7 Minutės
Ne visi naktinės būtybės yra vienodi — taip pat kaip ir ankstyvieji rytai. Du žmonės, abu teigiantys esantys „rytinių tipų“, gali turėti ryškiai skirtingus sveikatos ir gyvenimo būdo profilius. Tai yra pagrindinė didelio naujo analizės išvada: iš tūkstančių suaugusiųjų ir paauglių tyrėjai išskyrė penkis pakartojamus chronotipus.
Chronotipai — modeliai, aprašantys, kada natūraliai jaučiamės budrūs arba mieguisti — ilgą laiką buvo supaprastinti į dvi stovyklas: „žvirbliai“ ir „pelėdos“. Tačiau žmogaus miego laikas yra kur kas niuansuotesnis. Jungdami objektyvius sveikatos rodiklius su savarankiškai pranešamais miego įpročiais, mokslininkai aptiko dvi ryto orientuotas grupes ir tris vakarui linkusias grupes, kiekviena turinčią savitus elgesio bruožus ir medicininius ryšius.
Kaip tyrėjai atrado penkis skirtingus miego modelius
Tyrimo komanda išanalizavo beveik 27 030 dalyvių iš UK Biobank — daugiausia vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusiųjų — ir vėliau patikrino jų modelį atskirame daugiau nei 10 000 JAV paauglių imtyje. Vietoje to, kad žmonės būtų klasifikuojami pagal vieną miego ar kėlimosi laiką, buvo klasterizuojami pagal daugybę savybių: kasdienius aktyvumo ritmus (aktyvumo profiliai 24 val.), psichinės sveikatos klausimynus, priklausomybių rodiklius, fizinį aktyvumą bei smegenų vaizdavimo žymenis, pvz., baltosios medžiagos vientisumą.
Iš šių duomenų išryškėjo penki atkuriami profiliai. Vienas ankstyvo ryto potipis pasižymėjo netikėtai žemais rūkymo ir intensyvaus alkoholio vartojimo rodikliais, mažesniu rizikingo elgesio lygiu bei gerais kardiovaskulinės sveikatos rodikliais. Kita į rytą linkusi grupė rodė aukštesnį depresijos simptomų dažnį ir daugiau paskyrimų antidepresantams, be to, ši grupė buvo labiau reprezentuota moterų tarpe.
Vakarui linkusios grupės pasiskirstė į tris atskiras rūšis. Viena parodė greitesnius reagavimo laikus ir santykinai stipresnius kognityvinių testų rezultatus, tačiau ta pati grupė taip pat turėjo daugiau rizikingo elgesio ir emocijų reguliavimo iššūkių. Antra naktinė klasterio grupė nešė didesnę psichinės sveikatos naštą: daugiau depresijos simptomų, didesnis rūkymo dažnis, mažesnis fizinis aktyvumas, sumažėjusi baltosios medžiagos vientisumas magnetinio rezonanso tyrimuose ir didesnis antidepresantų vartojimas. Galiausiai, vėlyvas potipis buvo neproporcingai dažnesnis vyrų tarpe ir siejosi su didesniu alkoholio, tabako bei kanapių vartojimu bei padidėjusiais kardiovaskuliniais ir prostatos sveikatos signalais.
Šie modeliai rodo, kad cirkadinio ritmo laikas yra perskverbęs daugelį sveikatos ir elgesio sričių — gerokai daugiau nei vien klausimas, ar jums geriau kava ryte ar vakare. "Supratimas apie šią biologinę įvairovę galėtų laikui bėgant padėti kurti labiau pritaikytus miego, darbo grafikų ir psichinės sveikatos palaikymo sprendimus", — sako Le Zhou, neurologijos magistrantas, padėjęs vadovauti analizei.
Kodėl tai yra svarbu? Todėl, kad miego laikas yra modifikuojamas, ir todėl, kad socialinės tvarkos dažnai palankesnės vienam chronotipui nei kitam. Jei skirtingi chronotipai iš tiesų turi specifines rizikas — pavyzdžiui, vėlyvas tipas susijęs su rūkymu ir kardiovaskuliniais žymenimis — tuomet taikytos intervencijos galėtų duoti reikšmingą naudą sveikatai.
Iš klinikinės perspektyvos tyrimas rodo matomus smegenų bei gyvenimo būdo koreliatus: vakarui linkęs potipis, siejamas su depresija, taip pat parodė sumažėjusį baltosios medžiagos vientisumą — struktūrinį požymį, kuris gali lydėti lėtinį stresą, senėjimą arba ligos procesus. Elgesio, receptų istorijos, vaizdavimo duomenų ir saviprašymo susiejimas tokio masto duomenų rinkinyje suteikia mokslininkams detalesnį žemėlapį, kaip mūsų vidinis laikrodis sąveikauja su sveikata.
Ateities tyrimai turės išnarplioti priežasties ir pasekmės ryšius. Ar kai kurie žmonės linkę į tam tikrą gyvenimo būdą dėl savo cirkadinės biologijos? Ar ilgalaikis elgesys pakeičia miego laiko modelius ir smegenų struktūrą? Straipsnio autoriai savo išvadas paskelbė žurnale Nature Communications ir pažymi, kad panašios potipių grupės paauglių imtyje leidžia manyti, jog šie chronotipų skirtumai atsiranda anksti ir išlieka skirtinguose gyvenimo etapuose.
Miego tyrimas taip tampa ne tik vienu veidrodžiu į bendrą sveikatą — tai yra lęšis su daugiaprasme sklaida, t. y. prizmė. Tačiau norint pritaikyti šias žinias kasdieniame kliniame darbe, reikalinga atsargiai interpretuoti duomenis, išlaikant dėmesį į individualų kontekstą, genetinius veiksnius, aplinkos poveikį bei socialinius veiksnius, kurie taip pat gali formuoti miego elgesį ir susijusius sveikatos rodiklius.
Techniniai tyrimo aspektai ir reikšmė mokslo bendruomenei
Tyrėjų metodologija buvo daugiasluoksnė: jie panaudojo klasterizavimo algoritmus, daugiakriterinį vertinimą ir atkuriamumo tikrinimą kitoje populiacijoje (paaugliai iš JAV). Tokie statistiniai metodai leidžia ne tik identifikuoti periferines grupes, bet ir patikrinti, ar nustatyti profiliai laikosi skirtinguose demografiniuose kontekstuose. Be to, naudoti smegenų vaizdavimo žymenys, tokie kaip baltosios medžiagos difuzijos parametrų vertinimas (pavyzdžiui, fractional anisotropy), suteikė biologinį pagrindą elgesio koreliacijoms.
Tokios analizės svarba yra dviem aspektais: pirma, jos padidina mūsų supratimą apie chronobiologiją ir jos santykį su psichine bei fizine sveikata; antra, jos leidžia identifikuoti potencialias tikslinei prevencijai tinkamas grupes. Pavyzdžiui, jei identifikuojama pažeidžiama vėlyvo chronotipo populiacija su aukštesniu rūkymo ir silpnesniu kardiovaskuliniu profiliu, galima planuoti specifines programų kombinacijas: miego higienos švietimą, priklausomybių mažinimo intervencijas ir ankstyvą kardiometabolinių rizikos faktorių stebėjimą.
Praktiniai poveikiai sveikatos priežiūrai ir visuomenei
Rezultatai skatina permąstyti, kaip visuomenė organizuoja darbo laiką, mokyklų pradžios valandas bei sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Daugelyje šalių standartizuotos darbo valandos ir mokyklos režimai dažnai nebūna suderinti su biologiniu laiku daugeliui žmonių, ypač jaunimo ir vėlyvų chronotipų atstovų. Tai gali turėti platesnių pasekmių ne tik miego kiekiui, bet ir fizinei bei psichinei sveikatai, mokymosi rezultatams bei bendram gyvenimo kokybei.
Individualizuotos rekomendacijos ir asmeninis miego planavimas gali apimti šiuos elementus:
- chronotipų nustatymas naudojant objektyvius ir subjektyvius įrankius (miego dienoraščiai, aktyvumo stebėjimas, klausimynai);
- darbo ir mokyklų grafiko lankstumo didinimas, leidžiantis sinchronizuoti užduotis su asmens budrumo piko valandomis;
- integruotos sveikatos intervencijos, apimančios miego higieną, psichikos sveikatos palaikymą ir priklausomybių prevenciją;
- tikslingi medicininiai patikrinimai, pvz., kardiovaskulinės rizikos vertinimas chronotipais, ypač vėlyviems tipams, kurie rodo didesnę riziką.
Ribojimai ir tolimesni tyrimai
Nors tyrimas yra stiprus dėl didelio imties dydžio ir daugialypių duomenų šaltinių, egzistuoja ribotumų. Pavyzdžiui, UK Biobank imtis yra daugiausia vidutinio amžiaus europinės kilmės suaugusieji, todėl reikia atsargiai ekstrapoliuoti rezultatus į kitas demografines grupes ir geografines sritis. Be to, klasterizavimo analizė identifikuoja koreliacijas, bet negali tiesiogiai nustatyti priežastinių ryšių. Tolimesni longitudinaliniai tyrimai ir intervencinės studijos padės aiškiau atskirti, kurie veiksniai yra priežastiniai, o kurie — pasekmė.
Kitas svarbus aspektas yra genetinių ir aplinkos sąveika: genetiniai polinkiai, šeimos gyvenimo būdas, darbo sąlygos ir socialinė aplinka gali stipriai pakeisti miego įpročius bei susijusius rizikos profilius. Integruojant genominius duomenis su elgesio ir vaizdavimo žymenimis, ateityje galima bus sukurti detalesnius individualizuotus rizikos ir prevencijos žemėlapius.
Išvada ir praktinės gairės skaitytojams
Galutinė žinutė yra tokia: miego tipai nėra dvikryptė dichotomija. Chronotipai — kaip biologiniai ir elgesio modeliai — apima platų spektro asortimentą, turintį reikšmingų ryšių su psichine sveikata, priklausomybių rizika, fiziniu aktyvumu ir smegenų struktūra. Supratus šiuos skirtumus, sveikatos priežiūros specialistai, darbdaviai ir švietimo įstaigos galėtų labiau atsižvelgti į individualius ritmus, taikydami personalizuotas strategijas, kurios gerintų ne tik miegą, bet ir bendrą sveikatą bei gerovę.
Jeigu jus domina savęs testavimas ar konsultacija: pradėti galima nuo paprastų veiksmų — vesti miego dienoraštį, stebėti aktyvumą nešiojamu įrenginiu, pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar miego specialistu dėl tolimesnių tyrimų ar psichinės sveikatos įvertinimo. Ankstyvas problemų identifikavimas ir miego bei gyvenimo būdo korekcijos gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį sveikatai.
Galiausiai, mokslininkų tvirtinimas, kad panašūs potipių modeliai pastebėti ir paauglių imtyje, primena: chronotipai formuojasi ankstyvoje stadijoje ir gali išlikti per visą gyvenimą. Todėl prevencijos ir švietimo iniciatyvos, nukreiptos į jaunimą, gali duoti didelę naudą visuomenės sveikatai ilguoju laikotarpiu.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą