4 Minutės
Vienos provincijos stebimojo pobūdžio tyrimas per tris dešimtmečius Ontarijuje, Kanadoje, rodo nedidelį ryšį tarp kompiuterinės tomografijos (KT) prieš pastojimą ir šiek tiek padidėjusios nėštumo praradimo bei įgimtų anomalijų rizikos. Analizėje buvo peržiūrėta daugiau nei 5 milijonai nėštumų, todėl pateikiami svarbūs duomenys klinikams, pacientams ir sveikatos sistemoms, sveriančioms diagnostinę naudą prieš teorinę jonizuojančios spinduliuotės riziką.
Tyrimo dizainas ir pagrindiniai rezultatai
Tyrėjai peržiūrėjo sveikatos įrašus nuo 1992 iki 2023 m., apimančius 5 142 339 nėštumus, iš kurių 3 451 968 baigėsi gyvais gimimais. Nustatyti pacientai buvo sugrupuoti pagal priešpastojimo laikotarpiu atliktų KT skaičių ir palyginti su tais, kuriems KT nebuvo atlikta.
Pateikti pagrindiniai santykiniai ryšiai buvo:
- Nėštumo praradimas: +8% po vienos KT, +14% po dviejų KT ir +19% po trijų arba daugiau KT, palyginti su atvejais be prekoncepcinės KT.
- Įgimtos anomalijos: +6% po vienos KT, +11% po dviejų KT ir +15% po trijų arba daugiau KT.
Šie procentai nurodo santykinius padidėjimus. Pavyzdžiui, jeigu pradinė nėštumo praradimo rizika yra 10%, 19% santykinis padidėjimas pakeistų absoliučią riziką iki maždaug 11,9%.
Interpretacija, konfounderiai ir dozės svarstymai
Tai yra stebimojo pobūdžio tyrimas ir jis nustato koreliacijas, o ne priežastinius ryšius. Pacientai, kuriems atliekama KT, dažnai vertinami dėl reikšmingų klinikinių priežasčių – traumų, įtariamo naviko ar kitų sisteminių ligų – ir šios būklės pačios gali didinti nėštumo riziką. Diabetas, hipertenzija ar rūkymas yra dažnesni tarp kai kurių asmenų, kuriems atliekama KT, ir gali veikti kaip konfounderiai.
Tyrėjai taip pat analizavo, kurios kūno sritys buvo skenuotos. Įdomu, kad padidėjusios rizikos modelis buvo panašus galvos KT ir dubens KT atvejais. Kadangi dubens KT perduoda žymiai daugiau spinduliuotės reprodukcinėms organams nei galvos KT, toks radinys leidžia kelti prielaidą, kad vien spinduliuotės dozė nepaaiškina viso ryšio. Kaip pažymėjo išorės biomedicinos inžinierius, panašūs rizikos padidėjimai skirtingose skenavimo vietose stiprina galimybę, kad daugumą signalo lemia paciento bendroji sveikatos būklė, o ne vaizdinimo dozė.
Klinikinės reikšmės ir alternatyvos vaizdinimui
Atsargus klinikinis vertinimas išlieka esminis. Absoliutūs padidėjimai atskiram pacientui yra nedideli, tačiau sukauptas arba pakartotinis vaizdinimas gali būti reikšmingas visuomenės lygmeniu. Kai tik tai kliniškai tinkama, gydytojai turėtų pirmenybę teikti mažesnės ar nejonizuojančios spinduliuotės metodams – ultragarsu ir magnetinio rezonanso tomografijai (MRT) – ypač jaunesniems pacientams ir kai diagnostinis naudingumas yra panašus.
Tuo pačiu metu neatlikus vaizdinimo dėl reikšmingos būklės gali kilti kur kas didesnė rizika motinos ir vaisiaus sveikatai nei teorinė KT sukeliama spinduliuotės rizika. Sprendimai turėtų būti individualizuoti, subalansuojant diagnostinę būtinybę, alternatyvias metodikas ir laiką prieš planuojamą pastojimą. (Bethesda Naval Medical Center, Maryland, Hospital)
Tyrimo kontekstas ir publikacija
Tyrimas prisideda prie literatūros, nagrinėjančios medicininės radiacijos ilgalaikį poveikį populiacijai. Jis paskelbtas žurnale Annals of Internal Medicine ir stiprina ankstesnius raginimus riboti nereikalingą KT naudojimą, pripažįstant jos kritinę reikšmę ūmiems ir diagnostiniams atvejams.
Eksperto įžvalga
Dr. Lena Morales, įsivaizduojama motinos–vaisiaus medicinos specialistė: "Šis didelis administracinių duomenų tyrimas kelia svarbių klausimų visuomenės sveikatos politikai ir klinikinei praktikai, tačiau neturėtų atgrasyti nuo būtinų tyrimų. Individualiems pacientams prioritetas – diagnozuoti ir valdyti esamą būklę: naudoti ultragarsą arba MRT, kai tai kliniškai lygu, ir skirti KT tik tuomet, kai ji keičia neatidėliotinį gydymo planą. Kai atliekama KT, verta dokumentuoti informuotą diskusiją apie naudą ir riziką."
Išvados
30 metų provincijos mastu atlikta analizė Ontarijuje nustatė nedidelius santykinius nėštumo praradimo ir įgimtų anomalijų padidėjimus, susijusius su didesniu prekoncepcinių KT skaičiumi. Absoliutus pokytis daugumai asmenų yra nedidelis, o likęs konfoundingas – sveikatos būklės, paskatinusios vaizdinimą – tikriausiai prisideda reikšmingai. Gydytojai turėtų toliau stengtis sumažinti nereikalingą KT ekspoziciją, pirmenybę teikti nejonizuojančiam vaizdinimui, kai tai tinkama, ir prioritetizuoti diagnostinius sprendimus, saugančius motinos ir vaisiaus sveikatą.
Šaltinis: sciencealert
Komentarai