3 Minutės
Nauja paleogenominio pobūdžio tyrimų analizė, ištyrusi dantį iš Jerash, aiškiau apibrėžė ankstyvąją Yersinia pestis — bakterijos, atsakingos už istorines maro pandemijas — geografinę ir evoliucinę istoriją. Nors biologiniu aspektu ji skiriasi nuo SARS‑CoV‑2, abu patogenai pabrėžia vieną nuolatinę tiesą: didėjanti susisiekimo ir mobilumo apimtis pagreitina patogenų plitimą, o kai kurių mikroorganizmų visiškai panaikinti neįmanoma.
Mokslinis kontekstas: maras, evoliucija ir pandemijos rizika
Marą sukelia Yersinia pestis — bakterija, sukėlusi kelias dideles pandemijas, įskaitant Juodąją mirtį. Senovės DNR analizė (paleogenomika) iš archeologinių liekanų leidžia atkurti patogenų genomus ir sekti, kaip tam tikri štamai atsirado bei judėjo kartu su žmonių populiacijomis. Tokie tyrimai rodo, kad, kaip ir dauguma infekcinių agentų, maras toliau evoliucionuoja ir prisitaiko, išlaikydamas gebėjimą sukelti protrūkius nepaisant šiuolaikinių visuomenės sveikatos priemonių.
Tyrimų plėtra: nuo Jerash iki Lazaretto Vecchio
Remiantis Jerash radiniu, mokslininkai išplėtė lauko darbus į Veneciją, susitelkdami į Lazaretto Vecchio — specialiai įrengtą karantino salą ir vieną didžiausių žinomų maro laidojimo vietų. Pietų Floridos universitetas (USF) dabar saugo daugiau nei 1 200 mėginių, rasto šioje Juodosios mirties eros masinėje kapavietėje. Ši kolekcija sudaro išskirtinį duomenų rinkinį patogenų genomikos tyrimams, derinant genetinius duomenis su istorinėmis nuorodomis apie ankstyvąsias karantino praktikas ir miesto pažeidžiamumą.
Tyrimo tikslai ir metodai
Tarpdisciplininė komanda sujungia senovės DNR sekoskaitą, radiokarboninį datavimą ir istorinio pobūdžio epidemiologiją, kad įvertintų, kaip praeities visuomenės sveikatos intervencijos paveikė patogenų evoliuciją ir bendruomenių atsparumą. Lyginant genomus iš Jerash ir Venecijos galima nustatyti, ar specifiniai genetiniai pokyčiai koreliuoja su plitimo modeliais arba su išlikimu skirtingose miesto aplinkose.
Pagrindiniai atradimai ir pasekmės
Pirminiai rezultatai patvirtina, kad maras turi gilias istorines šaknis ir kai kuriose geografinėse srityse išlieka svarbi visuomenės sveikatos problema. Tyrimai parodo, kad suvaržymai ir karantinas gali sulėtinti perdavimą, tačiau nebūtinai sunaikinti infekcijos rezervuarus. Supratimas apie šias dinamikas padeda šiuolaikinėms sveikatos institucijoms kurti tikslesnę stebėseną ir efektyvesnes reagavimo strategijas zoonozinėms bei sugrįžtančioms infekcijoms.
Išvados
Jerash danties radinys kartu su Lazaretto Vecchio kolekcija apšviečia, kaip senoviniai protrūkiai formavo patogenų evoliuciją ir kaip žmonių mobilumas bei visuomenės sveikatos sprendimai veikia ligų riziką. Šie atradimai pabrėžia paleogenomikos, archeologijos ir sveikatos istorijos integracijos vertę, siekiant geriau pasirengti šiuolaikinėms pandemijos grėsmėms.
Šaltinis: scitechdaily
Komentarai