7 Minutės
Pagalvokite apie jūsų vaikystės namų lentyną. Įsivaizduokite ją kaip mažą, ilgalaikę smegenų draudimo polisą. Pakankamai daug skaitykite, dažnai rašykite, išmokite kelias užsienio frazes – ir per dešimtmečius jūsų protas gali išlikti geresnės būklės, nei tikitės.
Rush University Medical Center mokslininkų komanda ėmėsi plataus tyrimo: beveik aštuonerius metus stebėjo 1 939 žmones ir atrado ryškų modelį. Tie, kurie pranešė apie didesnį gyvenimišką susidomėjimą žodžiais ir kalba, turėjo pastebimai mažesnę tikimybę susirgti Alzheimerio liga ar patirti lengvą kognityvinį sutrikimą. Antraštiniai skaičiai aiškūs – tyrimas rodo iki 38 proc. mažesnę Alzheimerio riziką ir 36 proc. mažesnę lengvojo kognityvinio sutrikimo riziką tiems, kurie gavo aukščiausius kognityvinio praturtinimo balus, palyginti su žemiausiai įvertintais.
Žmonėms su didesniais viso gyvenimo kognityvinio praturtinimo balais Alzheimerio pradžia vėluodavo.
Kaip tyrimas įvertino viso gyvenimo mokymąsi
Tyrėjai atliko paprastą ir tuo pačiu plačią analizę. Jie paprašė dalyvių prisiminti įpročius iš trijų gyvenimo etapų: vaikystės (12 metų), vidutinio amžiaus (40 metų) ir dabartinio vyresnio amžiaus. Klausimai apėmė praktines, žodžiais grindžiamas veiklas – knygų skaitymą, apsilankymus bibliotekose ir muziejuose, užsienio kalbų mokymąsi, net įprastinį žodynų naudojimą. Atsakymai buvo sujungti į bendrą praturtinimo indeksą, atspindintį nuolatinį intelektualinį įsitraukimą per dešimtmečius.
Visi dalyviai tyrimą pradėjo vidutiniškai būdami 80 metų amžiaus, ir jų kognityvinė sveikata buvo stebima naudojant standartinius klinikinius vertinimus. Lyginant rezultatus paaiškėjo, kad labiausiai „praturtinti" asmenys ne tik rečiau buvo diagnozuojami su demencija; vidutiniškai jų klinikinė liga prasidėdavo vėliau – maždaug 5 metais vėliau Alzheimerio atvejais ir apie 7 metais vėliau lengvojo kognityvinio sutrikimo atvejais. Tokia atidėja, iš visuomenės sveikatos perspektyvos, yra reikšminga: penkeri metai gali žymiai pakeisti gyvenimo kokybę, priežiūros poreikius ir sveikatos priežiūros išlaidas.
Tyrėjai taip pat ištyrė smegenų audinį iš dalyvių, kurie mirė tyrimo metu. Pastebėta mažiau Alzheimerio sukeliančių baltymų sankaupų tuose, kurie turėjo aukštesnius praturtinimo balus dar nuo vaikystės. Tai suteikia biologinį niuansą – nors ne įrodymą – kad ilgalaikis kognityvinis įsitraukimas gali keisti smegenų patologiją arba kurti atsparumą jai.
Metodologijoje svarbu pažymėti, kad praturtinimo indeksas sudaromas iš įvairių komponentų: formalusis išsilavinimas, laisvalaikio intelektualinė veikla, kultūrinės patirtys ir kalbinės praktikos. Tokio tipo sudėtiniai rodikliai leidžia užfiksuoti ne vieną bet visą elgesio modelį, kuris vyko visą gyvenimą – nuo ankstyvos vaikystės iki senyvo amžiaus.
Ką tai reiškia, ir ko tai nereiškia
Lengva skaityti šį tyrimą kaip aiškų priežasties ir pasekmės pasakojimą: daugiau skaitai, vengia demencijos. Tačiau autoriai yra atsargūs. Tai yra observacinis tyrimas, pagrįstas žmonių prisiminimais apie savo praeities elgesį, todėl jis negali įrodyti, kad vien tik skaitymas ar kalbų praktika užkerta kelią ligai. Smegenis formuoja daugybė veiksnių – miegas, fizinis aktyvumas, širdies ir kraujagyslių sveikata, genetika ir socialiniai veiksniai.
Vienas jautrus klausimas yra socioekonominis statusas (SES). Turtingesnės gyvenamosios vietos dažnai turi geresnes mokyklas ir lengvesnį priėjimą prie knygų bei muziejų, o tai gali paaiškinti aukštesnius praturtinimo balus. Tyrėjai tai nagrinėjo: nors SES rodė tam tikrus ryšius su vėlyvojo gyvenimo kognicija, praturtinimo indeksas vis tiek atspindėjo nuolatinį asmeninį įsitraukimą į intelektualinę veiklą, kuris nepriklauso vien tik nuo socioekonominių pranašumų. Trumpai tariant: prieinamumas yra svarbus, bet ir asmeniniai įpročiai, atrodo, turi reikšmės.
Mechanistiškai tyrimas susijęs su platesne sąvoka – kognityvine atsarga (cognitive reserve). Tai idėja, kad stimuliuojanti, sudėtinga protinė veikla sustiprina smegenų tinklus taip, kad jie gali toleruoti daugiau pažeidimų, kol pasireiškia klinikiniai simptomai. Galima tai palyginti su atsarginių kelių tinklu elektros sistemoje: kuo daugiau maršrutų, tuo ilgiau sistema gali veikti, kai dalys sugenda.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad kognityvinė atsarga nėra vien tik elgesio dekoracija – tai kompleksinis reiškinys, jungiantis sinaptinę plastikas, neuronų tinklų persitvarkymą ir, galbūt, lėtėjantį patologiškų baltymų poveikį. Kiti biologiniai mechanizmai, kuriuos verta paminėti, yra neurotrofiniai veiksniai (pavyzdžiui, BDNF), sinaptinis tankis ir hipokampo tūrio išlaikymas – visi jie gali būti susiję su mokymusi ir skaitymu bei turėti įtakos ilgalaikei kognityvinei sveikatai.
Be to, turi likti aišku: šie rezultatai nepakviečia užmiršti medicininės priežiūros ar genetinių rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, žmonėms su dideliais genetiniais rizikos žymenimis (tokiais kaip APOE ε4) skaitymas ar kalbų mokymasis nebūtinai visiškai atitolins ligą, tačiau gali prisidėti prie klinikinių simptomų vėlavimo ar lengvesnio ligos poveikio valdymo.
Galiausiai, nors šis tyrimas pabrėžia žodžių ir kalbos veiklų svarbą, kognityvinis praturtinimas gali įgyti per įvairias sritis: matematinius iššūkius, muzikos mokymąsi, meninę kūrybą ar techninių įgūdžių lavinimą. Vis dėlto, kalbinės veiklos turi tam tikrą pranašumą – jos sinchroniškai aktyvina atmintį, vykdomąsias funkcijas ir socialinę kogniciją.
Praktiniai patarimai ir rekomendacijos
Nors nereikia tapti poliglotu per naktį, nedideli ir nuoseklūs įpročiai gali turėti ilgalaikį poveikį. Štai keletas praktiškų patarimų, kuriuos remia tyrimo išvados ir kiti kognityvinės sveikatos tyrimai:
- Skaitykite reguliariai: nustatykite tikslą – pvz., 20–30 minučių per dieną. Svarbu pastovumas daugiau nei intensyvumas.
- Prisijunkite prie knygų klubo arba diskusijų grupės: socialinis elementas sustiprina pažinimo naudą.
- Mokykitės užsienio kalbos: net paprastos frazės ir periodiškas žodyno plėtimas skatina naujų neuroninių kelių formavimąsi.
- Naudokite vietines bibliotekas ir muziejus: tokios viešos erdvės teikia prieinamumą kultūrai ir žinioms.
- Išbandykite įvairias formų skaitymą: popierinės knygos, audioknygos ir skaitmeniniai tekstai veikia skirtingai – keiskite formatą, kad išliktumėte įsitraukę.
- Savanoriaukite veiklose, kurios reikalauja sudėtingos komunikacijos: mokymas, konsultavimas ar bendruomeninė veikla suteikia praktinę kalbos ir socialinės kognicijos praktiką.
Tokios įpročių kombinacijos, kartu su sveiku miegu, reguliaria fizine veikla ir subalansuota mityba, sudaro kelių frontų strategiją smegenų sveikatai palaikyti. Pavyzdžiui, reguliarus aerobinis aktyvumas didina kraujotaką ir gali sustiprinti sinaptinę plastikas, o miegas padeda konsoliduoti atmintį – visa tai sąveikauja su kognityvinio praturtinimo poveikiu.
Programos vyresnio amžiaus žmonėms taip pat gali būti naudingos: vietinės savivaldybės, bibliotekos ir ne pelno organizacijos gali organizuoti kalbų kursus, skaitymo grupes ir skaitmeninio raštingumo pamokas, skirtas padėti žmonėms įgyti ir palaikyti intelektualinį įsitraukimą per visą gyvenimą.
Ekspertų įžvalga
"Turėtume būti atsargūs prieš teikdami paprastus receptus, bet įrodymai susilieja: intelektualinis įsitraukimas yra reikšmingas," sako dr. Elena Marquez, kognityvinė neuromokslininkė, kuri nedalyvavo tyrime. "Kalbinės veiklos yra ypač galingos, nes jos vienu metu įtraukia atmintį, vykdomąsias funkcijas ir socialinę kogniciją. Kai skaitome ar mokomės kalbos, smegenys dirba keliais frontais – tai per dešimtmečius gali kurti atsparumą."
Marquez priduria pragmatišką pastabą: "Viešoji politika čia vaidina svarbų vaidmenį. Ankstyvojo ugdymo ir priėjimo prie bibliotekų plėtra nėra tik kultūrinis praturtinimas – tai prevencija. Investicijos į šiuos išteklius dabar gali sumažinti demencijos atvejų skaičių ateityje."
Rush University atliktas tyrimas, paskelbtas žurnale Neurology, sustiprina nuoseklų pasakojimą neuromoksluose: mūsų smegenys pelnosi iš jų naudojimo, ypač kai naudojimas kelia iššūkių kalbai, samprotavimui ir atminčiai nuosekliai per visą gyvenimą. Tai įkvepianti ir praktiška žinia. Kur bebūtumėte savo laiko juostoje, knygos paėmimas ar frazės išmokimas kitoje kalboje yra mažas, pasiekiamas veiksmas, galintis atnešti naudos po dešimtmečių.
Techniniu požiūriu verta paminėti, kad panašūs tyrimai koreliuoja su platesniais epigenetiniais ir molekuliniais duomenimis, rodančiais, jog aktyvus intelektualinis gyvenimas gali sąlygoti tam tikrus genų ekspresijos pokyčius, susijusius su sinaptine veikla ir neuroprotekcija. Nors daug kas dar liko neaišku, sąsaja tarp elgesio, smegenų struktūros ir funkcijos vis aiškėja.
Taip pat svarbu pabrėžti individualų pritaikymą: kiekvienas gali rasti sau tinkamiausias kalbines ar skaitymo veiklas – nuo kryžiažodžių ir vietinių istorijų skaitymo iki intensyvesnių akademinių tekstų ir kalbų kursų. Svarbiausia – nuoseklumas ir įsitraukimo įvairovė.
Taigi, ką perskaitysite šį vakarą?
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą