis duomenų rinkinys apėmė 221 789 asmenis su Parkinsono liga ir daugiau nei 1,1 mln. asmenų be ligos visoje JAV. Tokia didelė imtis suteikia statistinį jautrumą atrasti net santykinai smulkias asociacijas, kurios kitu atveju galėtų likti nepastebėtos mažesnėse studijose.

Tyrėjai sujungė gyvenamųjų vietų ZIP+4 lygio buvimo vietų duomenis su EPA įvertinimais apie lauko oro TCE koncentracijas, taip apytiksliai įvertindami kaimynystės lygmens ekspoziciją kiekvienam dalyviui dvejus metus prieš ligos diagnozę. ZIP+4 – tai smulkesnis pašto kodo detalizavimo lygmuo nei įprasti penkių skaitmenų ZIP kodai, leidžiantis žymiai pagerinti erdvinį ekspozicijos tikslumą. Po koregavimo pagal amžių, rūkymo istoriją ir smulkias daleles (PM2,5) kaip oro taršos rodiklį, žmonės, gyvenantys zonose su didžiausiomis numatomomis lauko TCE koncentracijomis, patyrė maždaug 10 % didesnę Parkinsono ligos riziką, palyginti su gyventojais iš žemiausią ekspoziciją turinčių rajonų. Nors santykinis padidėjimas nėra didžiulis, jis yra pastebimas ir reikšmingas vertinant visuomenės sveikatos mastą, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelis žmonių gali būti nuolat veikiami mažomis TCE dozėmis ilgą laiką.

Mapping contamination: hotspots and local facility effects

TCE – kloruotas tirpiklis, istoriniu požiūriu naudojamas metalų degreisiniuose procesuose, sausame valyme ir kituose pramoniniuose procesuose – išlieka ore, dirvožemyje ir gruntiniame vandenyje net ir po to, kai tam tikri naudojimo būdai buvo apriboti ar uždrausti. Dėl savo savybių (atsparumo skaidymuisi ir gebėjimo įsiskverbti į gruntinį vandenį) jis tampa ilgalaikiu „paveldėto“ taršos komponentu. Tyrimo metu identifikuoti geografiniai „karščiausieji taškai“ (hotspots) su padidintomis lauko TCE koncentracijomis, išryškėjo kai kurios JAV Rust Belt regiono dalys, taip pat mažesnės „kišenės“ kitose šalyse. Šių hotspot’ų buvimas dažnai koreliuoja su istorine arba esama pramonine veikla, cheminių medžiagų apdirbimu ir nepakankamu taršos valdymu praeityje.

Be to, tyrėjai apžvelgė teritorijas 10 mylių (apie 16 km) spinduliu aplink tris didžiausius 2002 m. veikusias TCE emisijas skleidžiančias įmones. Dviejose iš tų sričių Parkinsono ligos rizika buvo didesnė gyvenant arčiau pačių įmonių – tuo artimesnis gyvenamasis rajonas, tuo didesnė rizika. Vienoje vietoje tyrėjai užfiksavo laipsnišką rizikos didėjimą su artėjimu prie šaltinio, o tai rodo erdvinį gradientą, būdingą vietinei emisijai. Šie vietiniai gradientai stiprina hipotezę, kad pramoninės emisijos gali formuoti bendruomenės ekspozicijos modelius ir prisidėti prie ilgalaikių sveikatos pasekmių. Vietinės sąlygos, pvz., vėjo kryptis, reljefas, gruntinio vandens srautai ir perkėlimo kanalai, taip pat gali paveikti, kaip TCE sklinda ir kaupiasi aplinkoje.

Study strengths, limitations and what it does — and doesn’t — prove

Tyrimo stiprybės apima labai didelę, visos šalies imtį ir detalizuotus gyvenamosios vietos duomenis. Naudojant ZIP+4 vietoj platesnių ZIP kodų pasiekta geresnė erdvinė ekspozicijų tikslumas, kas ypač svarbu cheminių teršalų atveju, kai koncentracijos gali labai skirtis net tarp greta esančių kvartalų. Tyrimo metodika kontrolavo keletą reikšmingų kitų veiksnių, įskaitant amžių, lytį, rūkymo istoriją ir smulkiųjų dalelių oro taršą (PM2,5), taip sumažinant pagrindinių konfounderių įtaką radiniams. Didelis duomenų kiekis taip pat leido atlikti jautrumo analizes ir regioninius palyginimus, kas padeda patikslinti interpretacijas.

