Barbadoso Siūlės Gyvatės Stebuklingas Atrastas: Mažiausios pasaulio gyvatės sugrįžimas

Neįprastas Atradimas: Barbadoso Siūlės Gyvatė Vėl Aptikta

Praėjus beveik dviem dešimtmečiams po to, kai buvo manyta, jog ji išnyko, pasaulio mažiausia gyvatė – Barbadoso siūlės gyvatė (Tetracheilostoma carlae) – vėl pastebėta gamtoje. Ši sunkiai aptinkama reptilija, kurią nesunku supainioti su slieku, neseniai buvo rasta vykdant ekologinį vertinimą, kurį inicijavo Barbadoso aplinkos ir nacionalinio grožio ministerija drauge su tarptautine gamtosaugos organizacija „Re:wild“.

Mokslinis Profilis: Barbadoso Siūlės Gyvatės Biologija

Užaugusi Barbadoso siūlės gyvatė tesiekia 8–10 centimetrų ilgio (3–4 colių) – tokio dydžio, kad beveik tilptų ant JAV ketvirčio monetos. Ši rūšis žavi savo itin liekna forma, subtiliu oranžiniu dryžiu per nugarą, šonuose įtaisytomis akimis ir išskirtine nosies žvynija. Kaip akloji gyvatė, ji didžiąją dalį gyvenimo praleidžia pasislėpusi po lapais ar akmenimis, naudodamasi maskuojančiu elgesiu.

Ministerijos atstovas projektų vadovas Connor Blades paaiškino: „Barbadoso siūlės gyvatės priklauso aklųjų gyvačių šeimai, todėl jos labai slapukės. Panašu, kad yra itin retos – nuo 1889 metų jų fiksuota vos keletas, tad nedaug kam teko jas matyti.“

Atradimo Pastangos Ir Mokslinis Patvirtinimas

Atrankos darbus vainikavo daugiau nei metus trukusios kruopščios paieškos centrinėse Barbadoso miškuose. Blades kartu su Justin Springer iš „Re:wild“ apžiūrėjo kiekvieną akmenį, šaknis, kol pagaliau rado gyvatę po medžiu. „Kai ilgai ieškai ir nieko nerandi, net nustembi, kai pavyksta – sunku patikėti. Toks buvo ir mano jausmas. Bijai iš anksto džiaugtis“, – dalijosi Springer.

Radus gyvatę, ji perkelta į Vest Indijos universitetą atidžiai analizei – mat ši rūšis labai panaši į invazinę Brahminio akląją gyvatę. Atlikus išsamius mikroskopinius tyrimus, gyvatės tapatybė buvo patvirtinta ir individas saugiai paleistas atgal į gamtą.

Grėsmės: Buveinės Nyksmas ir Gamtosaugos Iššūkiai

Barbadoso natūralūs miškai per šimtmečius buvo beveik visiškai sunaikinti – išliko tik 2 proc. pirminio miško, likusi dalis paversta žemės ūkiui. Barbadoso siūlės gyvatė tampa itin pažeidžiama: jos slaptingas gyvenimo būdas, nedidelė populiacija ir lėta dauginimosi strategija (patelės išperina vos vieną kiaušinį per vadą) – visa tai didina išnykimo riziką. Tuo tarpu Brahaminio akloji gyvatė dauginasi besėkliu būdu ir sparčiai plinta, todėl kelia papildomą konkurenciją vietinei rūšiai.

Springer pabrėžė gamtosaugos svarbą: „Siūlės gyvatės radimas primena, kad Barbadoso miškai – išskirtiniai ir būtina juos saugoti. Tai svarbu ne tik šiai gyvatei, bet ir kitoms rūšims, augalams, gyvūnams bei salos paveldui.“

Išvada

Stulbinantis Barbadoso siūlės gyvatės aptikimas atskleidžia ne tik Žemės biologinės įvairovės paslaptis, bet ir skatina skubiai saugoti Karibų ekosistemas. Kaip viena rečiausių ir mažiausių pasaulio roplių, ši rūšis išsilaikys tik tęsiant aktyvią gamtosaugą ir šviečiant visuomenę. Ši istorija įkvepia tolimesniems zoologiniams tyrimams ir paryškina, koks trapus yra salų gamtinių sistemų balansas.