5 Minutės
Santrauka ir pagrindinis radinys
Ilgalaikė Kalifornijos universiteto (Davis) analizė rodo, kad suaugusieji, kurie praneša apie stipresnį gyvenimo prasmės jausmą, turi maždaug 28 % mažesnę riziką susirgti kognityviniais sutrikimais, įskaitant lengvus kognityvinius sutrikimus ir demenciją. Straipsnis, paskelbtas The American Journal of Geriatric Psychiatry, stebėjo daugiau nei 13 000 žmonių, sulaukusių 45 metų ir daugiau, iki 15 metų ir atsižvelgė į tokius veiksnius kaip išsilavinimas, depresijos simptomai ir genetiniai rizikos veiksniai, pavyzdžiui, APOE4 alelis.
Tyrimas papildė vis didėjantį įrodymų kiekį, kad psichologinė gerovė yra svarbi sveiko senėjimo dalis. Mėlynosios zonos (Blue Zones), kur žmonės dažnai gyvena ilgai, nuo seno sieja gyvenimo prasmę su ilgaamžiškumu; nauji duomenys rodo, kad prasmė gali taip pat apsaugoti kognityvinę sveikatą.
Mokslinis pagrindas ir tyrimo dizainas
Autoriai naudojo duomenis iš Health and Retirement Study, nacionaliai reprezentatyvios kohortos, finansuojamos Nacionalinio senėjimo instituto. Visi dalyviai pradžioje turėjo normalią kognityvinę funkciją. Psichologinė gerovė buvo vertinta pagal septynių klausimų pogrupį, adaptuotą iš Ryff Measures of Psychological Well-Being. Respondentai vertino teiginius, tokius kaip 'I am an active person in carrying out the plans I set for myself' ir 'I have a sense of direction and purpose in my life', šešiabalėje skalėje nuo visiškai sutinku iki visiškai nesutinku. Balai buvo suvidurkinami ir sudarė prasmės indeksą nuo 1 iki 6 — didesni rodikliai reiškė didesnį prasmės jausmą.
Kognityvinė būsena buvo vertinama kas dveji metai naudojant patvirtintą telefoninį testavimą. Analizėje kontroliuota dėl amžiaus, išsilavinimo lygio, depresijos simptomų, rasinės ir etninės priklausomybės bei APOE4 geno varianto buvimo, kuris yra žinomas Alzheimerio ligos rizikos veiksnys.
Pagrindiniai rezultatai ir aiškinimas
Dalyviai, kurių prasmės balai buvo aukštesni, per stebėjimo laikotarpį turėjo maždaug 28 % mažesnę tikimybę susirgti kognityviniais sutrikimais. Apsauginė sąsaja pasireiškė skirtingose rasinėse ir etninėse grupėse ir išliko statistiškai reikšminga po to, kai buvo pakoreguota pagal išmatuotus konfunderius. Tyrėjai taip pat pastebėjo nedidelį kognityvinio nuosmukio vėlavimą tiems, kurių prasmė buvo didesnė — maždaug 1,4 mėnesio vėlavimas per aštuonerių metų stebėjimo laikotarpį, kai buvo atsižvelgta į amžių, išsilavinimą, depresijos simptomus ir genetinę riziką. Nors šis laiko vėlavimas yra mažas, palyginti su klinikiniais bandymais, skirtų ligą modifikuojančių vaistų, poveikis yra reikšmingas, nes gyvenimo prasmės stiprinimas yra mažai kainuojanti, mažai rizikinga ir keičiama per gyvenimo būdo ar psichosocialines intervencijas.
Savanoriai išlieka aktyvūs UC Davis arborete. Naujas tyrimas rodo, kad žmonės, kurie nurodė didesnį gyvenimo prasmės jausmą, maždaug 28 % rečiau susirgo kognityviniais sutrikimais. Tyrimas pabrėžia, kad psichologinė gerovė gali turėti svarbų vaidmenį sveikame senėjime. Autorių nuotr. UC Davis Health
Apsauginis poveikis dera su kognityvinio rezervo ir atsparumo teorijomis: psichologiniai ir socialiniai ištekliai gali padėti smegenims geriau toleruoti su amžiumi susijusią patologiją ir ilgiau išlaikyti funkcijas. Tyrimas nepatvirtina priežastinio ryšio, tačiau didelis imties dydis, kelių metų stebėjimas ir kontrolė dėl pagrindinių konfunderių stiprina nuomonę apie reikšmingą ryšį tarp prasmės ir kognityvumo.
Metodai, pastabos ir apribojimai
Tyrimo stiprybės — didelė, nacionaliai reprezentatyvi imtis ir ilgas stebėjimo laikotarpis. Apribojimai apima priklausymą nuo savarankiškai praneštų prasmės matavimų, išsamesnės informacijos trūkumą apie konkrečias veiklas, suteikusias dalyviams prasmę, ir stebimąjį dizainą, kuris negali galutinai nustatyti priežasties ir pasekmės. Telefoninė kognityvinė atranka yra praktiškas įrankis didelėms kohortoms, tačiau ji yra mažiau detali nei išsamios neuropsichologinės baterijos ar biomarkeriais grįsti diagnostiniai tyrimai.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad ankstesni darbai nurodo įvairius prasmės šaltinius, kartais vadinamus 'ikigai', įskaitant šeimą ir priežiūrą, tolesnį darbą ar savanorystę, dvasinę praktiką, asmeninius tikslus, pvz., pomėgius ir mokymąsi, bei kitų pagalbą per tarnybą ar advokaciją. Dabartinis tyrimas neišskyrė, kurie iš šių kelius labiausiai apsaugo.
Pasekmės ir tolesnės kryptys
Rezultatai rodo, kad psichologinė gerovė turėtų būti vertinama kartu su biologiniais ir gyvenimo būdo veiksniais mažinant demencijos riziką. Palyginti su farmakologinėmis intervencijomis, kurios gali būti brangios ir turėti nepageidaujamą poveikį, prasmės stiprinimo strategijos gali būti prieinama papildoma visuomenės sveikatos priemone. Ateities atsitiktinių imčių tyrimai galėtų patikrinti, ar intervencijos, skirtos padidinti gyvenimo prasmę, sulėtina kognityvinį nuosmukį ar sumažina demencijos atvejų skaičių, o mechanistiniai tyrimai galėtų tirti biologinius kelius, tokius kaip streso fiziologija, uždegimas, socialinis įsitraukimas ir smegenų jungtys.
Eksperto įžvalga
Dr. Maya R. Alvarez, daktaro laipsnį turinti gerontologė ir mokslo komunikatorė, pateikia tokią perspektyvą: 'Šis tyrimas pabrėžia proto ir smegenų sąveiką per visą gyvenimą. Prasmė veikia kasdienį elgesį — socialinį bendravimą, fizinį aktyvumą, miegą ir streso valdymą — o visa tai daro įtaką smegenų sveikatai. Nors reikėtų atsargiai vertinti priežastinius teiginius iš stebimųjų duomenų, visuomenės sveikatos vertė aiški: skatinti prasmingą įsitraukimą yra nebrangi ir mažai rizikinga strategija, galinti turėti kognityvinių privalumų.'
Praktiniai patarimai
Asmenims, norintiems ugdyti prasmę, įrodymais grįsti metodai apima struktūruotą savanorystę, mentorių vaidmenis, tikslų nustatymą ir įgūdžių mokymąsi, dalyvavimą dvasinėse ar bendruomeninėse grupėse bei santykių prioritetizavimą. Klinikai ir bendruomenės programos gali įtraukti prasmę vertinančius vertinimus ir intervencijas į įprastinę priežiūrą vidutinio amžiaus ir vyresnio amžiaus suaugusiesiems.
Išvados
UC Davis analizė sieja aukštesnį savarankiškai nurodytą gyvenimo prasmės lygį su žymiai mažesne vėlesnių kognityvinių sutrikimų rizika, atsižvelgus į daugelį demografinių, psichologinių ir genetinių veiksnių. Nors tyrimas yra stebimasis, rezultatai sustiprina psichologinės gerovės vaidmenį sveikame senėjime ir rodo, kad prasmės stiprinimas yra perspektyvi, mažai kainuojanti strategija, galinti palaikyti kognityvinį atsparumą. Reikalingi tolesni tyrimai, įskaitant intervencinius bandymus ir mechanistinius tyrimus, kad būtų nustatyta, ar prasmės didinimas gali priežastingai sumažinti demencijos riziką ir kokie būdai yra veiksmingiausi įvairių populiacijų atžvilgiu.
Šaltinis: scitechdaily
Komentarai