Tačiau autoriai pabrėžia, kad rasti ryšiai yra asociatyvūs ir neįrodo tiesioginės priežastinės sąsajos. TCE ekspozicijos įvertinimai remiasi lauko oro koncentracijų modeliais 2002 m., todėl jie gali neapimti asmeninių, vidaus (indoor) arba dar ankstesnių ekspozicijų – o jos gali būti reikšmingos per visą gyvenimą. Modeliai taip pat gali nenumatyti vietinių mikroklimatinių sąlygų ar ilgo laikotarpio persikėlimų. Be to, kohorta apima tik Medicare amžiaus suaugusiuosius (vykdomi analizės kriterijai nustatė 67 ir vyresnius), todėl rezultatai nebūtinai taikomi jaunesniems asmenims arba tiems, kurie serga ankstyvos pradžios Parkinsono liga (early-onset Parkinson's). Dar svarbu paminėti, kad Parkinsono ligos atsiradimą įtakoja daugybė genetinių, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksnių – TCE gali būti vienas iš kelių prisidedančių komponentų, bet ne šiurkščiai visapusiška priežastis.

„Šiame visos šalies vyresnio amžiaus suaugusiųjų tyrime ilgalaikis trichloretileno poveikis lauko ore buvo susijęs su nedideliu, bet kiečiuojamu Parkinsono ligos rizikos padidėjimu,“ sakė Brittany Krzyzanowski, PhD, iš Barrow Neurological Institute. „Šie rezultatai prisideda prie vis didėjančio įrodymų rinkinio, rodančio, kad aplinkos ekspozicijos gali būti svarbus Parkinsono ligos etiologijos komponentas.“ Tokios ekspertų išvados padeda užtikrinti, kad tyrimo rezultatai būtų interpretuojami atsargiai, bet kartu pripažįstami kaip papildomas signalas, kuris verta tolesnių tyrimų ir viešosios politikos svarstymų.

Public health implications and next steps

Net ir vidutinė santykinė rizika gali turėti didelį visuomenės sveikatos poveikį, jei daug žmonių yra ekspozicijoje. Jei didelis gyventojų skaičius ilgą laiką patiria net nedidelę papildomą riziką, absoliutinis sergamumo padidėjimas visuomenės mastu gali būti reikšmingas. Todėl tyrimo rezultatai palaiko raginimus didinti aplinkos stebėseną, griežtinti ankstesnių pramonės teršalų reglamentavimą ir toliau tirti mechanizmus, kuriais tokie tirpikliai kaip TCE gali pažeisti dopaminerginius neuronus, svarbius Parkinsono ligos patogenezei.

Ateities tyrimams rekomenduojama sujungti kelis duomenų sluoksnius: asmenines ekspozicijų istorijas (įskaitant darbo istorijas ir vaikystės buvimo vietas), vidaus oro kokybės matavimus, biologinius ekspozicijų žymenis (biomarkerius) ir genetinius jautrumo veiksnius. Tokia integracija leistų geriau atskirti tiesioginį priežastinį ryšį nuo koreliacijų, nustatyti jautriausias gyventojų grupes ir formuluoti efektyvias prevencines priemones. Taip pat svarbu investuoti į vietovių remediacijos programas, kurios sumažintų gruntinio vandens ir dirvožemio taršą, bei į bendruomenių informavimą apie galimus rizikos veiksnius ir prevencines priemones. Kol kas tyrimas parodo, kad pramoniniai tirpikliai ir oro tarša yra reikšmingi veiksniai, kuriuos verta apsvarstyti kalbant apie smegenų sveikatą, ypač vyresnio amžiaus populiacijose.

Šaltinis: scitechdaily

Palikite komentarą

Komentarai