7 Minutės
Dauguma visuomenės sveikatos patarimų dėl alkoholio vartojimo orientuoti į ribas ir ilgalaikes rizikas. Tačiau ką darytų paprastas impulsyvus priminimas — sujungiant tiesų faktą su nedidele sekimo praktika — galėtų pakeisti žmonių kasdienius gėrimo įpročius?
Tyrėjai, dirbę su beveik 8 000 suaugusiųjų Australijoje, nustatė, kad kai aiški žinutė, siejanti alkoholį su vėžiu, buvo derinama su praktišku, lengvai įgyvendinamu veiksmu — skaičiuoti kiekvieną išgertą porciją — žmonės dažniau mažino vartojimą. Idėja paprasta: paaiškinti, kodėl mažinimas yra svarbus, ir suteikti konkretų būdą tai padaryti. Rezultatas nebuvo vien ketinimas, o matomas elgsenos pokytis per šešias savaites.
Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kasdieniškai, bet detalės yra svarbios. Tyrime pradžioje dalyvavo 7 995 žmonės, kurie užpildė pradinę apklausą. Po trijų savaičių 4 588 iš jų atsakė į antrą apklausą, o galutinėje, šeštos savaitės, bangos duomenys buvo gauti iš 2 687 dalyvių. Savanoriai buvo atsitiktinai priskirti skirtingoms žinutėms ir reklamoms. Kai kurie matė reklamą, kuri pabrėžė alkoholio ryšį su vėžiu. Kitiems buvo patarta nustatyti sau ribą ir jos laikytis. Vienas kombinacija išsiskyrė aiškiau nei kitos: reklama apie vėžio riziką, papildyta paprastu priminimu skaičiuoti gėrimus, duodavo geriausią rezultatą.
Kodėl skaičiavimas veikia? Maži, kartojami veiksmai naudingi todėl, kad jie paverčia abstrakčią riziką akimirksniu priimamu sprendimu. Gėrimo skaičiavimas — tiek mintyse, tiek naudojant programėlę arba užrašus — išmuša iš automatinio vartojimo režimo. Tai sukuria trintį, trumpą pauzę, leidžiančią žmogui užduoti sau klausimą: „Ar verta dar vienas?“ Tokiu būdu atsiranda laiko apmąstymui ir sąmoningam pasirinkimui. Viešosios sveikatos komanda, dalinai vadovaujama vartotojų psichologės Simone Pettigrew iš The George Institute for Global Health, suformulavo žinutę kaip informacinę ir elgesio skatinimo kombinaciją: pateikti svarbius sveikatos faktus ir pasiūlyti realistišką, nedaug pastangų reikalaujantį būdą veikti.
Alkoholis nėra vien socialinis „lubrikantas“. Jis susijęs su daugybe sveikatos problemų: įvairių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, kepenų bei virškinimo sutrikimais, taip pat didesne priešlaikinės mirties ir demencijos rizika. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad alkoholio vartojimas prisideda maždaug prie 7 procentų priešlaikinių mirčių pasaulyje. Tiek politikams, tiek sveikatos komunikatoriams iššūkis dvigubas: tiksliai perteikti mokslą ir sukurti intervencijas, kuriomis žmonės iš tikrųjų galėtų pasinaudoti. Svarbu kalbėti apie alkoholio riziką skaidriai, tačiau tuo pačiu — pateikti praktinius elgesio pakeitimo mechanizmus.
Tyrimo dizainas ir praktinės pasekmės
Tyrimo struktūra buvo pragmatiška, o ne klinikinė: vietoje laboratorinių matavimų mokslininkai rėmėsi savarankiškai deklaruotu elgesiu, surinktu per tris apklausas. Toks požiūris turi ribas — savipriežastinis duomenų rinkimas gali mažinti realų suvartojimą dėl atminties klaidų ar socialinio pageidautinumo efekto — bet jis taip pat atspindi, kaip veikia realios pasaulio visuomenės sveikatos kampanijos. Išbandytos skirtingos žinučių strategijos: informacinės skrajutės, ribos nustatymo priminimai, žinutės apie vėžio riziką, ir įvairūs elgesio skatinimo formatų deriniai. Iš jų tik žinutė „skaičiuokite gėrimus“ kartu su įspėjimu apie vėžio riziką davė statistiškai reikšmingą alkoholio vartojimo sumažėjimą per šešias savaites.
Kiti metodai, pavyzdžiui, prašymas iš anksto įsipareigoti dėl konkretaus suvartojimo skaičiaus, paskatino kai kuriuos žmones bandyti mažinti vartojimą, tačiau tai neparodė tokio vienareikšmiško efekto visuomenės imtyje kaip skaičiavimas, susijęs su informacine žinute. Pettigrew ir kolegos teigia, kad vien žinojimo skleidimas — kad alkoholis yra kancerogenas — nepakanka, jei tam nėra suteikta praktinė veikimo schema. Tyrimo pagrindinė išvada aiški: informacija + lengvai priimama praktika = geresni rezultatai nei vien informacija. Tai aktuali formulė ir kuriant prevencines programas, ir rengiant sveikatos komunikaciją internete ar tradicinėje žiniasklaidoje.
Tyrimo rezultatai taip pat suteikia svarbių įžvalgų apie elgesio ekonomikos principus ir „nudges“ (mažų paskatinimų) veiksmingumą. Skaičiavimas veikia kaip kognityvinė atmintinė ir savikontrolės įrankis: jis apjungia stebėjimą, įsipareigojimą ir momentinį grįžtamąjį ryšį. Tokiu būdu sudaromas žiedinis mechanizmas: kiekvienas skaičiavimas primena apie ankstesnius pasirinkimus ir patvirtina tęstinį pokytį — net kai pokyčiai mažesni ir palaipsniui. Tokie metodai, įtraukti į sveikatos programų dizainą, gali padėti pasiekti ilgalaikį elgesio pokytį, jei derinami su kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, palaikymo grupėmis ar technologiniais priminimais.
Vis dėlto yra ir platesnės politikos galimybės. Vyriausybės gali riboti prieinamumą, didinti kainas per akcizus ir reguliuoti alkoholio reklamas bei marketingą. Tokios priemonės keičia riziką populacijos mastu. Tačiau individualių elgsenos pokyčių reikšmė nelengvai pervertinama — ypač trumpuoju laikotarpiu, kol įsigalios politiniai sprendimai ar kainų pokyčiai. Maža kainuojanti priemonė, tokia kaip gėrimų skaičiavimas, dera su politikos iniciatyvomis: tai įrankis, kurį žmonės gali panaudoti iš karto, nepriklausomai nuo teisės aktų pakeitimų ar rinkos reguliavimo.
Ar tai universalus sprendimas? Ne visai. Tyrimo dalyviai buvo atrinkti taip, kad būtų apibendrinti Australijos alkoholio vartotojai, o kultūriniai, reguliavimo bei rinkodaros skirtumai reiškia, jog poveikis gali skirtis skirtingose šalyse ir demografinėse grupėse. Visgi pats mechanizmas — derinti faktinę sveikatos žinutę su mažyte, dažnai kartojama praktika — yra perkeliamas ir pritaikomas. Norint, kad kampanijos veiktų įvairiose aplinkose, būtina atsižvelgti į vietinius ypatumus: tolerancijos normas, vartotojų elgseną, prieinamumą ir skaitmenines priemones. Tačiau bendra taisyklė sveikatos komunikatoriams aiški: suteikite prasmę ir suteikite priemonę — ir tikėtina, kad pasikeis elgesys. Tokios interventions gali būti integruotos į plataus masto prevencines programas, klinikinę konsultaciją, darbo vietų sveikatos iniciatyvas ar skaitmenines programėles.
Praktiški patarimai vartotojams: jei svarstote savo santykį su alkoholiu arba norite sumažinti vartojimą, pabandykite nedidelę eksperimentinę taisyklę — vedant skaičiuoklę kiekvieną kartą, kai geriate. Tai galima daryti mintyse, ant popieriaus, naudoti telefoną ar specialią sveikatos programėlę. Vertinant savo elgesį svarbu būti nuoširdžiam ir fiksuoti išgerto kiekio kontekstą: ar tai buvo socialinis renginys, ar streso malšinimas, ar nuobodulys? Suvokimas apie priežastis padeda išskaidyti automatinius modelius ir kurti alternatyvas, pvz., nealkoholinius gėrimus, ilgesnes pauzes tarp porcijų arba pakeitimus ritualuose, kur alkoholio vartojimas buvo įprastas.
Teknologiškai orientuoti sprendimai taip pat gali sustiprinti šią paprastą strategiją. Programėlės leidžia automatiškai fiksuoti porcijas, rodyti savaitinius ar mėnesinius vartojimo šablonus, pateikti priminimus ir pasiūlyti tikslus. Tokių įrankių integracija į sveikatos priežiūros paslaugas ar prevencines programas gali padėti sekti pažangą ir suteikti susistemintą grįžtamąjį ryšį. Tačiau svarbu, kad technologija liktų įrankiu, o ne tik patogiu skaičiavimo būdu: svarbiausia — refleksija ir motyvacija pokyčiui.
Galiausiai, vertinant mokslinį pagrindą ir ateities tyrimus, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirma, ilgesnio laikotarpio stebėjimai reikalingi, kad būtų įvertintas poveikio išsilaikymas. Antra, reikia tirti, kaip tokios žinutės veikia skirtingas amžiaus, lyties, socioekonomines ir kultūrines grupes. Trečia, kombinuoti intervencijas — pavyzdžiui, žinutes apie riziką kartu su elgesio palaikymo programomis arba finansiniais bei reguliaciniais veiksmais — gali sustiprinti poveikį. Tokios daugialypės strategijos atitinka tiek individualius poreikius, tiek visuomenės sveikatos tikslus.
Jei permąstote savo santykį su alkoholiu, pabandykite kuklų eksperimentą: vedkite nuolatinį skaičių kitą kartą, kai geriate, ir stebėkite savo pasirinkimus. Tai mažas įprotis, bet ta akimirka tarp vartojimų gali būti galinga. Net minimalus, sąmoningas pasikeitimas gali turėti reikšmės tiek asmeninei sveikatai, tiek platesnei visuomenės sveikatai. Svarbu ne tik žinoti statistiką ar perskaityti perspėjimą, bet ir turėti paprastą kasdienį veiksmą, kuris padeda tą žinią paversti realiu sprendimu.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą