8 Minutės
Darbas iš namų tapo kasdiene šiuolaikinio darbo realybe Australijoje — tačiau ar jis gerina psichinę sveikatą ir kam tai labiausiai naudinga? Naujas ilgalaikis daugiau nei 16 000 Australijos darbuotojų duomenų analizės tyrimas atskleidžia, kaip skirtingai veikia keliavimas į darbą ir namų darbo tvarka, ir aiškiai parodo skirtumus pagal lytį.
Sekant dvejus dešimtmečius: darbas ir gerovė
Tyrėjai pasinaudojo 20 metų duomenų rinkiniu iš Household, Income and Labour Dynamics in Australia (HILDA) apklausos, sekdami daugiau nei 16 000 darbuotojų laikui bėgant. Svarbu pažymėti, kad tyrime nebuvo įtraukti dveji pandemijos metai (2020–2021), siekiant išvengti COVID sukeliamų laikinių šokų supainiojimo su tipiška darbo iš namų ar keliavimo į darbą įtaka.
Ilgalaikė (longitudinal) analizė yra šio darbo stiprioji pusė. Stebint tuos pačius asmenis per metus, tyrėjai galėjo susieti psichinės sveikatos pokyčius su pokyčiais keliavimo trukmėje ir darbo vietos pasirinkimu, statistiškai kontroliuodami reikšmingus gyvenimo įvykius – darbo pokyčius, gimdymą, persikraustymus ir pan. Kitais žodžiais tariant, modeliai buvo sukurti taip, kad izoliuotų psichinės sveikatos signalus, kurie kyla būtent dėl keliavimo į darbą modelių ir darbo iš namų susitarimų.
Tyrime naudoti tokie statistiniai metodai kaip fiksuotų efektų modeliai, kurie leidžia atskirti individualius nuolatinio pobūdžio skirtumus, taip pat papildomi kontrolės kintamieji, apimantys amžių, užimtumo sektorių, šeimyninę padėtį ir pajamas. Dėl to rezultatai yra patikimesni, nes sumažina išorinių veiksnių įtaką pagrindiniams ryšiams tarp darbo vietos, keliavimo ir psichinės sveikatos rodiklių.
laptop-keyboard.avif" width="1200" height="675">Dvidešimt metų duomenų leido tyrėjams analitiškai sekti darbą ir psichinę sveikatą daugiau nei 16 000 darbuotojų.
Ką atskleidė duomenys: skirtingas poveikis vyrams ir moterims
Pagrindinė išvada: darbas iš namų nevisiems veikia vienodai. Moterims aiškiausius psichinės sveikatos privalumus davė hibridinis darbas – daugiausiai darbo atliekama namuose, bet vieną ar dvi dienas per savaitę praleidžiama biure ar darbo vietoje. Šie privalumai buvo ypatingai reikšmingi moterims, kurios į tyrimą atėjo turėdamos prastesnę pradinę psichinę sveikatą; tokiai grupei hibridinis režimas pagerino gerovę maždaug tiek, kiek 15 % namų ūkio pajamų padidėjimas.
Esminis pastebėjimas: šie privalumai nebuvo vien tik dėl sutaupomo laiko kelionei. Statistiniai modeliai atskirai įvertino keliavimo į darbą įtaką, todėl hibridinio darbo psichinės sveikatos pranašumas atspindi kitus teigiamus veiksnius – mažesnį darbo stresą, geresnį galimų šeimos įsipareigojimų valdymą ir didesnę kontrolę per darbo dieną. Tai reiškia, kad hibridinis darbas suteikia struktūrinių ir organizacinių privalumų, kurie veikia kaip psichinės sveikatos amortizatoriai.
Vyrų atveju modeliai atrodė kitokie. Ilgesnis keliavimas į darbą buvo susijęs su blogesne psichine sveikata – bet daugiausia tarp vyrų, kurie jau turėjo įtampą ar prastesnę pradinę psichinę sveikatą. Efektas buvo santykinai mažesnis: pridėjus 30 minučių vienos krypties kelionei vyrui, kurio psichinės sveikatos rodiklis yra netoli vidurkio, tai atitiko maždaug 2 % sumažėjimą įprastų namų ūkio pajamų poveikiu vertinant gerovę. Tuo tarpu pats darbo iš namų faktorius vyrams statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo – nepriklausomai nuo to, ar jie daugiausiai dirbo vietoje, daugiausiai namuose ar hibridiniu režimu.
Šie rezultatai pabrėžia, kad tiek darbo organizavimas, tiek kelionės į darbą veikia psichinę sveikatą per skirtingus mechanizmus, priklausomai nuo lyties, šeimyninės padėties, profesinių tinklų ir kasdienio rolės pasiskirstymo.
Kodėl hibridinis darbas gali labiau padėti moterims?
Yra kelios plausible socialinės ir elgsenos priežastys. Daugelio Australijos namų ūkių realybėje moterys vis dar atlieka neproporcingai didelę dalį kasdienių priežiūros ir buitinių darbų. Hibridinis darbas sumažina konfliktą tarp apmokamo darbo ir šių atsakomybių, todėl tai gali duoti matomą palengvėjimą psichinei sveikatai. Galimybė geriau suderinti darbo dienos struktūrą su vaikų priežiūra, gydytojo vizitais ar kitomis šeimos pareigomis mažina laiko spaudimą ir emocinį išsekimą.
Be to, moterys dažnai patiria didesnį darbo ir namų vaidmenų persidengimą ir rolės konfliktą; hibridinis režimas leidžia suformuoti aiškesnius ribas arba lanksčiau paskirstyti intensyvius užduočių laikotarpius, kas sumažina chronišką stresą. Taip pat galimas veiksnys – hibridinis darbo režimas suteikia daugiau galimybių susidaryti ergonomiškesnę darbo aplinką, o tai tiesiogiai veikia nuovargį, skausmą ir bendrą savijautą.
Vyrų socialiniai tinklai, vidutiniškai, vis dar labiau orientuoti į darbo vietą ir kolegų sąveikas. Jei biuras teikia ne tik produktyvumo, bet ir socialinio ryšio privalumus, tai gali sumažinti namų darbo teigiamą poveikį vyrų psichinei sveikatai. Kitaip tariant, vyrai gali gauti emocinę naudą iš tiesioginio bendravimo su kolegomis, kurią sunkiau kompensuoti nuotoliniu ar hibridiniu darbu.
Pilnas nuotolinis darbas prieš kartotinį ar hibridinį režimą
Tyrimas nerado patikimų psichinės sveikatos laimėjimų iš lengvo ar retoko darbo iš namų moterims, o įrodymai dėl pilno etato darbo tik namuose buvo prieštaringi – iš dalies todėl, kad mėginyje buvo mažiau moterų, dirbusių išskirtinai namuose. Tai reiškia, kad optimalus režimas daugeliui gali būti subalansuotas sprendimas: pakankamai laiko namuose streso mažinimui ir gyvenimo reikalų tvarkymui, bet taip pat tam tikras biuro dienų skaičius socialiniam kontaktui, bendradarbiavimui ir aiškiai atskirtai tarp darbo ir namų vaidmenų.
Praktiniu požiūriu, pilnas nuotolinis darbas gali būti naudingas tam tikroms profesinėms grupėms ar gyvenimo etapams (pvz., trumpalaikiam intensyviam projektui ar motinystės atostogoms artėjant), tačiau ilgalaikėje perspektyvoje daugelis darbuotojų gali pasinaudoti mišriu modeliu, kuris subalansuoja produktyvumą, socialinę paramą ir psichinę sveikatą.
Kam labiausiai aktualus keliavimo ir nuotolinio darbo jautrumas?
Viena nuosekli išvada – darbuotojai su prastesne pradinė psichine sveikata yra jautriausi tiek ilgam keliavimui, tiek darbo vietos pasirinkimui. Sumažintas keliavimo poreikis gali reikšmingai palengvinti vyrų, turinčių psichinės sveikatos sunkumų, būklę, tuo tarpu moterims hibridinis darbas atrodo reikšmingas svertas geresnei gerovei pasiekti. Darbuotojai su tvirtesne psichine sveikata vertina lankstumą, bet darbo vietos pasirinkimas turi mažesnį tiesioginį poveikį jų savijautai.
Tyrimas taip pat atkreipia dėmesį į papildomus moderuojančius veiksnius: šeimyninė padėtis (pvz., vieniši tėvai), vaikų amžius, darbo sektorius (sveikatos apsauga, švietimas, finansai ir kt.), darbo intensyvumas bei socialinė parama darbe. Šie kintamieji keičia tiek keliavimo, tiek nuotolinio darbo poveikį, todėl darbo politikos formuotojai ir įmonės turi vertinti skirtingas darbuotojų grupes kontekstualiai.
Praktinės išvados darbdaviams ir politikos formuotojams
- Darbdaviams: vertinkite lankstumą kaip sveikatos politiką, o ne tik kaip privalumą. Hibridiniai modeliai, jungiantys nuotolinį ir biuro laiką, daugeliui moterų atrodo efektyviausi psichinės sveikatos prasme. Įtraukite keliavimo laiką į darbo krūvio ir gerovės diskusijas, ir venkite griežtų visuotinų reikalavimų visiems grįžti į biurą. Apsvarstykite laikino grįžimo prie darbo vietos poreikį pagal darbo pobūdį, projektus ir individualias gerovės situacijas.
- Darbuotojams: atkreipkite dėmesį į savo asmeninius darbo ir keliavimo modelius. Jei susiduriate su psichinės sveikatos iššūkiais, prioritetu rinkitės aplinką, kurioje geriausiai susikaupiate, ir planuokite reikliausias užduotis tuo metu. Hibridinės sutartys gali būti strateginis įrankis, o ne vien tik patogumas. Aptarkite su vadovybe galimybes ir ribas, kurios padėtų sumažinti konfliktą tarp darbinių ir asmeninių vaidmenų.
- Politikos formuotojams: investuokite į transporto pajėgumus ir spūsčių mažinimą bei stiprinkite teisinį ir infrastruktūrinį pagrindą, leidžiantį lanksčias darbo formas. Visuomenės sveikata gerėja, kai keliavimo stresas ir prieiga prie psichinės sveikatos paslaugų yra integruoti į miesto ir regioninę politiką. Paramos paketai, kuriais remiami viešojo transporto plėtra ir darbo lankstumo skatinimas, gali turėti ilgalaikį poveikį gyventojų gerovei.
Eksperto įžvalga
'Longitudinaliniai duomenys, tokie kaip HILDA, suteikia retą galimybę sekti individualią gerovę laikui bėgant, o ne pasikliauti vienkartinėmis nuotraukomis,' sako dr. Emily Carter, profesinės sveikatos tyrėja ir darbo vietos gerovės konsultantė. 'Kas krinta į akis, tai heterogeniškumas: vieno dydžio visiems politika praleidžia tuos, kurie gauna didžiausią naudą. Kai kuriems darbuotojams, ypač moterims, derinančioms daugybę vaidmenų, hibridinis darbas gali būti transformuojantis.'
Dr. Carter priduria, kad hibridinio darbo privalumus sustiprina papildomos priemonės – geras vadovų mokymas, aiškios darbo pareigos ir prieiga prie psichinės sveikatos paramos. Organizacijos, kurios investuoja į vadybos gebėjimus atpažinti stresą, kuria palaikymo sistemas ir skatina psichinės sveikatos atvirumą, dažnai mato didesnį lankstumo poveikį darbuotojų gerovei.
Ką stebėti toliau
Ateities tyrimai turėtų nagrinėti, ar šios tendencijos išlieka skirtinguose sektoriuose ir kultūrose, ir kaip transporto infrastruktūros pokyčiai keičia pusiausvyrą tarp keliavimo streso ir darbo namuose. Svarbu išsiaiškinti mechanizmus – ar nauda kyla iš sumažėjusio vaidmenų konflikto, mažesnės ekspozicijos darbo vietos streso veiksniams, didesnės laiko kontrolės ar socialinės paramos pokyčių. Gilesnis mechanizmų supratimas padės darbdaviams ir miestams formuoti politiką, kuri pagerintų gyventojų psichinę sveikatą.
Taip pat svarbu stebėti ilgalaikes pasekmes – pavyzdžiui, kaip hibridinis darbas veikia karjeros trajektorijas, profesinį tinklų kūrimą ir įmonės kultūrą. Organizacijos turėtų rinktis duomenimis grįstą požiūrį ir reguliariai vertinti, kaip jų lankstumo politika veikia darbuotojų gerovę bei našumą.
Trumpai tariant: lankstumas svarbu, bet jis skiriasi priklausomai nuo žmogaus. Darbdaviai ir valdžios įstaigos, kurios pripažįsta šias niuansus, gali geriau palaikyti darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą, išlaikydami produktyvumą ir darbo kokybę.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą