9 Minutės
Norvegų tyrimas, publikuotas žurnale BMJ Mental Health, rodo, kad kasdienis trijų–keturių puodelių kavos vartojimas gali būti susijęs su lėtesniu ląstelių senėjimu tarp žmonių, sergančių sunkiais psichikos sutrikimais. Tyrėjai matavo telomerų ilgį — biologinio amžiaus žymeklį — ir nustatė J formos ryšį tarp kavos vartojimo kiekio ir ląstelių senėjimo rodiklių, kas kelia susidomėjimą mitybos ir gyvensenos poveikiu psichikos sveikatai bei biologiniam senėjimui.
What the study found and who was involved
Analizė remiasi 2007–2018 m. surinktais duomenimis iš 436 suaugusiųjų, įtrauktų į Norvegijoje vykdomą Thematically Organised Psychosis (TOP) studiją. Dalyvių grupėje buvo 259 asmenys, diagnozuoti šizofrenija, ir 177 asmenys, turintys afektinių sutrikimų (pvz., bipolinis sutrikimas arba sunki depresija su psichozės epizodais). Tyrėjai dalyvius sugrupavo pagal savarankiškai nurodytą kasdienį kavos suvartojimą: nevartojantys, 1–2 puodeliai, 3–4 puodeliai ir 5 ar daugiau puodelių per dieną.
Atlikus koregavimą pagal amžių, lytį, etninę kilmę, rūkymą, diagnostinę kategoriją ir gydymą, paaiškėjo, kad asmenys, geriantieji iki 3–4 puodelių kavos per dieną, turėjo ilgesnius leukocitų telomerus nei nevartoję kava. Vidutiniškai 3–4 puodelių grupės telomerų ilgis atitiko maždaug penkerių papildomų biologinių metų skirtumą, palyginti su nevartotojais. Tačiau toks ryšys išnyko asmenims, vartojusiems penkis ar daugiau puodelių per dieną, todėl bendra priklausomybė buvo J formos — vidutinės dozės galimai naudinga poveikio zona, o per didelis suvartojimas šį efektą neutralizavo.
Tyrime pateikti rezultatai buvo statistiškai koreguoti dėl pagrindinių žinomų confounderių, tačiau autoriai taip pat pabrėžia, kad ne visi potencialūs veiksniai buvo kontroliuojami. Nepaisant to, atradimas prideda įdomią dimensiją diskusijai apie gyvenimo būdo veiksnių įtaką biologiniam amžiui ir psichikos sveikatai.
Why telomeres matter for aging and mental health
Telomerai yra kartotinės DNR sekos, uždengiančios chromosomų galus ir saugančios genetinę informaciją nuo blokavimų ar pažeidimų — panašiai kaip plastikinės virvelių galai apsaugo batų raištelius nuo trupėjimo. Kiekvieną kartą ląstelei dalijantis telomerai natūraliai trumpėja; juos taip pat veikia oksidacinis stresas, uždegimas ir hormoniškai reguliuojamos atsako sistemų aktyvumas, pvz., hipotalamo–hipofizės–antinksčių (HPA) ašis.
Greitėjantis telomerų trumpėjimas buvo aprašytas asmenims, turintiems sunkių psichikos sutrikimų, o tai gali paaiškinti padidėjusią šių pacientų su amžiumi susijusių ligų (širdies ir kraujagyslių, metabolinių sutrikimų ir kt.) paplitimą. Psichikos ligos dažnai lydi ilgalaikis stresas, miego sutrikimai, nevienareikšmė mityba ir didesnis rūkymo paplitimas — visi šie veiksniai susiję su telomerų dinamika. Todėl telomerai naudojami kaip vienas iš molekulinių žymių, leidžiančių įvertinti biologinį, o ne tik kalendorinį amžių.
Telomerų tyrimai suteikia galimybę suprasti, kaip aplinka, elgsena ir medikamentai gali keisti organizmo senėjimo trajektoriją. Tai svarbu ne tik moksliniams tyrimams, bet ir praktikai: geresnis supratimas gali padėti kurti intervencijas, kurios mažina ilgalaikę sergamumą žmonių su psichikos ligomis grupėse.
Kadangi telomerai reaguoja į aplinkos ir gyvenimo būdo veiksnius, tyrėjai tiria, ar mityba, fizinis aktyvumas, rūkymo nutraukimas ir, šiame kontekste, kavos vartojimas gali moduliuoti biologinio senėjimo kelius. Šiame tyrime kava suvokiama kaip potencialiai moduliuojantis veiksnys, turintis antioksidacinių ir antiuždegiminių komponentų, tačiau jos poveikis gali priklausyti nuo dozės, kavos paruošimo būdo ir žmogaus individualių savybių.
Biological mechanisms: antioxidants, inflammation and limits
Kava yra cheminėmis medžiagomis turtingas gėrimas, kuriame aptinkami polifenoliai, chlorogeninės rūgštys, įvairūs fenoliniai junginiai ir alkaloidai, tarp kurių svarbiausias — kofeinas. Daugelis iš šių junginių turi antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, kurios teoriniu požiūriu gali apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio pažeidimo ir sumažinti lėtinių uždegiminių procesų intensyvumą — abi šios būsenos susijusios su spartesniu telomerų trumpėjimu.
Be to, kava veikia metabolinius kelius ir imuninę sistemą per daugelį mechanizmų: ji gali modifikuoti citokinų sekreciją, paveikti lipidų metabolizmą ir gliukozės reguliaciją, keisti žarnyno mikrobiomos sudėtį bei skatinti tam tikrų antioksidantų aktyvumą. Visa tai gali prisidėti prie lėtesnio biologinio senėjimo žymėjimo, įskaitant telomerų ilgio išsaugojimą.
Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į apribojimus ir galimus žalingus efektus. Aukštos kofeino dozės arba tam tikri intensyvaus skrudinimo proceso metu susidarantys junginiai (pvz., akrilamidas, tam tikri oksiduoti produktai) gali skatinti reaktyviųjų deguonies rūšių (ROS) susidarymą ir priešingai — padidinti oksidacinį stresą. Taip pat tam tikri metabolitai ir kofeino poveikis širdies ritmui, tulžies veiklai ar miegui gali būti nepageidaujami tam tikroms pacientų grupėms.
Pasaulio sveikatos institucijos ir didžiosios sveikatos agentūros (pvz., NHS Jungtinėje Karalystėje ir FDA JAV) paprastai rekomenduoja, kad suaugusieji išliktų po apie 400 mg kofeino per dieną riba — maždaug keturiems standartiniams filtro kavos puodeliams daugumai žmonių. Tačiau individuali tolerancija, vaistų sąveikos (ypač su antipsichotikais ar kitais psichotropiniais preparatais) ir konkrečios sveikatos būklės turi būti atsižvelgtos klinikiniu kontekste.
Study design, confounders and important caveats
Labai svarbu paminėti, kad tai yra stebimasis tyrimas: tokie tyrimai leidžia identifikuoti sąsajas, bet ne įrodyti tiesioginę priežastinę priklausomybę. Galimos paaiškinimo alternatyvos apima grįžtamumą (pvz., sveikesni, mažiau simptomų turintys asmenys linkę vartoti tam tikrą kiekį kavos), neregistruotus veiksnius ir matavimo paklaidas. Kai kurie reikšmingi parametrai nebuvo detaliai dokumentuoti: kavaų pupelių rūšis (arabika vs robusta), skrudinimo intensyvumas, paruošimo metodas (filtro, espresso, tirpi, prancūziškas presas), puodelio dydis, tikslus kofeino kiekis, vartojimo laikas per dieną ir kitų kofeino turinčių gėrimų įtaka.
Rūkymas — kuris tarp dalyvių buvo labai paplitęs (77%) — ypač komplikuoja interpretaciją, nes rūkymas keičia kofeino metabolizmą, dažnai koreliuoja su didesniu kavos vartojimu ir pats savaime siejamas su trumpesniais telomerais. Be to, psichiatriniams pacientams dažnai skiriami medikamentai (antipsichotikai, ličio preparatai, antidepresantai), kurie gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti oksidacinį stresą, metabolizmą ir gyvensenos pasirinkimus. Šie vaistai taip pat gali turėti farmakokinetinių sąveikų su kofeinu, keisdami jo koncentracijas kraujyje.
Telomerų ilgis šiame tyrime nustatytas cirkuliuojančiuose baltuosiuose kraujo kūneliuose (leukocituose), kas yra standartinis, bet netiesioginis ląstelių senėjimo žymuo. Leukocitų telomerai yra informatyvūs sisteminiam ir uždegiminiam atsakui vertinti, tačiau jie nebūtinai atspindi telomerų dinamiką kituose audiniuose (pvz., smegenyse, širdyje ar raumenyse). Todėl vienokio pobūdžio koreliacijos neatspindi visapusiško organizmo senėjimo vaizdo.
Public health perspective and practical takeaways
Šie rezultatai siūlo potencialiai nebrangų ir lengvai prieinamą elgesio veiksnį, kuris galėtų būti susijęs su lėtesniu ląstelių senėjimu populiacijoje, kurioje biologinis rizikos lygis dažnai yra padidėjęs. Vis dėlto sveikatos priežiūros specialistams ir visuomenės sveikatos politikos formuotojams reikėtų būti atsargiems interpretuojant rezultatus: teigiamas ryšys pasireiškė tik vidutinio kieko vartojimo grupėje (3–4 puodeliai), o aukštesnis suvartojimas nebedavė naudos.
Praktiniai patarimai pacientams ir specialistams turėtų būti individualizuoti ir apimti platesnę gyvenimo būdo strategiją: nuoseklus vaistų vartojimas ir gydymo laikymasis, rūkymo nutraukimas, subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, miego higiena bei streso valdymas išlieka kertinėmis priemonėmis mažinant ilgalaikes sveikatos rizikas. Kavos vartojimas gali būti integruotas kaip vienas iš gyvenimo būdo elementų, tačiau jis neturėtų užgožti kitų, gerai pagrįstų intervencijų.
Reikšmingas pasaulinis kavos suvartojimas (2021–2022 m. vertinamas apie 10,56 mlrd. kilogramų) reiškia, kad net ir nedidelės kavos poveikio korekcijos sveikatos žymekliams galėtų turėti plačias visuomenės sveikatos pasekmes. Tačiau prieš rekomenduojant didesnį kavos suvartojimą vertėtų įvertinti individualią toleranciją, galimas vaistų sąveikas, širdies ir kraujagyslių riziką, miego sutrikimų bei nerimo simptomų galimybę. Specifinės grupės, tokios kaip nėščios moterys, asmenys su nestabilia hipertenzija ar opiomis širdies ligomis, turėtų laikytis atitinkamų medicininių gairių dėl kofeino apribojimų.
Future research directions
Ateities tyrimų gairės turėtų būti nukreiptos į ilgos trukmės ir intervencinius dizainus, kurie leistų patikrinti, ar kavos vartojimo keitimas keičia telomerų dinamiką ir klinikinius rezultatus. Randomizuoti kontroliuojami tyrimai būtų idealūs, siekiant išvengti atvirų stebimųjų tyrimų šališkumo, tačiau juos sudėtinga atlikti dėl blinding'o, įvairių kavos paruošimo būdų ir individualios tolerancijos. Geras kompromisas — prospektyvios kohortos su detaliu gyvenimo būdo, mitybos ir biologinių žymių fiksavimu bei instrumentinių metodų (pvz., Mendelio randomizacijos) naudojimas pridėtinės priežastinių inferencijų gilinimui.
Tyrimai turėtų kruopščiai dokumentuoti kavos rūšis, skrudinimo laipsnį, paruošimo metodus, puodelio dydį, kofeino dozę ir vartojimo laiką. Taip pat naudinga įtraukti metabolomiką, mikrobiomos tyrimus ir uždegiminių žymenų analizę, norint susieti bioaktyvius junginius su molekuliniais keliais. Idealu būtų matuoti telomerų ilgį keliuose audiniuose ir panaudoti papildomus senėjimo žymenis (pvz., epigenetinį laikrodį, mitochondrijų funkciją), siekiant pilnesnio organizmo senėjimo vaizdo.
Galiausiai, mechanistiniai in vitro ir gyvūnų modelių tyrimai, kurie tiria polifenolių ir chlorogeninės rūgšties poveikį ląstelių signaliniams keliams, gali paaiškinti, kurie kavos komponentai yra efektyviausi. Tai leistų sukurti tikslesnes rekomendacijas arba išskirti naudingus komponentus, galinčius būti naudojami kaip farmakologinės arba nutracėtinės intervencijos dalis.
Expert Insight
„Šie rezultatai yra įdomūs, nes jie nurodo modifikuojamą gyvenimo būdo veiksnį, galintį paveikti ląstelių senėjimą jautrioje populiacijoje,“ sako dr. Emma Lawson, molekulinė psichiatrė Osle universitete. „Tačiau stebimieji duomenys turi savo ribas — mums reikalingi randomizuoti tyrimai, kurie kontroliuotų rūkymą, vaistus ir mitybą, prieš priimant klinikines rekomendacijas.“
„Kol kas,“ priduria dr. Lawson, „saikingumas yra prasmingas: daugumai suaugusiųjų trys–keturi kavos puodeliai per dieną atrodo saugūs ir gali turėti privalumų, tačiau asmeniniai veiksniai, tokie kaip miegas, nerimas ir širdies sveikata, turėtų padiktuoti galutinį sprendimą.“
Apskritai, tyrimas papildo didėjančią literatūrą apie kasdienius įpročius ir jų įtaką biologiniam senėjimui, tačiau palieka atvirus klausimus dėl priežastingumo, optimalios dozės ir molekulinių mechanizmų. Kol kas vidutinio dydžio kavos vartojimas išlieka plausibliu ir santykinai nedideliu rizikos veiksniu platesnėje strategijoje, skirtai gerinti ilgalaikę sveikatą žmonių su sunkiomis psichikos ligomis.
Šaltinis: scitechdaily
Palikite komentarą