Chroniška nemiga susijusi su didesne kognityvinio nuosmukio rizika — Mayo Clinic tyrimas

Chroniška nemiga susijusi su didesne kognityvinio nuosmukio rizika — Mayo Clinic tyrimas

0 Komentarai

5 Minutės

Tyrimo santrauka ir kontekstas

Didesnis observacinis tyrimas, kurį vadovavo Mayo Clinic ir paskelbė Neurology, rodo, kad vyresnio amžiaus asmenys, sergantys chroniška nemiga, turi žymiai didesnę tikimybę susirgti lengvu kognityviniu sutrikimu arba demencija. Tyrime chroniška nemiga apibrėžta kaip sunkumai miegant bent tris naktis per savaitę tris mėnesius ar ilgiau. Sureguliavus pagal amžių, kraujagyslių rizikos veiksnius, miego vaistus ir miego apnėją, chroniška nemiga buvo susijusi su 40% didesne kognityvinio sutrikimo rizika, palyginti su dalyviais be nemigos. Tyrėjai pabrėžia, kad tai yra asociacija, o ne priežastinis ryšys, tačiau duomenų stiprumas ir nuoseklumas rodo miego svarbą ilgalaikei smegenų sveikatai.

Metodai, dalyviai ir pagrindiniai radiniai

Kas buvo tirta

Analizė stebėjo 2 750 kognityviai sveikų suaugusių asmenų (vidutinis amžius apie 70 metų) maždaug 5,6 metų laikotarpiu. Reikaluose 16% dalyvių turėjo medicininiuose įrašuose užfiksuotą chroniškos nemigos diagnozę. Dalyviai kasmet atlikdavo kognityvinius testus, o kai kurie buvo tiriami neurovaizdais, siekiant įvertinti baltosios medžiagos hiperintensyvumus (WMHs) — MRT aptinkamus rajonus, dažnai susijusius su smulkiųjų kraujagyslių liga — ir amiloido nusėdimą, baltyminį požymį, siejamą su Alzheimerio liga.

Pagrindiniai rezultatai

Per stebėjimo laikotarpį 14% žmonių, turėjusių chronišką nemigą, išsivystė lengvas kognityvinis sutrikimas arba demencija, palyginti su 10% tų, kurie nemigo nepatyrė. Po statistinio sureguliavimo dėl kelių galimų kintamųjų chroniška nemiga išliko susijusi su 40% padidėjusia kognityvinio nuosmukio rizika — autoriai šią skirtį lygina su maždaug 3,5 metų paspartėjusiu smegenų senėjimu. Dalyviai, pranešę, kad per pastarąsias dvi savaites miegojo mažiau nei įprastai, turėjo žemesnius pradinius kognityvinius balus, atitinkančius maždaug ketverių papildomų metų senėjimą, ir parodė daugiau WMH bei didesnę amiloido apkrovą vaizduose. Priešingai, tie, kurie miegojo daugiau nei įprastai, linkę turėti mažiau WMH pradiniame tyrime.

Biologinis kontekstas ir pasekmės

Tyrime aptikti vaizdiniai signalai — tiek padidėjęs amiloido nusėdimas, tiek daugiau baltosios medžiagos hiperintensyvumų — rodo kelis kelius, kuriais sutrikdytas miegas galėtų būti susijęs su vėlesniu kognityviniu nuosmukiu. Amiloido plokštelės yra baltymų sankaupos, dažnai pastebimos Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenyse; baltosios medžiagos hiperintensyvumai atspindi smulkiųjų smegenų kraujagyslių pažeidimus, galinčius sutrikdyti atmintį ir mąstymo tinklus. Tyrimas taip pat parodė, kad APOE ε4 alelį turintys asmenys — gerai žinomas genetinis Alzheimerio rizikos veiksnys — patyrė ypač ryškius nuosmukius, kai buvo ir nemiga, kas rodo galimą sąveiką tarp genetinės pažeidžiamybės ir miego sutrikimo.

Dr. Diego Z. Carvalho iš Mayo Clinic, vienas tyrimo autorių, pažymėjo, kad „nemiga ne tik veikia, kaip jaučiatės kitą dieną — ji taip pat gali laikui bėgant paveikti smegenų sveikatą.“ Tyrimo komanda pabrėžia, kad chroniškos nemigos gydymas gali turėti naudą ne tik trumpalaikei miego kokybei, bet ir prisidėti prie kognityvinio atsparumo išsaugojimo senstant.

Apribojimai ir praktinės išvados

Tai buvo observacinis kohortinis tyrimas, naudojęs medicininiuose įrašuose užfiksuotas nemigos diagnozes, kurios gali praleisti nediagnozuotas bylas arba nevisiškai atspindėti simptomų sunkumą ir trukmę. Rezultatai neįrodo, kad nemiga sukelia demenciją; gali būti atvirkštinė priežastingumo eiga (ankstyvi smegenų pokyčiai gali sutrikdyti miegą), o neįvertinti faktoriai taip pat galėjo paveikti rezultatus. Nepaisant to, asociacija su vaizdiniais žymenimis sustiprina biologinį tikroviškumą, kad chroniškas miego sutrikimas prisideda prie procesų, susijusių su Alzheimerio liga ir vaskuline kognityvine invalidumu.

Praktinės rekomendacijos gydytojams ir visuomenei apima prioritetą nustatant ir taikant įrodymais pagrįstus chroniškos nemigos gydymo metodus — pavyzdžiui, kognityvinę-elgesio terapiją nemigai (CBT‑I) ir miego apnėjos vertinimą — kaip dalį visapusiškos strategijos smegenų sveikatai palaikyti. Gyvenimo būdo priemonės, gerinant miego higieną, gydant gretutinius miego sutrikimus ir mažinant kraujagyslių rizikos veiksnius, išlieka pagrindiniais prevencijos tikslais.

Eksperto įžvalga

„Kaip neurologė, besigilinanti į senėjimą ir miegą, man šie duomenys yra įtikinami, nes jie susieja pacientų pranešamus miego sutrikimus su objektyviais smegenų pokyčiais,“ sakė Dr. Laura Chen, miego medicinos specialistė (fiktyvi). „Net jei nemiga nėra vienintelė demencijos priežastis, gerinant poilsį ir atstatomąjį miegą galima nelikti prieštaringų rizikos mažinimo strategijų – tai mažos rizikos intervencija, kuri gali papildyti kitas priemones kognityvinei rizikai sumažinti.“

Išvados

Mayo Clinic analizė prideda prie augančio įrodymų prielaidų, kad chroniška nemiga siejama su paspartėjusiu smegenų senėjimu ir didesne lengvo kognityvinio sutrikimo bei demencijos rizika. Tyrimo vaizdiniai rodo, kad į procesus gali būti įtraukti tiek su amiloidu susiję mechanizmai, tiek smulkiųjų kraujagyslių pokyčiai, o genetinė rizika (APOE ε4) gali padidinti pažeidžiamumą. Nors priežastinis ryšys neįrodytas, rezultatai sustiprina klinikinę vertę laiku identifikuoti ir gydyti chronišką nemigą kaip dalį platesnių pastangų išlaikyti kognityvinę sveikatą per visą gyvenimą.

Šaltinis: sciencedaily

Komentarai

Palikite komentarą