NYU: skrandžio operacijos vs GLP-1 vaistai – palyginimas

NYU: skrandžio operacijos vs GLP-1 vaistai – palyginimas

0 Komentarai

5 Minutės

Tyrimo santrauka ir pagrindiniai rezultatai

Niujorko universiteto (NYU) tyrėjai palygino dvi įprastas bariatrinės chirurgijos procedūras — sleeve gastrectomy (skrandžio tūrio mažinimas) ir Roux-en-Y gastric bypass (skrandžio apylanka) — su pacientų, gydomų GLP-1 pagrindu veikiančiais vaistais, tokiais kaip semaglutidas (rinkoje žinomas kaip Ozempic diabetui ir Wegovy svorio metimui) ir tirzepatidas, rezultatais. Naudodami elektroninius sveikatos įrašus, mokslininkai suderino pacientus pagal amžių, kūno masės indeksą (KMI) ir pradinį gliukozės kontrolės lygį, kad palygintų dvejų metų svorio mažėjimo rezultatus realioje klinikinėje praktikoje.

Pagrindinis radinys buvo reikšmingas skirtumas vidutinėje svorio kitimo apimtyje: pacientai, kuriems atlikta bariatrinė operacija, per dvejus metus vidutiniškai neteko 25,7% kūno svorio, tuo tarpu gydyti GLP-1 receptorių agonistais prarado vidutiniškai 5,3% per tą patį laikotarpį. Šis skirtumas išliko ir trumpesniuose stebėjimo laikotarpiuose — operacija nuosekliai užtikrino didesnį ir ilgiau išliekantį svorio mažėjimą.

Mechanizmai, atitikimas gydymui ir klinikinis kontekstas

GLP-1 receptorių agonistai, tokie kaip semaglutidas, imituoja endogeninį gliukagono tipo peptidą-1 hormoną, mažina apetitą ir lėtina skrandžio ištuštinimą — fiziologinius efektus, kurie skatina svorio mažėjimą ir geresnę gliukozės kontrolę. Tirzepatidas veikia tiek GLP-1, tiek glikozės priklausomos insulinotropinės polipeptido (GIP) receptorius ir klinikiniuose tyrimuose parodė stiprų poveikį.

Bariatrinės procedūros sukelia tvarius anatominius ir metabolinius pokyčius: skrandžio tūrio mažinimas sumažina skrandžio talpą ir keičia žarnyno hormonų signalizaciją, o skrandžio apylanka peradresuoja maisto judėjimą ir sustiprina hormoninius pokyčius, kurie slopina apetitą ir gerina insulinui jautrumą. Šie anatominiai pokyčiai yra nuolatiniai ir padeda paaiškinti didesnį, ilgiau išliekantį svorio mažėjimą, palyginti su farmakoterapija.

Gydymosi laikymasis išryškėjo kaip svarbus veiksnys. NYU komanda pažymėjo, kad realioje praktikoje GLP-1 vartotojai dažnai nutraukia terapiją — tyrime cituojami įverčiai rodo, kad iki 70% gali nutraukti per pirmuosius metus — taip sumažindami realų veiksmingumą žemiau 15–21% svorio mažėjimo, nurodytų kontroliuotuose klinikiniuose tyrimuose. NYU chirurgijos rezidentas Avery Brown išryškino šią spragą: "Klinikiniai tyrimai rodo 15–21% svorio netekimą vartojant GLP-1, tačiau šis tyrimas rodo, kad realiame pasaulyje svorio mažėjimas yra gerokai mažesnis net ir pacientams, turintiems aktyvias receptūras visiems metams."

Saugumas, nauda ir kompromisai

GLP-1 vaistai išlaiko reikšmingą naudą: pradžioje patvirtinti 2 tipo diabetui, šie medikamentai mažina gliukozės kiekį kraujyje ir stebimose studijose buvo susiję su širdies ir kraujagyslių rizikos mažėjimu bei tam tikrais vėžio rodikliais. NYU analizėje bariatrinė chirurgija taip pat pasiekė pranašesnę gliukozės kontrolę, palyginti su vien tik medikamentiniu gydymu.

Vis dėlto operacija turi procedūrų riziką, yra invazinė ir dažnai negrįžtama. Pooperacinė sėkmė priklauso nuo ilgalaikių mitybos ir gyvenimo būdo pokyčių, ir ne visi kandidatai renkasi arba yra tinkami operacijai. Priešingai, GLP-1 terapija yra mažiau invazinė, grįžtama ir sparčiai plintanti — receptų skaičius, kaip teigiama, padvigubėjo tarp 2022 ir 2023 metų — kas kelia klausimų dėl kainos, prieinamumo ir ilgalaikio gydymo laikymosi.

Tyrimas pripažino galimus šaltinius šališkumui: jį finansavo Amerikos metabolinės ir bariatrinės chirurgijos draugija (ASMBS), organizacija, kuri remia chirurgines intervencijas. Autoriai pabrėžia, kad rezultatai neišbraukia GLP-1 terapijų; vietoje to jie ragina aiškesnes gaires, kurioms pacientams labiau tiktų medikamentinis gydymas, o kuriems — chirurgija.

Ateities kryptys ir tyrimų prioritetai

Pagrindiniai tyrėjai ir klinikai pabrėžė tolimesnių veiksmų poreikį, susijusį su gydymo personalizavimu. Karan Chhabra, NYU Grossman medicinos mokyklos bariatrinės chirurgijos specialistas, teigė: "Būsimiuose tyrimuose sieksime nustatyti, ką sveikatos priežiūros teikėjai gali daryti optimizuodami GLP-1 rezultatus, nustatyti, kuriems pacientams geriau tinka bariatrinė chirurgija nei GLP-1 vaistai, ir įvertinti, kokį vaidmenį gydymo sėkmei turi paciento išlaidos." Ateities tyrimų prioritetai apima randomizuotus palyginimus, ilgesnį stebėjimą, kaštų efektyvumo analizes ir intervencijų, skirtų pagerinti gydymo laikymąsi, tyrimus.

Eksperto įžvalga

Dr. Elena Morales, klinikinė endokrinologė ir nutukimo tyrėja (fiktyvi), komentuoja: "NYU duomenys primena gydytojams, kad farmakologinis efektyvumas klinikiniuose tyrimuose ne visada persikelia į lygiavertį realaus pasaulio poveikį. Aptariant pasirinkimus su pacientais, turime atsižvelgti į svorio mažėjimo dydį ir tvarumą, gretutinių ligų naudą, pavyzdžiui, geresnę gliukozės kontrolę, paciento pageidavimus bei ilgalaikio gydymo laikymosi kliūtis — įskaitant kainą ir nepageidaujamus poveikius." Ši perspektyva pabrėžia individualizuoto gydymo plano reikalingumą, kuriame dalyvauja daugiadisciplinės komandos.

Išvados

NYU palyginimas rodo, kad bariatrinė chirurgija sukelia žymiai didesnį vidutinį svorio sumažėjimą nei GLP-1 vaistai rutininėje klinikinėje praktikoje per dvejų metų stebėjimą. GLP-1 medikamentai išlieka svarbia, mažiau invazine gydymo galimybe su metaboline nauda, tačiau realaus pasaulio gydymo laikymosi ir kaštų problemos riboja jų vidutinį efektyvumą, palyginti su chirurgija. Teisingo gydymo parinkimas kiekvienam pacientui reikalauja tolesnių tyrimų apie sėkmės prognozes, ilgalaikius rezultatus ir finansinę bei elgesio paramą, reikalingą gydymui palaikyti.

Šaltinis: mayoclinic

Komentarai

Palikite komentarą