8 Minutės
Šiuolaikiniai mitybos įpročiai vis labiau dominuojami ultra-apdorotais maisto produktais (UAMP) — gazuotais gėrimais, supakuotais užkandžiais, perdirbtais mėsa paremtais produktais ir daugeliu paruoštų valgių. Nauja JAV gyventojų duomenų analizė sieja didelį UAMP suvartojimą su padidėjusiomis didelio jautrumo C reaktyvinio baltymo (hs-CRP) koncentracijomis kraujyje. Hs-CRP yra rodiklis, matuojantis sisteminį uždegimą, kuris prognozuoja širdies ir kraujagyslių ligas, kai kurias vėžio formas ir didesnę mirtingumą. Tyrimas kelia papildomų abejonių, kad mūsų priklausomybė nuo stipriai perdirbtų maisto produktų gali sukelti rizikas, kurios kaupiasi dešimtmečiais.
Ultra-apdoroti maisto produktai siejami su „paslėptu“ uždegimu, kuris gali prisidėti prie širdies ligų, vėžio ir ankstyvos mirties.
Ką atskleidė didelis JAV tyrimas
Tyrėjai analizavo mitybos ir biologinių rodiklių duomenis iš 9 254 suaugusiųjų, įtrauktų į Nacionalinę sveikatos ir mitybos tyrimų apžvalgą (NHANES). Kiekvieno žmogaus energijos suvartojimas buvo suskirstytas pagal tai, kiek procentų kalorijų sudarė ultra-apdoroti maisto produktai, ir palygintas su hs-CRP koncentracijomis. UAMP suvartojimo lygiai populiacijoje buvo labai įvairūs: daug suaugusiųjų gavo maždaug trečdalį savo kalorijų iš šių produktų, o kai kurie — net du trečdalius arba daugiau.
Atlikus statistinį koregavimą pagal amžių, lytį, rūkymo įpročius, fizinį aktyvumą ir kitas sveikatos charakteristikas, analizė parodė aiškų ryšį tarp UAMP vartojimo ir uždegimo. Asmenys, priklausantys aukščiausiam suvartojimo grupei — gaunantys 60–79 % dienos kalorijų iš UAMP — reikšmingai dažniau turėjo padidėjusius hs-CRP rodiklius, palyginti su žemiausios grupės atstovais. Net vidutinio ir aukšto suvartojimo grupės (40–59 % kalorijų iš UAMP) parodė reikšmingą rizikos padidėjimą.
Šie ryšiai išliko stabilūs skirtinguose statistiniuose modeliuose, kas rodo, jog šiuolaikinės mitybos sudėtis — ne tik bendras kalorijų skaičius — prisideda prie žemo laipsnio sisteminio uždegimo. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad hs-CRP yra gerai įvertintas ir nebrangus tyrimas, dažnai naudojamas vertinant širdies ir kraujagyslių riziką, todėl rezultatai turi reikšmės tiek klinikinėje praktikoje, tiek visuomenės sveikatai.
Be to, tyrime buvo atlikti papildomi pogrupių ir jautrumo analizės bandymai, patvirtinantys, kad ryšys tarp UAMP ir hs-CRP nėra tik atsitiktinis. Tai sustiprina prielaidą, kad ilgalaikis stipriai perdirbtų produktų vartojimas gali formuoti lėtines biologines reakcijas, matomas kaip padidėjęs uždegiminių žymenų lygis.
Kodėl uždegimas yra svarbus ilgalaikei sveikatai
Uždegimas yra organizmo imuninė reakcija į traumas ar infekcijas. Tačiau kai uždegimas tampa lėtinis ir žemo intensyvumo — o ne ūminis — jis veikia kaip lėta organų ir audinių erozija. Lėtinis sisteminis uždegimas siejamas su plačiu ligų spektru: ateroskleroze ir miokardo infarktais, 2 tipo diabetu, tam tikromis vėžio formomis (įskaitant didėjančius storosios žarnos vėžio atvejus jaunėjančioje populiacijoje) ir net kai kuriomis neuropsichiatrinėmis būklėmis.
Aukšto jautrumo C reaktyvinis baltymas (hs-CRP) gaminamas kepenyse ir didėja reaguojant į uždegimines signalines molekules. Klinikinėje praktikoje padidėjęs hs-CRP siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių įvykių rizika. Iš visuomenės sveikatos perspektyvos dieta, kuri nuolat nežymiai didina hs-CRP, gali ilgainiui padidinti sergamumą ir mirtingumą nuo šių ligų.
Svarbu pažymėti, kad hs-CRP atspindi sisteminį, o ne vien lokalų uždegimą, todėl jis gali būti naudingas vertinant populiacinį poveikį, susijusį su mitybos modeliais. Nors vien tik hs-CRP negali nustatyti konkrečios ligos, jis yra naudingas epidemiologiniuose tyrimuose nustatant rizikos faktorius ir stebint tarpinį biologinį atsaką į mitybą.
Kas patiria didžiausią riziką ir kodėl
Tyrimas išskyrė kelias grupes, kurios demonstravo disproporcingai didesnius uždegiminės veiklos požymius. Vidutinio amžiaus suaugusieji — ypač asmenys apie 50 metus — rodė aukštesnius hs-CRP lygius, susijusius su UAMP vartojimu, palyginti su jaunesniais asmenimis. Nutukimas ryškiai sustiprino šią sąsają: asmenys su antsvoriu ar nutukimu turėjo gerokai didesnę tikimybę turėti padidintą hs-CRP, lyginant su normalios kūno masės indeksu (KMI) turinčiais asmenimis. Dabartiniai rūkaliai taip pat demonstravo didesnius uždegimo žymenis, palyginti su niekada nerūkiusiais.
Įdomu tai, kad kontroliuojant kitus veiksnius, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp sėdimo gyvenimo būdo asmenų ir tų, kurie atitinka fizinio aktyvumo rekomendacijas, nebuvo nustatyta. Tai nurodo, kad mitybos kokybė turi nepriklausomą poveikį uždegimui, nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo lygio. Vis dėlto derinys — prasta mityba, nutukimas ir tabako vartojimas — atrodo ypač rizikingas, o šie veiksniai gali kumuliuotis ir sustiprinti vienas kito poveikį.
Be to, socialiniai ir ekonominiai veiksniai atliko reikšmingą vaidmenį. Žemos pajamos, ribotas prieinamumas prie šviežių produktų ir didesnė priklausomybė nuo supakuotų, pigesnių sprendimų dažnai sutampa su aukštesne UAMP suvartojimo dalimi ir padidėjusiais hs-CRP rodikliais. Tai parodo, kad rizika nėra vien tik individualus pasirinkimas, bet ir aplinkos bei prieinamumo funkcija.
Mechanizmai ir prisidedantys veiksniai
Ultra-apdoroti maisto produktai sukurti ilgesnei galiojimo trukmei, intensyviam skoniui ir lengvesniam persivalgymui. Jie dažniausiai turi daug rafinuotų angliavandenių, pridėtinio cukraus, nesveikų riebalų ir natrio, tuo tarpu trūksta skaidulų, mikroelementų ir fitochemikalų, būdingų visaverčiams produktams. Be to, šie maisto produktai dažnai turi priedų, skonių stipriklių ir naujų ingredientų, kurių tradicinėse dietose beveik nebuvo.
Yra keli biologiniai keliai, per kuriuos UAMP gali skatinti uždegimą: greiti gliukozės ir lipidų šuoliai po valgymo, žarnyno mikrobiotos pokyčiai dėl maža skaidulų turinčių formulių, uždegimą skatinantys maisto priedai (pvz., tam tikri emulsikliai ar konservantai) ir metabolinis stresas dėl perteklinio kalorijų kiekio. Laikui bėgant šie procesai gali didinti sisteminius žymenis, tokius kaip hs-CRP, ir skatinti kardiometabolinių ligų vystymąsi.
Taip pat verta paminėti oksidacinį stresą ir endoplazminio tinklo disfunkciją kaip galimus mechanizmus, susijusius su prasta mitybos kokybe. Kai ląstelės susiduria su nuolatiniu pertekliniu energijos tiekimu ir prasta maistine verte, metabolinės reguliacijos procesai pažeidžiami, o tai gali sukelti lėtines uždegimines signalizacijas. Žarnyno barjero pažeidimas ir lipopolisacharidų (LPS) pralaidumas kraujyje taip pat minimas kaip potencialus mechanizmas jungiantis prastą dietą su sisteminiu uždegimu.
Visuomenės sveikatos pasekmės ir tabako analogija
Tyrimo autoriai atsargiai palygina UAMP plitimą su istoriniu tabako vartojimo augimu. Reikėjo dešimtmečių tyrimų, visuomenės sveikatos kampanijų ir politinių sprendimų, kad būtų sumažintas rūkymas, nepaisant stipraus pramonės pasipriešinimo. Mokslininkai siūlo, kad panašiai koordinuota veikla — geresnis ženklinimas, žalingų priedų mažinimas, politikos sprendimai, skatinantys visaverčių produktų įtraukimą į mokyklų ir socialines programas — gali būti būtina siekiant sumažinti UAMP vartojimą ir ilgalaikes jo pasekmes.
Svarbu pažymėti, kad prieinamumas ir kaina lemia pasirinkimus. Daugelis bendruomenių susiduria su kliūtimis įsigyti prieinamų, aukštos kokybės visaverčių produktų, todėl bet koks veiksmingas sprendimas turi vienyti švietimą su struktūrinėmis priemonėmis, gerinančiomis maisto aplinką. Struktūrinės priemonės gali apimti subsidijas šviežiems produktams, viešųjų pirkimų taisyklių keitimą, mokesčius arba apribojimus tam tikroms reklamos praktikoms bei priedų naudojimui.
Be to, viešosios sveikatos strategijos turėtų būti orientuotos į pažeidžiamas grupes, kuriose UAMP vartojimas yra didesnis dėl socioekonominių priežasčių. Integruoti sprendimai, apimantys mokyklų maitinimą, maisto pagalbos programas ir vietines maisto iniciatyvas, gali sumažinti nelygybę ir pagerinti mitybos kokybę plačiau.
Ekspertų įžvalgos
„Ryšys tarp ultra-apdorotų maisto produktų ir sisteminio uždegimo tampa vis sunkiau ignoruoti,“ sako epidemiologė Dr. Maya L. Grant, tyrinėjanti mitybą ir lėtines ligas. „Vienas tyrimas negarantuoja priežastinio ryšio, tačiau nuoseklūs asociacijos modeliai dideliuose, reprezentatyviuose imtyse rodo, kad šie produktai prisideda prie biologinių kelių, didinančių ligų riziką. Klinikinėje praktikoje gydytojai gali pradėti aptarinėti pacientų mitybos modelius ir remti politiką, kuri padarytų sveikesnius pasirinkimus labiau prieinamus.“
Dr. Grant priduria: „Mažinant UAMP suvartojimą ir didinant visaverčių produktų — vaisių, daržovių, ankštinių kultūrų, pilnagrūdžių — dalį, galima sumažinti metabolinį stresą ir per laiką sumažinti uždegiminių žymenų, tokių kaip hs-CRP, lygį.“
Tyrimas sustiprina paprastą visuomenės sveikatos žinutę, uždengtą sudėtinga biologija: tai, ką mes valgome, svarbu ne tik kalorijų ir svorio prasme, bet ir dėl lėtinių, nematomų procesų, kurie lemia daugeliui dažnų ir pavojingų ligų. Kol mokslininkai ir politikai toliau vertins ilgalaikius ultra-apdorotų dietų padarinius, gydytojai ir vartotojai gali naudotis prieinamais biomarkeriais ir mitybos rekomendacijomis priimdami labiau informuotus sprendimus.
Praktiniai žingsniai, kuriuos gali apsvarstyti žmonės ir bendruomenės: reguliariai įvertinti mitybos įpročius, mažinti supakuotų ir labai perdirbtų produktų vartojimą, didinti skaidulų ir mikroelementų turinčių maisto produktų kiekį, remti vietines iniciatyvas, gerinančias prieigą prie šviežių produktų, ir skatinti politinius sprendimus, kurie skatina maisto sistemų sveikatą bei lygybę. Tokie žingsniai gali padėti sumažinti uždegiminį krūvį populiacijoje ir palengvinti ilgalaikę visuomenės sveikatos naštą.
Šaltinis: scitechdaily
Palikite komentarą