7 Minutės
Narkotikas nuo Alzheimerio rodo potencialą pagerinti socialinį elgesį daliai vaikų su ASD
Vaistas, iš pradžių sukurtas sulėtinti kognityvinį nuosmukį sergant Alzheimerio liga — memantinas — gali pagerinti socialinę komunikaciją ir įsitraukimą konkrėtai apibrėžtai vaikų su autizmo spektro sutrikimu (ASD) pogrupei. Naujas atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas, kurio vadovai yra Masačūsetso Bendrosios Ligonsinės ir Harvardo universiteto mokslininkai, parodė skatinančius signalus, kai vaistas buvo skiriamas didesnėmis dozėmis ir tikslingai pasirinktoms pacientų grupėms pagal smegenų cheminius rodiklius.
Cingulinės žievės vieta žmogaus smegenyse. (Overbye ir kt., Dev. Cog. Neuro., 2019)
Tyrimo dizainas ir pagrindiniai rezultatai
Tyrime dalyvavo 33 vaikai ir paaugliai, kurių amžius buvo nuo 8 iki 17 metų, ir kurie neturėjo intelekto sutrikimų. Dalyviai buvo atsitiktinai paskirstyti gauti 20 mg memantino per parą arba placebą 12 savaičių laikotarpiu. Bendruoju vaizdu visos imties rezultatai neparodė vienareikšmiškos naudos — tai sutampa su ankstesniais tyrimais — tačiau aiškesnė nauda išryškėjo, kai tyrėjai suskirstė dalyvius pagal glutamato koncentracijas socialiai svarbioje smegenų zonoje, vadinamoje pregenualine priekinė cinguline žieve (pgACC).
Maždaug pusė dalyvių turėjo padidėjusį glutamato lygį pgACC regione. Šioje pogrupyje globėjai pranešė apie statistiškai reikšmingus ir klinikiniu požiūriu svarbius pagerėjimus kalbos bendravimo, tarpasmeninių santykių ir socialinio įsitraukimo srityse, palyginti su placebu. Tuo tarpu vaikai, kurių pgACC glutamatas nebuvo padidėjęs, tokių pat reikšmingų pokyčių neparodė.
Tyrimo autoriai aiškiai pabrėžia, kad rezultatai yra preliminarūs: tyrimas buvo nedidelis apimties ir truko santykinai trumpą laiką. Dėl to būtini platesni, daugiau centrų apimantys ir ilgesnio stebėjimo laikotarpio tyrimai, kad būtų patvirtinta veiksmingumas, saugumas ir galimas ilgalaikis poveikis vaikams bei paaugliams.
Mokslinis pagrindas: glutamatas, pgACC ir memantinas
Glutamatas yra pagrindinis smegenų eksitacinis neurotransmiteris, būtinas mokymuisi, sinapsinei plastiškumui ir informacijos perdavimui. Tačiau per didelis glutamaterginis aktyvavimas gali sukelti ekscitozicitetą — procesą, kuriame neuronai patiria žalingą hiperaktyvumą, trikdantį normalią informacijų apdorojimo grandinę. Pregenualinė priekinė cingulinė žievė (pgACC) yra sritis, turtinga glutamato receptorių, kuri dalyvauja socialiniame pažinime, emocijų suvokime, motyvacijoje ir empatijoje — srityse, kurios dažnai būna sutrikusios autizmo spektro sutrikime.
Memantinas veikia kaip NMDA receptorių antagonistas: jis moduliuoja glutamato signalizaciją, sumažindamas patologinį receptorių peraktyvumą ir apsaugodamas neuronus nuo pernelyg didelės stimuliacijos. Neurodegeneracinėse ligose memantinas naudojamas siekiant sulėtinti simptomų progresavimą, slopindamas patologinį glutamaterginį aktyvumą. Naujojo tyrimo rezultatai rodo, kad panašus mechanizmas gali pagerinti socialinius simptomus vaikams, kurių pgACC glutamato koncentracijos yra padidėjusios — tarsi išjungiant dalį perteklinio triukšmo, leidžiant geriau apdoroti socialinę informaciją.
Smegenų glutamato lygiai tyrime buvo nustatyti naudojant neuromokslines vaizdines priemones, galinčias kiekybiškai įvertinti neurotransmiterių koncentracijas, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso spektroskopiją (MRS). Tokios technologijos leidžia atrinkti pacientų pogrupį, kuriame biologinis žymuo — padidėjęs pgACC glutamatas — gali prognozuoti geresnį atsaką į memantino gydymą, o tai yra esminis žingsnis personalizuotos medicinos link.
Praktinės reikšmės ir tolimesni žingsniai
Šie atradimai išryškina kelis svarbius aspektus, aktualius klinikiniams tyrimams ir individualizuotai autizmo priežiūrai:
- Heterogeniškumas yra lemiamas: ASD apima labai įvairius biologinius profilius, todėl terapija, kuri yra veiksminga vienam pogrupiui, gali būti neveiksminga kitam. Ankstesni tyrimai, kurie traktavo ASD kaip vienodą grupę, galėjo nepastebėti pogrupiniams pacientams būdingų efektų.
- Biomarkeriais grįsta terapija: smegenų glutamato matavimas gali tapti įrankiu, leidžiančiu suasmeninti gydymą ir taip sumažinti nereikalingą vaisto poveikį vaikams, kuriems jis greičiausiai nebus efektyvus.
Tyrėjų komanda ragina vykdyti platesnius, daugelio centrų tyrimus su ilgesne stebėsena, plonesniais amžiaus intervalais ir kruopščiu saugumo stebėjimu. Reikalinga įtraukti platesnį demografinį spektrą, analizuoti galimus sąveikos veiksnius (pvz., kartu vartojamus vaistus, komorbidas elgesio sutrikimus) ir įvertinti funkcinius bei kokybės gyvenimo rodiklius. Jei rezultatai bus pakartoti, memantinas gali tapti vienu iš pasirinkimų vaikų su ASD, kuriems nustatomas padidėjęs pgACC glutamatas — tai leistų pagerinti socialinius rezultatus, tuo pat metu sumažinant nereikalingą vaisto skyrimą neatsako pacientams.
Be to, yra praktinių ir etinių klausimų, kuriuos reikia spręsti: kaip užtikrinti prieigą prie MRS ar kitų biomarkerius nustatančių priemonių klinikinėje aplinkoje, kokios yra ilgalaikio memantino poveikio vaikų vystymuisi galimos pasekmės ir kaip subalansuoti galimą naudą su rizika skiriant medikamentą augančiam organizmui. Ypatingai svarbu suformuoti griežtus saugumo protokolus, įtraukti genetinius ir aplinkos veiksnius į tyrimų planus ir bendradarbiauti su šeimomis priimant sprendimus dėl gydymo privalumų bei galimų šalutinių reiškinių.
Išsamesnės techninės pastabos
Techniniu požiūriu verta paaiškinti kelis aspektus, kurie gali būti aktualūs mokslininkams ir praktikams. Magnetinio rezonanso spektroskopija (MRS) leidžia matuoti tam tikrų metabolitų, įskaitant glutamatą ir glutaminą, koncentracijas mėginiuose, tačiau šios metodikos ribos apima erdvinį skiriamumą, signalo triukšmą ir interpretacijos sudėtingumą — pvz., skirtumas tarp glutamato ir glutamino signalų gali būti nevisiškai atskiriamas be specializuotų protokolų. Todėl siekiant patikimų biomarkerio reikšmių būtina standartizuoti MRS protokolus tarp centrų, nustatyti kokybės kontrolės kriterijus ir įvertinti metodikos pakartojamumą.
Kitas svarbus techninis aspektas — memantino farmakologija ir dozavimas vaikų populiacijoje. Nors suaugusiems memantinas dažniausiai toleruojamas gerai ir vartojamas fiksuotomis dozėmis, vaikų organizmo farmakokinetika gali skirtis. Todėl būtina atlikti saugumo ir dozavimo parinkties tyrimus, įvertinti galimas sąveikas su kitais vaistais ar papildomomis elgesio terapijomis ir stebėti ilgalaikį neuropsichologinį poveikį. Tyrimo metu pranešti nepageidaujami reiškiniai turi būti dokumentuoti ir analizuojami atskirai pagal amžiaus grupes bei biologinius žymenis.
Konkurencinė pozicija ir mokslo pranašumai
Šis tyrimas išsiskiria tuo, kad jis taiko biomarkeriais grįstą dizainą ir siekia identifikuoti konkretų biocheminį profilį, susijusį su geresniu atsaku į farmakoterapiją. Tokia strategija leidžia efektyviau nukreipti ribotus mokslinius išteklius ir greičiau identifikuoti tikruosius gydymo kandidatus. Palyginus su ankstesniais bandymais, kurie skyrė gydymą visai ASD populiacijai, čia pastebimas didesnis mechanistinis aiškumas — suprantama, kodėl tam tikri pacientai reagavo geriau, nes jų pgACC glutamatas buvo padidėjęs ir todėl jautresnis NMDA receptorių modulacijai.
Tai suteikia konkurencinį pranašumą ateities tyrimams: biomarkeriais pagrįsti tyrimai gali padėti sumažinti tyrimų heterogeniškumą, didinti statistinę galios efektyvumą ir sutrumpinti kelią nuo klinikinių duomenų iki taikomosios medicinos sprendimų. Jie taip pat atveria duris kombinuotoms strategijoms, kur farmacologinė intervencija derinama su elgesio terapijomis ar kognityvinėmis programomis siekiant sustiprinti socialinių įgūdžių pokyčius.
Išvados
Mažas, tikslingas klinikinis tyrimas rodo, kad memantinas gali pagerinti socialinę komunikaciją ir įsitraukimą vaikams su ASD, kuriems nustatytas padidėjęs glutamato kiekis pgACC. Šie rezultatai patvirtina biomarkeriais grįstų tyrimų svarbą autizmo spektro sutrikimo srityje ir pabrėžia šios diagnozės biologinę įvairovę. Vis dėlto reikia pabrėžti atsargų optimizmą: reikalingi didesni, ilgo laikotarpio tyrimai, standartizuotos biomarkerio matavimo procedūros ir kruopštus saugumo vertinimas prieš memantiną rekomenduojant kaip platesnės apimties gydymo galimybę vaikams su ASD.
Galiausiai klinikinei praktikai ir tėvams svarbu suprasti, kad nors rezultatai yra perspektyvūs, memantinas nėra universali terapija visiems vaikams su ASD — kol kas tai yra potenciali opcija specifiniam biologiniam pogrupiui, kuriam gali tikti NMDA receptorių modulacija. Ateities tyrimai turėtų išsiaiškinti, kokiems pacientams šis gydymo kelias suteikia didžiausią naudą ir kaip saugiai įtraukti tokius sprendimus į kasdienę klinikinę praktiką.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą