6 Minutės
Mikrobai kosmose elgiasi kitaip nei Žemėje. Nauji eksperimentai Tarptautinėje kosminėje stotyje (ISS) atskleidžia, kad bakteriofagai — virusai, užkrečiantys bakterijas — ir jų bakteriniai šeimininkai evoliucionuoja pakitusiomis trajektorijomis mikrogravitacijoje, sukeldami genetinius ir fenotipinius pokyčius, kurie gali padėti kovoti su antibiotikams atspariomis infekcijomis Žemėje.

Fagas ilsisi ant šeimininko ląstelės paviršiaus.
Kodėl biologija mikrogravitacijoje yra svarbi
Įsivaizduokite evoliucinį ginklų varžymąsi uždaroje dėžėje Tarptautinėje kosminėje stotyje. Būtent tokią eksperimentinę situaciją 2020 m. sukūrė Viskonsino universiteto Madisono mokslininkai kartu su biotechnologijų įmone Rhodium Scientific, į orbitą išsiuntę mišrią Escherichia coli bakterijų populiaciją ir jų virusinį plėšrūną — T7 bakteriofagą. Eksperimentai tuo pačiu metu vyko ir Žemėje, kad per 25 dienas būtų galima tiesiogiai palyginti, kaip mikrogravitacija keičia mikrobų evoliucijos trajektorijas.
Tokių tyrimų reikšmė yra daugiasluoksnė: jie suteikia žinių apie mikroorganizmų adaptacijas neįprastomis fizinėmis sąlygomis, praplečia supratimą apie selekcinius veiksnius, galinčius skatinti arba slopinti atsparumo mechanizmus, ir atveria naujus kelius inovatyvių antimikrobinių priemonių kūrimui, įskaitant fagų terapiją. Atskirai pažymėtina, kad tyrimai kosmose gali atskleisti genetinius ir biocheminius kelius, kurie ant Žemės lieka paslėpti dėl kitokio gravitacinio, skysčių judėjimo ir masių skirstymosi konteksto.
Kaip buvo vykdomas eksperimentas
Aukščiausio lygio kontrolės sąlygomis ISS astronautai inkubavo skirtingus bakterijų ir fagų derinius, stebėjo infekcijos dinamiką ir palaikė sąlygas, kurios leistų ilgalaikį palyginimą su Žemės kontrolėmis. Madisono laboratorijoje, vadovaujant biochemikui Vatsan Raman, buvo kartojami tie patys eksperimentiniai protokolai, kad būtų išvengta procedūrinių skirtumų. Abi grupės reguliariai ėmė mėginius, atliko plokštelinę ir spektrometrinę analizę bei saugojo kultūras tolimesniam genominės sekoskaitos tyrimui.
Naudodami modernias genomikos priemones — pilnų genomų sekoskaitą, variantų atpažinimą ir populiacijų filtravimo analizę — tyrėjai galėjo identifikuoti atsirandančias mutacijas tiek bakterijose, tiek fagų genomuose. Be to, matuojant lizės tempus, infekcijos bangas, bakterijų tankį ir fagų titrus, buvo įmanoma vertinti, kaip kosminių sąlygų metu atsiradusios genetinės variacijos paveikė patogeną naikinančių mechanizmų efektyvumą, kai kultūros buvo sugrąžintos į Žemę.
Eksperimento dizainas apėmė pakartotines pasėlių perdavimus, leidžiančius stebėti evoliuciją per kelias bakterijų ir fagų kartas, taip pat kontrolinius kintamuosius, tokius kaip maistinių medžiagų koncentracijos, temperatūros ciklai ir pradinių populiacijų santykiai. Toks išsamus metodinis požiūris užtikrino, kad stebėti pokyčiai būtų susiję su fizine mikrogravitacijos įtaka, o ne su laboratoriniais artefaktais ar eksperimentiniu triukšmu.
Netikėti genetiniai pokyčiai ir naujos pažeidžiamybės
Kosminė aplinka lėmė vėlesnį pradinį infekcijų startą ir nukreipė tiek bakterijas, tiek jų virusus į evoliucines stadijas, kurių nebuvo žemės kontrolėse. E. coli populiacijos mikrogravitacijoje rodė pasirinkimą į mutacijas, susijusias su streso atsaku, maistinių medžiagų įsisavinimu ir daugelio paviršinių baltymų pokyčiais — būtent ant šių baltymų phage'iai prisiklampo ir atpažįsta savo receptorius.
Iš pradžių fagai užtruko prisitaikyti — prireikė keleto perdavimų, kol T7 linijos įgijo naujas mutacijas, leidžiančias atstatyti prarastą sugebėjimą prisirišti prie bakterijų modifikuotų paviršių. Tai iliustruoja dinamišką partnerių „ko-evoliuciją“: bakterijos keičia savo paviršių, kad išvengtų fago atpažinimo, o fagai reaguoja mutacijomis savo prisijungimo baltymuose arba infekcijos mechanizmuose.
Labai svarbu tai, kad kelios mikrogravitacijoje atsiradusios fago mutacijos parodė išskirtinį veiksmingumą prieš antibiotikams atsparias bakterijų atmainas, kurios sukelia šlapimo takų infekcijas (ŠTI). Kai kuriais klinikiniais atvejais daugiau nei 90% ŠTI sukėlėjų gali būti atsparūs standartiniams antibiotikams, todėl fagų terapija atsiduria kaip vis aktualesnė alternatyva arba papildoma gydymo strategija. Kosminiai atradimai suteikia svarbių žinių apie tai, kaip natūralūs mutacijų deriniai gali pagerinti fagų tropizmą ir lizės efektyvumą prieš atsparias klonas.
Be to, genominė analizė parodė, kad kai kurios bakterijų adaptacijos, kurios padėjo išvengti fago pradinių prisijungimo procesų, tuo pačiu sumažino jų gebėjimą prisitaikyti prie kitų stresų arba pakeitė metabolinius kelius. Tokios kompromisinės evoliucijos trajektorijos gali tapti savotiškomis „evoliucinėmis Achilles’” kulnomis, kurias galima išnaudoti kuriant tikslines antimikrobines strategijas.
Ką tai reiškia fagų terapijai ir antibiotikų atsparumui
„Kosmosas iš esmės keičia, kaip fagai ir bakterijos sąveikauja“, — teigia tyrimo autoriai. Mikrogravitacijos sukeltas evoliucinis spaudimas atskleidė biologinius mechanizmus, kurie gali būti panaudoti inžinerijoje: laboratorijose gautos žinios apie kosmose atsiradusias mutacijas gali nurodyti konkrečius baltymus ar tinkamas mutacijų kombinacijas, skirtas kurti fagus su patobulintu aktyvumu prieš atsparius patogenus.
Praktikoje tai reiškia, kad sugrąžinus kosmose evoliucionavusias fago linijas į Žemę, mokslininkai gali išanalizuoti jų adaptacinius mechanizmus, identifikuoti naudingas mutacijas ir panaudoti jas kuriant modifikuotus arba natūraliai pasižyminčius fagus, skiriamus konkrečioms, atsparioms bakterijų atmainoms. Tokios fagų terapijos gali būti naudojamos tiek kaip monoterapija, tiek kartu su sumažintomis antibiotikų dozėmis, siekiant išvengti tolesnio atsparumo plitimo.
Be to, šie rezultatai pabrėžia studijų atlikimo svarbą netipinėse fizinėse sąlygose. Mikrogravitacija yra unikali selekcinė jėga, kuri gali atskleisti genetinius kelius ir molekulines sąveikas, nepasiekiamas tradiciniuose žemės eksperimentuose. Tyrėjams, projektuojantiems naujos kartos antimikrobinius preparatus — įskaitant fagų kokteilius, genetiškai modifikuotus fagus ir kombinuotas terapijas — tai suteikia papildomų priemonių ir strategijų, kurios gali padidinti gydymo efektyvumą ir specifiką.
Svarbu pabrėžti ir praktines pozicijas: nors kosminiai eksperimentai atskleidžia naujas mutacijas ir potencialius evoliucinius sprendimus, bet kuri technologija, paremta tais atradimais, privalo praeiti griežtus saugumo, veiksmingumo ir reguliavimo vertinimus prieš klinikinį taikymą. Fagų terapija, ypač prieš atsparias infekcijas, yra pažangi ir perspektyvi sritis, tačiau ji reikalauja kruopštaus mechanizmų supratimo, gamybos kontrolės ir tikslinio pristatymo strategijų.
Ateities perspektyvos: taikomi fagai ir kosminė biologija
Tolesni darbai bus nukreipti į stipriausiai kosmose evoliucionavusių fago variantų mechanizmų charakterizavimą ir jų saugumo bei veiksmingumo tikrinimą priešklininiuose modeliuose. Tai apims detalią struktūrinę analizę, prisijungimo baltymų ir receptorių sąveikų tyrimus, lizatinių mechanizmų molekulinių žingsnių identifikavimą bei eksperimentinį įvertinimą įvairiose klinikinėse izoliacijose.
Tyrimas pabrėžia platesnę mintį: kosminė biologija ne tik informuoja apie astronautų sveikatą, bet ir gali pagreitinti naujų sprendimų paiešką skubioms visuomenės sveikatos problemoms, tokioms kaip antibiotikams atsparios infekcijos. Kosmoso sąlygos gali veikti kaip eksperimentinis „pagreitis“, leidžiantis greičiau atrasti retas kombinacijas ir adaptacijas, kurios Žemėje vystytųsi žymiai lėčiau arba išvis neatsirastų.
Be tiesioginių terapinių panaudojimų, tokie kosminiai eksperimentai stiprina ir fundamentinį supratimą apie virusų ir bakterijų evoliuciją, populiacijų dinaminius modelius bei selekcinius mechanizmus. Ši žinios dalis yra ypač vertinga biologams, epidemiologams, farmakologams ir inžinieriams, siekiantiems kurti atsparumą mažinančias strategijas, optimizuoti gydymo schema ir numatyti evoliucinius atsakus į naujas antimikrobines priemones.
Galiausiai, susidarius tinkamai tarptautinei bendradarbiavimo infrastruktūrai, kosminiai mikrobiologijos tyrimai gali tapti reguliaria mokslinių atradimų dalimi: iškelti hipotezes, greitai jas patikrinti mikrogravitacijos sąlygomis ir taikyti grįžtamuosius rezultatus klinikinėje praktikoje. Toks ciklas — nuo fundamentinių atradimų kosmose iki taikymo Žemėje — gali reikšmingai pagreitinti kovą su antibiotikų atsparumu ir atverti naujas gydymo alternatyvas patikimai, saugiai ir efektyviai.
Šaltinis: scitechdaily
Palikite komentarą