8 Minutės
Burnos mikroorganizmai gali rodyti didesnę kasos vėžio riziką
Nauji epidemiologiniai duomenys rodo, kad tam tikros burnoje gyvenančių mikroorganizmų kombinacijos siejamos su žymiai padidėjusia kasos vėžio rizika. Tyrėjai, dirbę su dviem didelėmis JAV kohortomis, analizavo burnos plovimo mėginius ir sveikatos įrašus iš šimtų tūkstančių vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusiųjų, nustatydami bakterijų ir grybų žymes, kurios koreliuoja su stipriai padidėjusia tikimybe susirgti šiuo agresyviu vėžiu. Rezultatai patvirtina galimybę, kad burnos mikrobiomos profilavimas gali padėti ankstyvosios diagnostikos strategijoms ir prevencijai.
Tyrimo fono apžvalga ir kohortos
Kasa yra giliai pilvo ertmėje esantis organas, atsakingas už virškinimo fermentų ir hormonų, įskaitant insuliną, gamybą. Lyginant su daugeliu kitų vėžio formų, kasos vėžys pasitaiko rečiau, tačiau jo prognozė dažnai būna prasta: daugelyje aplinkų penkerių metų išgyvenamumas yra tik apie 13 proc., nes navikai dažnai nustatomi vėlyvoje stadijoje. Dėl to ankstyvų rizikos veiksnių ir biologinių žymenų identifikavimas yra svarbi visuomenės sveikatos užduotis.
Siekiant ištirti, ar burnos mikroorganizmai siejasi su kasos vėžiu, Niujorko universiteto ir partnerių tyrėjai analizavo burnos plovimo mėginius ir ilgalaikius sveikatos duomenis, surinktus per Prostate, Lung, Colorectal, and Ovarian (PLCO) vėžio atrankos tyrimą bei American Cancer Society Cancer Prevention Study-II Nutrition Cohort (CPS-II). Kartu šios studijos suteikė burnos mėginių ir stebėsenos duomenų daugiau nei 300 000 suaugusiųjų, daugiausia 50–70 metų amžiaus.
Šiame sujungtame duomenų rinkinyje maždaug 445 dalyviai vėliau susirgo kasos vėžiu. Tyrėjai šiuos atvejus priderino su lygiu skaičiumi sveikų kontrolinių asmenų, kad galėtų palyginti mikrobinę sudėtį tarp grupių. Naudodami plataus masto bakterijų skenavimą ir grybų profiliavimą burnos plovimuose, jie vertino ryšius tarp konkrečių rūšių ir vėlesnių vėžio diagnozių.
Pagrindinės mikrobinės asociacijos ir galimi mechanizmai
Analizė identifikavo maždaug 27 burnos mikrobus, kurie, vertinami kartu, siejosi su daugiau nei triskart padidėjusia kasos vėžio rizika. Keletas taksonų išsiskyrė: periodonto patogenas Porphyromonas gingivalis, Eubacterium nodatum, Parvimonas micra ir dažnai ant odos bei žarnyno randama grybelinė rūšis Candida tropicalis buvo tarp rūšių, susijusių su didesne rizika. Priešingai, kai kurios kitos bakterijų ir grybų rūšys buvo susijusios su mažesne rizika, o tai rodo, kad svarbi yra visa burnos mikrobiomo bendruomenės sudėtis — ne tik pavienės rūšies buvimas — vertinant kasos vėžio polinkį.
Kaip burnos mikroorganizmai gali paveikti kasą? Vienas tikėtinas kelias yra translokacija: burnos mikroorganizmai arba jų molekuliniai produktai gali būti nuryjami su seilėmis ir pasiekti viršutinę virškinimo trakto dalį, kur jie gali kilti žemyn ar daryti sisteminį poveikį. Lėtinės burnos infekcijos ir disbiozė (mikrobiomos pusiausvyros sutrikimas) taip pat gali skatinti vietinę ir sisteminę uždegiminę reakciją, keisti imuninį atsaką ir gaminti metabolitus, darančius įtaką tolimoms audinių zonoms. Šie mechanizmai atitinka platesnį įrodymų spektrą, rodantį sąsajas tarp periodontito, tam tikrų infekcijų ir padidėjusios vėžio bei kitų lėtinių ligų rizikos.
Metodika ir analizės požiūris
Tyrėjai taikė didelio pralaidumo (high-throughput) sekoskaitą ir taksonominį profiliavimą burnos plovimo mėginiams, o vėliau atliko išsamų bakterijų ir grybų taksonų skenavimą, siekdami aptikti ryšius su būsima kasos vėžio incidencija. Byla-kontrolinė dizainas, įterptas į prospektyvias kohortas, sumažina atvirkštinio priežastingumo riziką — mikrobiniai profiliai buvo nustatyti dar prieš vėžio diagnozę — o priderinimas padėjo suvaldyti amžiaus, lyties ir kitų galimų konfounderių įtaką. Visgi autoriai pabrėžia, kad asociacija nereiškia priežastingumo: reikalingi papildomi tyrimai, norint nustatyti, ar identifikuoti mikroorganizmai aktyviai prisideda prie naviko formavimosi, ar tiesiog yra žymenys kitų vykstančių procesų.
Analitinėje dalyje buvo naudojami tiek rūšies lygmens identifikavimo metodai, tiek bendruomenių lygmens statistiniai modeliai, įvertinantys, kaip mikroorganizmų santykiai ir tarpusavio sąveikos gali koreliuoti su vėlesnėmis ligomis. Taip pat buvo atliekami jautrumo analizės variantai, atsižvelgiant į gyvenimo būdo veiksnius — rūkymą, mitybą, antibiotikų vartojimą — kurie gali paveikti mikrobiomą ir vėžio riziką. Šie papildomi vertinimai padėjo patvirtinti, kad kai kurios asociacijos išlieka nepriklausomos nuo dažniausiai pasitaikančių rizikos veiksnių.
Tai, ką reiškia atradimai atrankai ir prevencijai
Jei atradimai bus patvirtinti nepriklausomose populiacijose ir mechanistiniuose tyrimuose, burnos mikrobiomos žymenys galėtų padėti kurti naujus rizikos stratifikacijos ir atrankos metodus kasos vėžiui. Bakterijų ir grybų populiacijų profiliavimas rutininėse odontologinėse ar pirminės sveikatos priežiūros metu imtųse mėginiuose galėtų padėti atrasti asmenis, kuriems būtų tikslinga skirti specializuotą stebėseną, vaizdinimo tyrimus arba ankstyvą diagnostinį vertinimą.
Labiau nedelsiant pritaikoma sveikatos priežiūros žinia yra tokia: geros burnos higienos palaikymas ir periodonto ligų prevencija gali turėti naudą ne tik dantims, bet ir visam organizmui. „Vis labiau aišku, kad burnos sveikata siejasi su sistemine sveikata,“ sako Richard Hayes, vėžio epidemiologas, dalyvavęs tyrime. Jis ir kolegos pažymi, kad dantų valymas, siūlas ir reguliarūs vizitai pas odontologą gali sumažinti potencialiai kenksmingų burnos mikroorganizmų gausą ir su tuo susijusį uždegimą — nors reikia klinikinių tyrimų, kad būtų patvirtinta, ar tai tiesiogiai mažina vėžio riziką.
Apribojimai ir tolimesni žingsniai
Nors kohortos dydis ir prospektyvus dizainas sustiprina tyrimą, lieka keletas apribojimų. Mikrobiniai mėginiai buvo imami tik burnos plovimais, kurie užfiksuoja daugelį, bet ne visus burnos ertmės nišas; pavyzdžiui, subgingivalinės kišenės, liežuvio paviršius ar tonsilių sritys gali turėti specifines bendruomenes, ne visada atspindimas plovimuose. Taip pat microbiomos sudėtis kinta per laiką, o mitybos įpročiai, vaistų vartojimas, rūkymas ir kiti elgesio veiksniai gali daryti didelę įtaką rezultatams.
Šiuo metu analizė sutelkė dėmesį į bakterijas ir grybelius, palikdama virusines bendruomenes (viromą) ir funkcinės prigimties mikrobių metabolitus daugiausia neištirtus. Tolesni tyrimai planuoja įtraukti virusų profiliavimą ir gilesnę funkcionaliąją metagenomiką, kad būtų aiškesni mechanizmai. Intervenciniai tyrimai — pavyzdžiui, atsitiktinių imčių tyrimai, tiriantys, ar intensyvi periodontinė priežiūra keičia cirkuliuojančius uždegimo žymenis arba mikrobinį profilį, susijusį su vėžio rizika — suteiktų stipresnius priežastinio ryšio įrodymus.
Klininės ir mokslinės pasekmės
Gydytojams ir mokslininkams šie rezultatai parodo kandidatais į tolimesnius laboratorinius ir epidemiologinius tyrimus tapusias mikrobinės rūšis. Laboratoriniai modeliai gali patikrinti, ar įtariamos bakterijos ir grybai skatina onkogenezės kelius kasos audiniuose, moduliuoja imuninį stebėjimą arba gamina pro-tumorogeninius metabolitus. Jei bus įrodyta, kad specifinės mikrobinės veiklos prisideda prie naviko atsiradimo, jos galėtų tapti prevencijos ar ankstyvo gydymo tikslais, pvz., taikiniu antimikrobiniu gydymu, probiotikais, atkuriant apsaugines burnos bendruomenes, arba vakcinomis prieš didelės rizikos patogenus.
Be to, ši žinia gali paskatinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą tarp odontologų, onkologų, mikrobiologų ir epidemiologų — siekiant sukurti integruotus diagnostikos srautus, kuriuose burnos sveikatos duomenys taptų reikšmingu papildomu rizikos vertinimo komponentu.
Eksperto įžvalga
„Burna nėra atskirta nuo likusio kūno — jos mikrobinė ekosistema komunikuoja su tolimais organais per imuninį signalus ir mikrobinės kilmės produktus,“ sako dr. Elena Morales, hipotetinė mikrobiomos tyrėja, turinti patirties šeimininko–mikrobo sąveikose. „Šie kohortų rezultatai yra svarbūs, nes jie nubrėžia testuojamas hipotezes: ar tam tikri burnos mikroorganizmai aktyviai skatina uždegimą ir kancerogenezę kasoje, ar jie yra patikimi ankstyvieji sisteminių pokyčių ženklai, atsirandantys prieš vėžio diagnozę? Longitudinalūs ir mechanistiniai tyrimai gali atskirti šias galimybes ir, tikimės, vesti prie praktinių atrankos priemonių.“
Praktiški patarimai visuomenei
Nors tyrimas neįrodo, kad prasta burnos higiena sukelia kasos vėžį, jis sustiprina pagrindą palaikyti burnos sveikatą kaip dalį platesnės prevencijos strategijos. Reguliarūs odontologiniai patikrinimai, veiksminga apnašų kontrolė, rūkymo nutraukimas ir lėtinių ligų, pavyzdžiui, diabeto, gerinimas — visos šios priemonės yra prasmingos ir gali turėti papildomų ilgalaikių naudų sveikatai. Žmonėms, turintiems šeimos anamnezę dėl kasos vėžio ar kitų rizikos veiksnių, patartina aptarti individualias atrankos galimybes su savo sveikatos priežiūros specialistais.
Išvados
Tyrimas, siejantis burnos mikrobiomos profilius su padidėjusia kasos vėžio rizika, prisideda prie augančio įrodymų kiekio, susiejusio burnos mikrobinę ekosistemą su sisteminėmis ligomis. Identifikavus bakterijų ir grybų rūšis, susijusias su didesne ir mažesne vėžio rizika, tyrėjai pateikė naujas kryptis ankstyvajai diagnostikai ir mechanistiniams tyrimams. Ateities darbus sudarys virusų profiliavimas, funkcionali metagenomika ir intervenciniai tyrimai, kurie bus lemiami nustatant, ar šie burnos mikroorganizmai yra priežastiniai veiksniai, žymenys ar abu vienu metu. Tuo tarpu gera burnos higiena išlieka mažos rizikos, tačiau potencialiai naudingas įprotis, galintis palaikyti bendrą sveikatą.
Šaltinis: sciencealert
Komentarai