7 Minutės
Naujas tyrimas pelėse rodo, kad pralaimėjimas socialiniuose konfliktuose daro daugiau nei skaudina savimeilę: jis pertaiso sprendimų priėmimo grandines smegenyse ir padeda nulemti socialinį statusą. Mokslininkai teigia, kad šie nerviniai pokyčiai paverčia pralaimėjimą galingu veiksniu būsimam elgesiui — taip pat suteikia užuominų, kaip patirtis formuoja socialinę dinamiką.
Kodėl pralaimėjimas gali būti svarbesnis už pergalę
Visiems pažįstamas pralaimėjimo pojūtis — nuo praloštų varžybų iki nepavykusio darbo pasiūlymo. Nors nemalonūs, tokie išgyvenimai taip pat skatina mokymąsi ir elgesio prisitaikymą. Okinavos mokslo ir technologijų institute (OIST) dirbusi komanda tyrė, kaip ankstesnės pergalės ar pralaimėjimai veikia gyvūno vietą socialinėje hierarchijoje ir jo vėlesnius sprendimus. Tyrėjai naudojo patinus peles, nes, panašiai kaip žmonės, pelės formuoja hierarchines grupes, kuriose pasikartojantys vienas prieš vieną susidūrimai nustato dominavimo santykius.
„Gali būti viliojanti manyti, kad socialinį rangą lemia vien tik fizinės savybės, pavyzdžiui, dydis“, – sakė bendraautorius dr. Jeffrey Wickens. „Tačiau mūsų duomenys rodo, kad ankstesnė patirtis vaidina centrinį vaidmenį. Smegenų tinklai, dalyvaujantys šiuose sprendimuose, yra panašūs tarp žinduolių, todėl galima rasti paralelių ir žmogaus elgesyje.“
Socialinės hierarchijos tyrimas akcentuoja, kad elgesys susidaro ne vien tik pagal įgimtus bruožus — aukštesnį vaidmenį dažnai lemia ir pritaikytos strategijos bei ankstesni laimėjimai ar pralaimėjimai. Šis požiūris padeda suprasti, kodėl individai, turintys panašią fizinę gebą, gali užimti skirtingas pozicijas socialinėje grupėje.
Kaip vyko eksperimentas: vamzdelio testas ir socialinis perskirstymas
Norėdami kiekybiškai įvertinti dominavimą, mokslininkai taikė vamzdelio (tube test) testą: du gyvūnai įeina į siaurą vamzdelį iš priešingų pusių, ir dominantesnis individas priverčia kitą atbuline eiga išeiti. Kartodami šiuos susidūrimus kelias dienas, tyrėjai galėjo sudaryti stabilų laimėtojų ir pralaimėtojų reitingą narve. Užfiksavus pradinius rangus, komanda perskirstė gyvūnus tarp skirtingų narvų, sukurdama naujus poravimus, ir vėl atliko testus.
Perskirstyti susidūrimai sukėlė greitus pokyčius. Kai kurios anksčiau dominuojančios pelės neteko statuso, tuo tarpu anksčiau paklusnios pelės pakilo rangais. Grįžus gyvūnams į pradinius narvus, perskirstymas paliko matomus pasikeitimus socialinėje padėtyje. Eksperimentas pabrėžė, kad dominavimas yra dinamiškas — jis labai priklauso nuo nesenų konkurencinių rezultatų ir nėra nustatytas vien tik fizine pranašumu.
Šis bandymas taip pat iliustruoja, kaip akivaizdžiai tinkamai parinktas eksperimentinis dizainas gali atskleisti socialinės plastikos ypatumus. Pasikartojančios rungtynės ir vėlesnis žaidėjų perskirstymas leidžia stebėti, kiek ilgai išliksta rangas, kaip greitai keičiasi elgesys ir kokį vaidmenį atlieka ankstesnė patirtis.
Nervinės grandinės už „pralaimėtojo efekto“
Naudodami smegenų aktyvumo įrašus ir taikydami tikslingas manipuliacijas, tyrėjai susiejo vadinamąjį pralaimėtojo efektą su konkrečia neuronu grupe. Cholinerginių interneuronų aktyvumas — modulacinio tipo ląstelių užpakaliniame striatume — stipriai koreliavo su tuo, kad pralaimėtojai vėlesniuose susidūrimų etapuose linkę priimti paklusnes pozicijas. Laikina šių neuronu nutildymo intervencija parodė, kad pelės, kurios prieš tai buvo pralaimėtojomis, nebepriimdavo žemesnio statuso; ankstesnių pralaimėjimų poveikis jų vėlesniam elgesiui tarsi išnyko.
Įdomu tai, kad laimėjimo ir pralaimėjimo nerviniai mechanizmai nebuvo identiški. Nors laimėtojo efektas išliko net ir tada, kai cholinerginis kelias buvo inaktyvuotas, pralaimėtojo efektas priklausė nuo šių interneuronų ir nuo sprendimų priėmimui skirtų grandinių, o ne nuo klasikinės smegenų atlygio sistemos. Trumpai tariant: pralaimėjimas, atrodo, pakeičia ne tik rezultatų apdovanojimo vertinimą, bet ir patį sprendimų vertinimo procesą.
Techninėse detalėse tyrėjai taikė elektroencefalografinius ir intracerebrinius įrašus, taip pat optogenetines ir farmakologines priemones, leidžiančias laikinai moduliuoti cholinerginių neuronu aktyvumą. Tokios metodikos padėjo atskirti priežastinius ryšius tarp specifinių neuroninių grandinių aktyvacijos ir elgesio pokyčių, taip didinant išvadų patikimumą ir biologinę reikšmę.
Ką tai reiškia žmonėms ir socialiniam elgesiui
Žmonės yra socialiai sudėtingesni už peles — kultūra, kontekstas ir asmeninė istorija suteikia papildomų įtakos sluoksnių. Visgi žinduolių smegenys turi konservuotų struktūrų, susijusių su mokymusi ir sprendimų priėmimu. Dėl to pelės modelis yra reikšmingas svarstant, kaip pralaimėjimas formuoja elgesį žmonėse.
Patirtis su nesėkmėmis gali persvarstyti rizikos vertinimą, socialinį pasitikėjimą ir norą konkuruoti. Tyrimas siūlo biologinį kelią, kuriuo pasikartojančios nesėkmės gali perkelti sprendimus link atsitraukimo arba paklusnumo, net kai fizinė geba ar kompetencija nepasikeitė. Tai turi praktinių pasekmių švietimui, darbo aplinkai ir psichikos sveikatai, kur kartotinės nesėkmės gali vedėti prie ilgalaikio vengimo arba sumažėjusio savarankiškumo.
Be to, aiškinantis, kurios smegenų grandinės labiausiai susijusios su pralaimėjimo poveikiu, atsiveria galimybės kurti tikslines intervencijas. Pavyzdžiui, programos, skirtos ugdyti emocinį atsparumą, arba kognityvinės treniruotės, orientuotos į sprendimų vertinimo reformas, galėtų sumažinti polinkį vengti konkurencijos po kelių nesėkmių. Farmakologinės priemonės, veikiančios cholinerginius signalus, galbūt taip pat turėtų reikšmės, tačiau jų pritaikymas žmonėms reikalautų daug papildomų tyrimų ir etinių svarstymų.
Platesnis mokslinis kontekstas ir tolesnės kryptys
Tyrimas, publikuotas žurnale iScience, papildė augantį literatūros lauką apie socialinę plastiką — kaip socialiniai vaidmenys keičiasi reaguojant į patirtį — ir apie elgesio lankstumo nervinį pagrindą. Ateities darbai galėtų tirti, ar panašūs cholinerginiai mechanizmai veikia pateles, ar skiriasi skirtingose amžiaus grupėse, arba kaip reagavimo į farmakologines ar elgesio intervencijas dinamika. Taip pat svarbu išnagrinėti, kaip aukštesnės kilmės signalai (streso hormonai, sensoriniai dirgikliai) įtraukia striatalines grandines, koduojančias pralaimėjimą ar pergalę.
Gilesnis supratimas apie šiuos kelius galėtų galiausiai padėti kurti gydymo strategijas sutrikimams, kuriuose neigiama socialinė patirtis prisideda prie nerimo, depresijos ar socialinio atsitraukimo. Be to, žinių apie sprendimų priėmimo grandines taikymas gali padėti sukurti intervencijas, stiprinančias atsparumą po nesėkmių, nukreipiant pagalbą į sprendimų vertinimo procesus, o ne vien į atlygio mechanizmus.
Svarbu pažymėti, kad nors pelės modeliai suteikia vertingų mechanistinių įžvalgų, vertimas į žmogaus elgesį reikalauja atsargumo: kultūrinės, psichologinės ir socialinės sąlygos žmonėms yra daug sudėtingesnės ir daugialypės. Todėl tarpkryptiniai tyrimai, jungiantys elgesio neurobiologiją, socialinę psichologiją ir klinikinius tyrimus, būtų ypač produktyvūs siekiant pritaikyti šias išvadas praktikoje.
Ekspertų įžvalgos
„Šie rezultatai padeda atskirti emocinį pralaimėjimo skausmą nuo kognityvinių pokyčių, kurie seka po jo“, – sakė dr. Elena Morales, elgesio neuromokslininkė, nevadovavusi tyrimui. „Jeigu tam tikra interneuronų dalis nukreipia, kaip gyvūnai vertina socialinius pasirinkimus po pralaimėjimo, tai suteikia apčiuopiamą taikinį atsparumo tyrimams. Vertimas į žmones bus sudėtingas, tačiau mechanistinė aiškuma yra vertinga.“
OIST tyrimas pabrėžia, kaip patirtis, o ne vien įgimti bruožai, modeliuoja socialinį rangą. Nustatydami skirtingas smegenų grandines laimėjimo ir pralaimėjimo efektams, mokslininkai atveria naujus kelius suprasti, kaip pralaimėjimai susikaupia ir daro įtaką elgesiui — ir kaip mes galėtume nutraukti šį procesą, siekdami sveikesnio socialinio funkcionavimo.
Apibendrinant, šis darbas suteikia tiek teorinių, tiek praktinių įžvalgų apie socialinę plastikatą, pralaimėjimo efektą ir su tuo susijusias smegenų grandines. Tolesni tyrimai, kurie praplės atradimus įvairiose populiacijose ir sąlygose, gali padėti sukurti poveikio priemones, skirtas stiprinti pasitikėjimą ir aktyvų dalyvavimą socialinėse situacijose net po patirčių, kurios anksčiau skatino atsitraukimą.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą